Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvio, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedusio, nedirbančio, teisto 2016-03-01 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, kaltinamo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. kaltinamas tuo, jog 2017-12-10, apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,00 prom.), suduodamas nenustatytą skaičių smūgių ranka į kairę ausį, sumušė savo šeimos narį - žmoną L. B., tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, nepilnametei dukrai, E. B. gim. 2002-08-23, bandant tėvus išskirti, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, jog mėnesį dirbo pas ūkininką. 2017-12-10, po mėnesio laiko, jam buvo pirma laisva diena, todėl nusprendė nusipirkti degtinės. Namuose girtavo kartu su žmona L. B.. Begeriant, su žmona pradėjo ginčytis, tačiau dėl kokios priežasties, neprisimena. Konflikto metu, su žmona pradėjo muštis, žmona jam sudavė kumščiu į veidą, prie dešinio antakio liko nubrozdinimas, todėl jis sudavė kumščiu žmonai į galvą. Jam atrodo, kad sudavė vieną kartą. Matė, kad pataikė į kairę ausį. Tai ne pirmas konfliktas tarp jų. Dukra E., gim. 2002-08-23, pamačiusi, kad jie su žmona mušasi, puolė juodu skirti, todėl jis dukrą pastūmė, kad nesikištų, tada galėjo pataikyti jai į veidą. Dukros sumušti nenorėjo (b. l. 66, 67).

Kaltinimas be S. B. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad ji gyvena su savo vyru S. B. ir 5 nepilnamečiais vaikais. 2017-12-10 vyras nėjo į darbą, turėjo laisvą dieną, todėl buvo išėjęs į parduotuvę, ir iš ten grįžo jau išgėręs. Parsinešė butelį degtinės ir abu girtavo. Išgėrė apie pusę 0,5 l. butelio, po to dirbo virtuvėje, o S. B. buvo kambaryje, pradėjo jai priekaištauti, abu susiginčijo. Besiginčijant S. B. ėjo iš kambario į virtuvę ir atsimušė į durų staktą kaktos dešine puse, dėl to dar labiau supyko ir atbėgęs į virtuvę, sudavė jai du kartus delnu per veidą. Vieną kartą pataikė į kairį žandikaulį, o antrą kartą per kairę ausį, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas, po to ant ausies atsirado kraujosruva. Visa tai matė dukra E. B., todėl bandė juos išskirti, ir tėvas ją pastūmė, galėjo ir suduoti, tačiau pati nematė kaip tai atsitiko. Dukra nešioja akinius, todėl įdrėskimai jai ant veido galėjo likti nuo akinių rėmelių (b. l. 30, 31).

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad ji gyvena su savo tėvais L. ir S. B.. 2017-12-10, buvo sekmadienis, ji grįžo apie 11.30 val. į namus. Jos tėtis sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę, mama tuo metu skalbė. Jau jai parėjus, tėvai kažko pykosi, tačiau dar nebuvo didelio triukšmo ir muštynių. Ji su kitais savo broliais ir seserimis buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Tėtis vaikščiojo po visus namus, o mama didžiąją laiko dalį praleido virtuvėje, nes skalbė. Jau pavakare, ji išgirdo, kad tėtis labai garsiai šaukia ant mamos, po to pradėjo rėkti ir mama, girdėjo, kad tėtis mamai prikaišioja dėl kitų vyrų. Išgirdusi didelį triukšmą, ji nuėjo į virtuvę, kad pasižiūrėtų, kas ten vyksta. Pamatė, kad tėtis laiko mamą sugriebęs už rankos. Ji labai išsigando, pradėjo drebėti iš išgąsčio. Bandė tėvus išskirti, todėl pastūmė mamą toliau nuo tėčio ir jis paleido mamos ranką. Po to, tėtis sudavė mamai ranka per veidą, tačiau iš išgąsčio ji neprisimena kiek kartų, mama susiėmė už ausies, sakė, kad skauda. Jai bandant juos skirti, tėtis bandė suduoti mamai, bet pataikė jai į veidą, nuo smūgio nukrito akiniai. Ji labai išsigando, jai skaudėjo, kai tėvas sudavė, todėl susiradusi akinius, išbėgo į kiemą ir paskambino į policiją (b. l. 36, 37).

Iš 2017-12-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis namas, L. B. sužalota ausis, E. B. sužalotas veidas (b. l. 9-15).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad L. B. užfiksuota ant kairės ausies kraujosruva, E. B. kraujosruva ant kairės pusės smilkinio ir nosies. 2017-12-10 16.43 val. S. B. nustatyta 2,00 prom. girtumas (b. l. 16-21).

BK 2 str. nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš sutuoktinę ir dukrą atitinka ir nukentėjusiųjų parodymus, kuriuos papildo tarnybiniuose pranešimuos, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis S. B. 2017-12-10, apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,00 prom.), sudavė nenustatytą skaičių smūgių ranka į kairę ausį šeimos narei - žmonai L. B., bei vieną kartą kumščiu šeimos narei nepilnametei dukrai, E. B. gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas nukentėjusiosioms fizinį skausmą.

Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas už analogiškos veikos padarymą, jo atžvilgiu nutraukti keli ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų nusikaltimų (b. l. 80-82, 85), kas rodo, jog fizinio smurto naudojimas yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška, administracine tvarka bausta (b. l. 85-86), duomenų, kad būtų registruota dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų nėra, nedirba.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, S. B. skirtina arešto bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-10 16.40 val. iki 2017-12-11 13.2200 val. (vieną parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Arešto bausmęę vykdo policijos įstaiga.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.