- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- II-85-288/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00507-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiosios patrulės S. R. 2017-01-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiosios patrulės S. R. 2017-01-16 nutarimu R. P. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje padarymą skirtas įspėjimas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-01-16 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Skunde nurodė, pirma, kad ji 2017-01-16 rašytiniame paaiškinime nurodė eismo įvykio aplinkybes bei nurodė asmenį galintį paliudyti eismo įvykio aplinkybes, padėti ištirti greičiau administracinio nusižengimo bylą, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei jas greičiau išanalizuoti, tačiau bylą nagrinėjantis pareigūnas neatsižvelgė į šiuos argumentus ir minėto asmens apklausai neiškvietė. ANK 567 straipsnio nuostatomis nebuvo ištirti visi įrodymai, paaiškinimai turintys reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, dėl to galimai neteisingai išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, priimtas neteisingas nutarimas ir neteisingai bei neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Antra. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija neteisingai taikė kelių eismo taisykles ir vertino eismo įvykio aplinkybes, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų t. y. iš abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų rašytinių parodymų aiškiai matyti, kad ji vairuodama transporto priemonę Toyota Corolla eismo spūstyje ir pasijutusi blogai, nusprendė pasitraukti iš eismo į kelkraštį, kur trumpam sustojusi norėjo įsitikinti ar galės toliau grįžti į eismą ir tęsti kelionę. Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemones vairuotojui susirgus, pasijutus blogai ar pavargus, todėl atsižvelgiant į šį ypatingą Kelių eismo taisyklių reikalavimą, kuris transport priemonių vairuotojams kelia ypač aukštus reikalavimus sveikatos atžvilgiu vairuojant transporto priemones. Todėl blogai pasijutusi ji nusprendė pasišalinti iš eismo sustojant kelkraštyje. Tuo, kaip ji judėdama 5-10 km per valandą greičiu eismo spūstyje nusprendė sustoti kelkraštyje, prieš manevruodama vairuojamą automobilį į kelkraštį įsitikino ar tokį manevrą atlikti bus saugu bei įsitikinusi saugumu atliko šį manevrą. Pastebėtina, kad tuo tarpu J. P. vairuodamas transporto priemonę Volvo 940 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo magistralės kelkraščiu. Kelių eismo taisyklių 125 punkte nustatyta, kad „Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės“, tačiau remiantis J. P. 2017-01-16 rašytiniais paaiškinimais, jog jis važiavo lėtėjimo juosta. J. P. paaiškinimas melagingas, jog važiavo lėtėjimo juosta, kadangi eismo įvykio vietoje nėra lėtėjimo juostos, ir tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos bei eismo įvykio vietos vaizdai iš google street view sistemos. Iš fotonuotraukų matyti, kad šalia pirmosios eismo juostos yra kelkraštis, o ne lėtėjimo juosta, kaip tai teigia automobilio Volvo vairuotojas J. P.. Taip pat J. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ketino sustoti kelkraštyje pasitikrinti savo krepšio turinį. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad tuo metu buvo transporto spūstis, o eismo judėjimo greitis tuo metu vyko apie 5-10 km per valandą greičiu, tačiau atsižvelgiant į eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones bei jų apgadinimus akivaizdu, kad susidūrimo metu greitis buvo žymiai didesnis nei 5-10 km per valandą. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad J. P. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus apvažinėjo transporto spūstį dešinuoju magistralės kelkraščiu, dėl ko važiuodamas didesniu greičiu nei transporto eismo srautas nepastebėjo arba galimai neįvertino Toyota Corolla transporto priemonės vairuotojos veiksmų ir trenkėsi į dešinįjį Toyota Corolla automobilio šoną. Automobilio Volvo 940 vairuotas J. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 125 punkto, 4 punkto, 8 punkto ir 9 punkto reikalavimų, dėl ko galimai įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti abu automobiliai Toyota Corolla ir Volvo 940. Trečia. Administracinio nusižengimo byloje buvo nurodytas asmuo eismo įvykio liudytojas V. M., o taip pat automobiliu Toyota Corolla keleivio vietoje vyko E. T., iš kurių bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas nei vienas. Prašė panaikinti 2017-01-16 nutarimą ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad su R. P. skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, joje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apeliantės padarytą pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Byloje esantys ir pareigūnės ištirti duomenys, patvirtina, kad ir dėl R. P. veiksmų įvyko eismo įvykis. Kaip matyti iš eismo įvykio schemos, kuri sudaryta tik po eismo įvykio, t. y., 2017-01-16, R. P. su joje užfiksuotais duomenimis sutiko ir tai patvirtino savo parašu. Kaip matyti iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimų, jie kiekvienas turėjo savo priežastį važiuoti kelkraščiu (R. P. paaiškinime teigė, kad jai pasidarė bloga, o J. P. - norėjo pasitikrinti ar pasiėmė jam reikalingus daiktus). Kadangi, kelkraščiu važiavimas yra draudžiamas pagal KET nustatytus reikalavimus, abiem vairuotojams už jų veiksmus priimti nutarimai, dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas bei skirti įspėjimai. Beje, pastebėtina, kad R. P. pareigūnams nurodė, kad važiuodama kelio važiuojamąja dalimi, norėdama persirikiuoti į kelkraštį nepastebėjo Volvo transporto priemonės, dėl ko abu automobiliai susidūrė. Šios aplinkybės užfiksuotos 2017-01-16 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Jokio pobūdžio pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, to nepaminėjo ir pati apeliantė. R. P. skunde argumentuoja, kad Volvo transporto priemonės greitis turėjo būti žymiai didesnis nei paaiškinime nurodė J. P., tačiau, kaip matyti byloje nėra nustatytas transporto priemonių greitis jokiomis matavimo priemonėmis ir tai traktuotina kaip subjektyvus ir klaidingas situacijos vertinimas. Įvertinus surinktus įrodymus, mano, kad Kauno apskrities VPK KPV pareigūnė priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš pažymos apie apeliantės baustumą, R. P. nebausta už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, tačiau jos vairavimo stažas nusižengimo padarymo metu - 25 dienos, kas rodo, kad vairuotoja kelyje buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, vertindama esančią eismo situaciją.
