Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-680-212/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-17
Bylos Nr.
2A-680-212/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Atsakovas
V. V.
Civilinė byla Nr. 2A-680-212/2011Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00272-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5;45.5;122.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,dalyvaujant ieškovės AB „Panevėžio energija“ atstovui adv. Virgilijui Vaitekūnui,atsakovui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. V. dėl 473,68 Lt apmokėjimo už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 473,68 Lt skolos ir palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pastatui, kuriame yra atsakovo butas, esantis (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekia šilumos energiją. Atsakovas 2003-03-19 savo butą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atsijungė, tačiau jam priklauso pastato bendro naudojimo patalpos. Atsakovo name yra viena laiptinė, todėl bendro naudojimo patalpoms tenka 20 % visame pastate suvartotos šilumos, už kurios dalį privalėjo mokėti ir Atsakovas, nes jokių šalių susitarimų ar pastato energetinio audito duomenų dėl šilumos paskirstymo metodo šiame name nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 395,79 Lt skolą už šilumos energiją, 77,89 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2011-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 67 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Nustatė, kad atsakovo buto (duomenys neskelbtini) šildymo atjungimo darbai atlikti įvykdžius technines sąlygas ir nuo 2003-03-19 butas Nr.4, priklausantis atsakovui, atjungtas nuo daugiabučio namo šildymo sistemos. Atsakovo 101,85 kv. m bendro ploto butas su rūsiu prijungti prie centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų ir jam nuo 2005-11-01 iki 2008-02-29 priskaičiuotas 395,79 Lt įsiskolinimas už šildymą ir nuo 2006-01-01 iki 2011-03-31 priskaičiuota 77,89 Lt palūkanų. Pagal 2000-01-31 atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį su ieškove atsakovas įsipareigojo mokėti už 47,56 kv. m buto šildymą, už atsakovo sunaudotą šilumos kiekį bendro naudojimo patalpoms ieškovė skaičiavo proporcingai 47,56 kv. m. Ieškovė 2005-12-13 raštu Nr. 83 atsakovui pranešė, kad pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 šilumos kiekis, tenkantis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti paskirstomas visiems pastato vartotojams proporcingai buto ar kitos patalpos naudingam plotui, prie šio rašto pridėjo sąskaitą už 2005 m. lapkričio mėn. suvartotą šilumą, raštas įteiktas atsakovo šeimos nariui pasirašytinai. 2008-02-14 atsakovas, sutinkant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams, ieškovei pateikė prašymą neskaičiuoti jam mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą. UAB „Kupiškio komunalininkas” 2009-11-25 pažymoje nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje esantys šildymo prietaisai atjungti pagal R .M. projektą Nr. 2003.01-02 nuo 2003 metų. Atsakovo sąskaitos dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą yra informatyvios, atitinka Šilumos ūkio 12 str. 3d. reikalavimus. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Liudytojas J. B. paaiškino, kad jis savo patalpas aklinai atjungė nuo bendro naudojimo patalpų, atsijungė nuo bendros šildymo sistemos, ir nuo to laiko už šilumą nemoka. AB „Panevėžio energija“ Kupiškio šilumos tinklų rajono 2005-11-18 raštas Nr.75 patvirtino, kad vartotojas J. B. ((duomenys neskelbtini)) turi atskirą įėjimą, o ties vartotoju V. V., tokio įrašo nėra.

Daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra atsakovo butas yra prijungtas prie ieškovės tiekiamos šilumos energijos tinklų. Gyvenamajame name yra bendro naudojimo patalpos – viena laiptinė, rūsys. Atsakovas, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkiu, kuriam dalinės nuosavybės teise priklauso dalis bendrojo naudojimo patalpų, gyvenamojo namo įrengimų ir kol neturėjo kitų butų savininkų sutikimo nemokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, turėjo pareigą sumokėti už ieškovės pateiktą šilumos energiją į bendrojo naudojimo patalpas, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu šildomas jam priklausantis butas, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sutarčių ar sandorių, bet ir įstatymų numatytais pagrindais. Valstybinė kainų ir energetikos komisija tik 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtino „Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5” (toliau Metodas Nr.5), pagal kurio 3-ią punktą ieškovė nuo 2005-11-01, pranešusi apie tai atsakovui, apskaičiavo šilumos kiekį priskiriamą atsakovui už bendro naudojimo patalpų šildymą, už kurį atsakovas privalėjo mokėti iki 2008-02-01, t.y. iki tol, kol ieškovei pateikė i namo bendrasavininkių sutikimą, kad jis nemokėtų už bendro naudojimo patalpų šildymui tenkančią šilumos dalį. Atsakovas ieškovės pateiktų paskaičiavimų neginčijo. Atsakovo argumentus, kad ieškovės pateiktos sąskaitos yra niekinės, įteiktos netinkamai, ieškovė šilumos vartotojams nesudarė galimybės pasirinkti šilumos paskirstymo metodo, teismas laikė nepagrįstais, nes atsakovas žinojo apie jam priskaičiuojamas sumas ir 2008-02-14 prašė ieškovės pakeisti šilumos kiekio, naudojimo bendro naudojimo patalpoms šildyti, paskirstymą. Taip pat nepagrįstu atsakovo teiginiu laikė, kad ieškovė nepagrįstai prašo apmokėti už neteikiamą paslaugą, nes daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpa – laiptinė nešildoma. Nors, laiptinėje nėra šildymo radiatorių, kuriuos atjungė patys namo butų savininkai, tačiau nereiškia, kad ieškovė pastatui nepateikė šilumos kiekio, nurodyto sąskaitose, pagal įvadinių prietaisų rodmenis. Atsakovas grindė ieškinio nepagrįstumą liudytojo J. B. parodymais, tačiau teismas nustatė, kad liudytojas J. B., skirtingai nei atsakovas, neturi galimybės naudotis gyvenamojo namo bendra laiptine.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pasisakydamas dėl Metodo Nr. 5 taikymo apskaičiuojant šilumos kiekį sunaudotą bendrojo naudojimo patalpoms esančioms (duomenys neskelbtini), šildyti, neatsižvelgė į tai, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nenumatė šilumos tiekėjui teisės pasirinkti kokį šilumos metodą taikyti. Įstatymų leidėjas nustatė išimtinę teisę šilumos vartotojui, ne tiekėjui, pasirinkti kokį šilumos paskirstymo metodą taikyti. Šilumos ūkio įstatymas nenustatė taisyklių, taikytinų tais atvejais, kada šilumos vartotojai nėra pasirinkę konkretaus šilumos paskirstymo metodo bei neįgaliojo jokios konkrečios institucijos nustatyti, kokie šilumos paskirstymo metodai tokiais atvejais turėtų būti taikomi. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šilumos tiekėjo 2005-12-13 pranešimas įtvirtino jam pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, taikant Metodo Nr. 5 rekomendacijas. Nelogiškas ir neargumentuotas teismo vertinimas, kad jo veiksmai – nesiaiškinimas su ieškove dėl priskaičiuojamo mokesčio pagrįstumo ir priskaičiuotos sumos neginčijimas, tolygus sutikimui su priskaičiuojamais mokesčiais. Aplinkybė, kad jis anksčiau neginčijo jam priskaičiuoto mokesčio pagrįstumo, nesudaro pagrindo tokį mokestį vertinti kaip teisėtą. Ieškovės pateiktose 2005 – 2008 metų PVM sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyta, kad bendrojo naudojimo patalpos buvo šildomos, nes šios patalpos yra atjungtos nuo centrinės šildymo sistemos ir yra nešildomos. Teismas vertindamas ar (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo patalpos 2005-11-01 – 2008-02-29 laikotarpiu buvo šildomos, padarė deklaratyvią išvadą, kad šiluma pagal savo fizines savybes apšildė ne tik naudingą, bet ir bendrojo naudojimo plotą. Ši išvada nepagrįsta jokiais objektyviai paskaičiavimais, neatitinka ir paties ieškovės siųstose jam PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų duomenų. Teismas išvadą apie bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagrindė ne civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o jokiais duomenimis nepatvirtinta prielaida. Visa šilumos energija buvo tiekta prie centrinės šildymo sistemos prisijungusiems vartotojams jų poreikių tenkinimui, o ne bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.82 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 2 d. Nuostolių dėl neefektyviai naudojamos šilumos energijos perkėlimas asmenims, kuriems šilumos energija nėra tiekiama, ir kurie pagal Šilumos ūkio įstatymą net nėra šilumos vartotojai, yra neteisingas ir nesąžiningas. Be to, ieškovė mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiavo ne visiems (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, t. y. mokestis nebuvo skaičiuojamas butų Nr.7 ir Nr. 8 savininkui J. B., kuris taip pat yra atsijungęs nuo centrinės šildymo sistemos. Mano, kad skirtingas vienodos situacijos vertinimas pažeidžia lygiateisiškumo principą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. B. visiškai neturi galimybės naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpomis, nes butas Nr. 7 turi išėjimą į bendro naudojimo patalpas, o ir sandėliukai yra bendro naudojimo patalpose. Nurodo, kad jo butas turi atskirą įėjimą nuo bendro naudojimo patalpų ir ieškovė apie tai žinojo, nes 2003 m. ieškovei pateiktame šildymo sistemos rekonstrukcijos projekte atskiras įėjimas į jo butą buvo nurodytas. Jis į butą patenka per atskirą įėjimą, todėl jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas teismo bandymas sutapatinti jo galimybę naudotis bendrojo naudojimo laiptine su jos naudojimusi. Teismas, pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. reikalavimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė bei neįvertino byloje esančios medžiagos ir įrodymų, todėl skirtingai traktavo analogišką situaciją, ko pasekoje nurodydamas, kad liudytojui J. B. pagrįstai nebuvo skaičiuojamas mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, o atsakovo atžvilgiu priėmė visiškai priešingą sprendimą. Ieškovė neskaičiuodama mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą J. B., privalėjo jo neskaičiuoti ir jam. Kadangi ieškovė to nepadarė, pažeidė CK 1.2 str. bei CK 6.161 str. 3 ir 4 dalyse įtvirtintą draudimą diskriminuoti principą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija patį pirmąjį šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą patvirtino 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41. Kitų metodų, kurie būtų suderinti su komisija, šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymui nėra, todėl nagrinėjamu atveju nei apeliantas galėjo pasirinkti, nei ieškovė parinkti paskirstymo metodą, todėl taikė vienintelį galiojantį metodą. Sutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovė privalėjo už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti daryti priskaitymus ir apelianto kaimynui J. B., tačiau tai neturi jokios įtakos apeliantui priskaičiuotoms sumoms, nes pagal įvadinio apskaitos prietaiso parodymus buvo nustatomas 1 m² tenkantis šilumos kiekis bendro naudojimo patalpų šildymui, kuris dauginamas iš atsijungusiam vartotojui priklausančių patalpų bendro ploto.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovui daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Pergalės 18, Kupiškyje nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4 (b. l. 10). Ieškovė šiam namui tiekia šilumos energiją, o atsakovo butas nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra atjungtas 2003-03-19 (b. l. 14). Kupiškio rajono apylinkės teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovo skolą, susidariusią už sunaudotą šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai įtvirtino jo pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, taikant Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo Metodą Nr. 5; bendro naudojimo patalpos nešildomos ir joms šildyti butams tiekiama šilumos energija nenaudojama; pažeistas civilinių santykių subjektų lygiateisiškumas, nes esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms butų Nr. 7 ir 8 savininkas J. B. už bendro naudojimo patalpų šildymą nemoka.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti už daugiabučiui namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, kuri sunaudojama šio namo bendro naudojimo patalpoms šildyti.

