Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. LK-N-746 taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 540 MGL (27 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2024 m. rugpjūčio 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 9 d.

Anksčiau neteistas.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundas tenkinamas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam G. P., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, bausmės atlikimo metu dirbo bei dirba, formaliai patvirtino įdarbinimo galimybę paleidimo atveju. Nuteistasis turi nuosavą būstą, taip pat gauti sutikimai mamos ir žmonos, kad priims gyventi. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo paskirta 360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda, žala atlyginta iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos. Palaiko artimus santykius (tėvais, vaikais, žmona). Atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje vyksta į trumpalaikių išvykų į namus pas tėvus ir šeimą. Per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas. Nuteistasis turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą (pagal profesiją - veterinarijos gydytojas, mokslų-daktaras), skirtos prevencinės ir prosocialios priemonės, kurias noriai lankė, dalyvavo organizuojamose veiklose, edukacijose. Nuteistasis linkęs planuoti, dėlioti savo dienotvarkę, turėti tam tikrą strategiją tikslui pasiekti. Turi trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus, žino žingsnius jiems pasiekti ir kryptingai tą daro. Yra linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, šiuo metu įstaigoje nėra baustas drausmine tvarka. Iš esmės linkęs remti bendruomenės ir visuomenės pažiūras, teisę, įstatymų bazę. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai: ryšiai su artimaisiais (santykiai su šeima yra geri); prosociali veikla įstaigoje (pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina tai, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse), taip pat gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai: gyvenimo sąlygos (asmuo turės pastovią gyvenamąją vietą paleidimo atveju); finansinė gerovė (įstaiga nėra gavusi duomenų apie turimus įsiskolinimus dėl padarytos nusikalstamos veikos); darbas (iki pateikimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą dirbo, turi formalų darbo pasiūlymą paleidimo atveju iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė, nes tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą bei darbą. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, ir tai negali būti lemiantys veiksniai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tuo labiau, kad nuteistasis vykdydamas nusikalstamas veikas turėjo pamąstyti apie tai, kokias pasekmes tai atneš tiek jam, tiek žmonai, tiek vaikams, tiek visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus. Teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo G. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje nustatyta dinaminių kriminogeninių veiksnių: gyvenimo stilius ir draugai / mąstymas ir elgesys (problemų identifikavimo stoka, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas) / nuostatos į visuomenę / bendruomenę / lėšų tvarkymas ir pajamos (įvykdytas nusikaltimas yra tampriai susijęs su finansinės naudos sau gavimu). Šie kriminogeniniai veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis G. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už įvykdytus tris sunkius nusikaltimus, du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 225 straipsnio 3 dalis (2 veikos), 216 straipsnio l dalis, 189¹ straipsnio l dalis, 222 straipsnio l dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis būdamas valstybės tarnautoju - Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pareigas nuosavybės teise neteisėtai įgijo turto, piniginių lėšų žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Taip pat nuteistasis kartu su kitu bendrininku vykdė nusikalstamu būdu nuteistojo įgyto turto - grynųjų pinigų perduotų bendrininkui, legalizavimą. Nusikaltimai latentiniai ir pavojingi, veikų darymui panaudoti dideli nuteistojo intelektualiniai resursai, nuteistasis dėl savanaudiškų tikslų, siekė greito ir lengvo praturtėjimo. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas, laikytinos itin pavojingomis, kadangi pasižymi latentiškumu, veikų mechanizmas sudėtingas, gerai maskuotas, įdedant dideles intelektualines pastangas jų planavimui ir pasiruošimui, įtraukiant į jas kitus fizinius ir juridinius asmenis ir nusikalstamus veiksmus pridengiant ūkinėmis operacijomis. Darytina išvada, kad nors šiuo metu nuteistojo neslegia jokie finansiniai sunkumai, tačiau įvykdytas nusikaltimas yra tampriai susijęs su finansinės naudos sau gavimu ir, jei asmuo negebės atsiriboti nuo finansinės naudos sau gavimo neteisėtu būdu ateityje, lėšų tvarkymas ir pajamos gali būti kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Vertinimo metu pats nuteistasis teigia atpažįstantis, kaip pats ar kiti yra susiję su šių problemų atsiradimu, vertintina, kad asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos motyvus, tačiau neįvardija visų jam įtakos turinčių veiksnių, išgyvena negilų kaltės jausmą - pergyvena dėl savo šeimos, žmonos, mažamečių vaikų, kaip tai paveiks juos, jo šeimą. Pripažįsta, kad trūko aiškumo apibrėžiant žingsnius sprendžiant problemas. Nesugebėjo tinkamai įvertinti, kokias galimas pasekmes gali turėti priimti netinkami sprendimai visuomenės interesui, kurį jis, kaip valstybės tarnautojas, atstovavo, jam pačiam ir jo šeimai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis per visą bausmės laiką nė karto neskatintas už pavyzdingą elgesį. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių (nusikaltimai įvykdyti ne spontaniškai, o viską apgalvojant, planuojant, pasiruošiant), kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, kad net ir taikant intensyvią priežiūrą, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis G. P. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiam linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. LK-N-746 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam G. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.