- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-301-478/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. vasario 13 d. priimtą nutarimą Nr. 93-76 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 18 d.2017 m. vasario 13 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-76 nutarta taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, paskatintas, aktyviai dalyvauja Nuteistųjų saviraiškos centro veikloje, būrio visuomeniniuose renginiuose, socialinės reabilitacijos programose, t. y. įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas. Be to, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai - devynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Skunde nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 13 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde D. M. nurodo, kad Komisija priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, todėl teismas, neįžvelgęs procesinių pažeidimų, turėjo jį patvirtinti. Nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, teismas Komisijos narių darbą padarė niekiniu bei pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2003)22, kuri nustato šalims narėms, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems nuteistiesiems asmenims, kurie atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. 602-126/2012 pasisakė, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų laikymasis yra privalomas. Lygtinis paleidimas turi būti taisyklė, o ne išimtis. Nuteistasis pažymi, kad jis atitinka visus reikalavimus, nustatytus lygtinio paleidimo taikymui. Jo elgesys turi būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes jo gautos drausminės nuobaudos yra nebegaliojančios, taigi, prikaišioti šias nuobaudas yra nekorektiška. Jo elgesys keitėsi, buvo padarytos tinkamos išvados, todėl bausmės tikslai jau pasiekti. Už padarytą nusikaltimą jis jau nubaustas, todėl pakartotinai nusikaltimo pobūdžio svarstyti nėra pagrindo. Nuteistojo vertinimu, teigti, kad jis nesugebės, būdamas laisvėje, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, reiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Jo asmenybės charakteristika ir elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia daryti tokios išvados. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pataisos namuose dirbo, mokėsi, įgijo kelias specialybes, yra socialiai aktyvus. Ateityje planuoja dirbti, puoselėti socialinius ryšius, padėti artimiesiems finansiškai. Priteisto ieškinio ar finansinių įsipareigojimų jis neturi. Be to, jo nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi. Jį palaiko artimieji, o ilgas kalinimas daro žalingą poveikį. Pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tiesiog bausmė atliekama švelnesnėmis sąlygomis, garantuojant visuomenės saugumą – taikoma priežiūra, įpareigojimai. Skunde nesutinkama su neatliktos bausmės dalies vertinimu, nes, nuteistojo teigimu, tai nekorektiška. Svarbu tai, kad jis anksčiau neteistas, savo kaltę pripažįsta, pasižada būti doru ir pavyzdingu piliečiu. Jo mąstymas ir elgesys yra pasikeitę gerąja linkme – jis tapo atsakingesnis, socialiai aktyvus, todėl stengsis greičiau resocializuotis ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 8), yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 17 balų. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Nors skunde apygardos teismui D. M. teigia, kad bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, pakeitė savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme, palaiko pozityvius ryšius su artimaisiais, planuoja dirbti ir daugiau nenusikalsti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, D. M. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad D. M. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų, priima specialistų siūlomas paslaugas. Pataisos namuose jis mokėsi Elektrėnų profesinio mokymo centre ir įgijo baldžiaus bei staliaus specialybes, dirbo. D. M. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas trylika kartų, pareiškiant padėką, suteikiant papildomus pasimatymus ar skambučius. Be to, nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę neigė, tačiau šiuo metu atsakomybę už savo veiksmus prisiima, nemažina savo vaidmens bei nesiteisina. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skunde apygardos teismui tai vertina pats D. M., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra stipri. Atvykęs į pataisos namus, jis siūlomo darbo atsisakė, vėliau sutiko dirbti, tačiau išdirbo vos kelis mėnesius nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. Šiuo metu D. M. nedirba, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekia išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Taigi, nuteistajam svarbesnis atitinkamo statuso išlaikymas nei sėkmingos probacijos siekimas. D. M. aplinkiniai daro reikšmingą įtaką, o netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą. Pataisos įstaigoje nuteistasis gyvena iš artimųjų atsiųstų pinigų, nors galėtų dirbti ir pats materialiai apsirūpinti. Tai rodo, jog D. M. yra linkęs elgtis savanaudiškai, savo interesus iškelti aukščiau kitų asmenų interesų. Skatinti užsiimti darbine veikla turėtų ir mažamečio vaiko turėjimas, siekis prisidėti prie vaiko materialaus aprūpinimo, tačiau šiai tėvo pareigai D. M. dėmesio neskiria. Byloje pristatytas R. M. patvirtinimas, kad vaiko išlaikymo įsipareigojimus dengia nuteistojo artimieji. Nors, jau minėta aukščiau, nuteistasis kaltę šiuo metu pripažįsta, tai jis teigia ir skunde aukštesniajam teismui, tačiau Psichologinės tarnybos specialistė, priešingai nei Socialinio tyrimo išvados rengėjai, atskiroje grafoje „Mąstymas ir elgesys“ yra pažymėjusi, kad D. M. kaltės pripažinimas apima tik tai, kad jis buvo įvykio vietoje, tačiau nuteistasis neigia, jog yra susijęs su narkotikais. Vadinasi, nuteistojo prisipažinimas yra daugiau deklaratyvus, didelio apgailestavimo dėl savo veiksmų D. M. neišreiškia. Nuteistasis tik tam tikru laipsniu sugeba suprasti ir priimti kitų asmenų požiūrį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, D. M. mąstymo korekcijai dar būtina specialistų pagalba. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo atliktu jo elgesio pataisos namuose vertinimu ir teigia, kad elgėsi nepriekaištingai, o nebegaliojančios nuobaudos neturėtų būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo elgesys vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu nuteistojo pasirinktu laikotarpiu. D. M. pažeidė nustatytas režimo taisykles vienuolika kartų, tris kartus buvo uždarytas į baudos izoliatorių, vadinasi, taisykles pažeidė itin šiurkščiai. Nors nuteistasis ne kartą yra ir paskatintas, tačiau nuobaudų ir paskatinimų išsidėstymo tvarka rodo, kad pagyrimas už gerą elgesį D. M. nemotyvuoja ir toliau stengtis elgtis pavyzdingai. Įvairaus pobūdžio pažeidimai buvo daromi šešerius metus, todėl pastarieji dveji metai, kai nuteistasis laikosi nustatytos vidaus tvarkos taisyklių, nenusveria jo netinkamo elgesio. D. M. skunde akcentuoja gerus santykius su artimaisiais bei jų paramą, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad iki įkalinimo nuteistasis gyveno su žmona ir dukra, tačiau šiuo metu su žmona yra išsiskyręs ir buvusiuose namuose nebėra laukiamas. Po galimo lygtinio paleidimo jis grįžtų gyventi pas tėvus, kurie tam neprieštarauja. Taigi, jo paties šeima yra iširusi ir nebūtų jam apsauginiu faktoriumi nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nors D. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuosekliai mažėja, nuo paskutinio svarstymo sumažėjo aštuoniais balais, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tėra du balai iš septyniolikos, vadinasi, mąstymo bei elgsenos korekcijai dar galima skirti gerokai daugiau dėmesio. Vien dalyvavimas įvairiuose renginiuose nerodo nuteistojo pasiryžimo reintegruotis į visuomenę. D. M. vietoj pozityvaus užimtumo – darbo, renkasi išimtinai tik malonų laisvalaikio praleidimą įstaigoje organizuojamuose renginiuose, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina jo pasiryžimo būti doru, darbščiu, naudingu visuomenės nariu.Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Rec (2003)22 nesilaikymo. Jose preziumuojama, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendra taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimus atsisakyti taikyti lygtiną paleidimą aiškiai ir detaliai argumentuoti, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegija pažymi, kad be Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju D. M. asmenybės charakteristika, elgesys bausmės atlikimo metu bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.