Nustatyta, kad atsakovas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jam nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4, kuris 2003 metais atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (b. l. 21, 23-24). Ieškovė tiekia šilumos energiją ir kitiems namo butams bei bendrojo naudojimo patalpoms. Atsakovas 2008-02-14 pateikė ieškovei prašymą neskaičiuoti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nes jis yra atjungtas (b. l. 16). Atsakovui skola už bendro naudojimo patalpų šildymą susidarė nuo 2005-11-01 iki 2008-02-14. Apie prievolę mokėti už šilumos energiją, sunaudojamą bendro naudojimo patalpų šildymui, atsakovas informuotas 2005-12-13 (b. l. 11, 13).

Įstatymas reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4. 82 str. 3, 5 d.).

Taigi, šios civilinio kodekso normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tame tarpe - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog atsakovas, kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ši pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams.

Šilumos kiekis, sunaudojamas bendro naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (toliau Metodas). Pagal Metodo 3 punktą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotas šilumos kiekis apskaičiuojamas trimis būdais: pagal šio Metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, pagal pastato energetinio audito duomenis arba šalių susitarimu.

Dėl to, kas pasakyta, daroma išvada, kad tik esant šalių susitarimui atsakovui mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą gali būti neskaičiuojamas. Tokią tvarką patvirtina ir CK 4. 75 straipsnio 1 dalis.

Kaip minėta, atsakovui dar 2005-12-13 įteiktas pranešimas dėl jam tenkančios prievolės mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau prašymą, kad yra šalių susitarimas neskaičiuoti jam mokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą, jis pateikė tik 2008-02-14 (b. l. 13, 16). Kadangi nuo 2005-11-01 atsakovas nemokėjo už bendro naudojimo patalpų šildymą, ieškovė teisingai ir teisėtai apskaičiavo skolą, o teismas pagrįstai ją priteisė.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad mokesčiai jam skaičiuojami nepagrįstai pagal Metodą Nr. 5, nes tokio metodo jis nepasirinko. Jau pasakyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo Metodą Nr. 5. Kito būdo apskaičiuoti šilumos kiekį sunaudotą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nėra. Metodo 1.4 punkte nurodyta, kad Metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

Apelianto argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo lyginant su kitu namo bendrasavininkiu J. B. nagrinėjamojoje byloje yra teisiškai nereikšmingas, nes civilinėje byloje ginčas kilo tarp šilumos energijos tiekėjo ir atsakovo, bet ne namo gyventojų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pilnai, objektyviai ir visapusiškai įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų AB „Panevėžio energija“, įm. k. 147248313 ir 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Zina MickevičiūtėMargarita DzelzienėBirutė Valiulienė