R. P. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti.
Liudytoja E. T. parodė, kad ji įvykio rytą važiavo su Rimante į mokyklą, važiavo autostrada. Rimantei pasijutus blogai, ji suko į kelkraštį ir tuo metu atsitrenkė į keleivės pusę kitas automobilis, važiavęs kelkraščiu. Ji pati nėra vairuotoja. Kelkraščiu važiavusio automobilio nematė, nežino kokiu greičiu važiavo atsitrenkęs automobilis.
Liudytojas J. P. parodė, kad įvykio rytą važiavo minėtu keliu, kadangi vėlavo į darbą Jonavos rajono savivaldybėje, važiavo, su visu transporto srautu, už juostos kelkraščiu ir už vilkiko pareiškėjos vairuojamas automobilis staigiai suko į dešinę skersai prieš jo vairuojamą automobilį, dėl ko įvyko susidūrimas. Tai abipusė kaltė. Jis pripažįsta, kad važiavo už juostos kelkraščiu, dėl ko jis yra nubaustas, o pareiškėja neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, suko staigiai į dešinę. Jis sureaguoti į tokią staigiai atsiradusią kliūtį jokių galimybių neturėjo.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, abejonių R. P. veiksmų kvalifikacija dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teismui nekyla, jos kaltė įrodyta tinkamai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pareigūno ištirtais įrodymais.
Šių įrodymų pagrindu administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad R. P. 2017-01-16 08.46 val., magistraliniame kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 2,00 km, vairuodama automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidi, išvažiuodama iš važiuojamosios dalies į kelkraštį, neįsitikino, kad yra saugu ir susidūrė su kelkraščiu važiavusia transporto priemone Volvo 940, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 101 punktą.
Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Savo kaltės dėl šio administracinio nusižengimo R. P. nepripažino, nurodė, kad jai pasijutus blogai eismo spūstyje nusprendė sustoti kelkraštyje, tuo tarpu J. P. vairuojama transporto priemonė važiavo magistralės kelkraštyje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, apvažinėjo transporto spūstį dešiniuoju magistralės kelkraščiu, dėl ko važiuodamas didesniu greičiu nei transporto eismo srautas nepastebėjo arba galimai neįvertino jos veiksmų ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio šoną. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad vairuotojas J. P. yra nubaustas už kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimų pažeidimą (kelkraščiu važiavimas yra draudžiamas), todėl teismas dėl skunde nurodyto pažeidimo nepasisako. Šį pažeidimą pripažino ir liudytojas J. P., apklaustas teismo posėdžio metu.
Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių duomenų – administracinio nusižengimo protokolo, policijos pareigūno, fiksavusio teisės pažeidimą, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, nuotraukų, J. P. rašytinio paaiškinimo, taip pat jo teismo posėdžio metu duotų parodymų, ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina R. P. kaltę pažeidus KET 101 punkto reikalavimus ir padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad R. P. pareigūnams nurodė, jog važiuodama kelio važiuojamąja dalimi, norėdama persirikiuoti į kelkraštį nepastebėjo Volvo transporto priemonės, dėl ko abu automobiliai susidūrė. Šios aplinkybės užfiksuotos 2017-01-16 pareigūnės tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo bylos lapas 3). Netikėti policijos pareigūnės nurodytomis pranešime aplinkybėmis nėra pagrindo, nes nenustatytas jos asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi, to nepaminėjo ir pati pareiškėja, todėl pareigūnės parodymai pripažįstami patikimais R. P. kaltės įrodymais. R. P. skunde nurodė, kad Volvo transporto priemonės greitis turėjo būti žymiai didesnis nei paaiškinime nurodė J. P., tačiau byloje nėra nustatytas transporto priemonių greitis jokiomis matavimo priemonėmis ir tai traktuotina kaip subjektyvus ir klaidingas situacijos vertinimas. Be to, su pareiškėja kartu važiavusi keleivė draugė E. T. eismo įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, tik nurodė, jog Rimantei pasijutus blogai ir sukus į kelkraštį į keleivės pusę atsitrenkė kelkraščiu važiavęs automobilis. Liudytojas J. P. nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų kaltės. Jis pripažino, kad važiavo už juostos kelkraščiu, bet sureaguoti į tokią staigiai atsiradusią kliūtį neturėjo jokių galimybių. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodyta, R. P. vairavimo stažas nusižengimo padarymo metu - 25 dienos, kas leidžia pagrįstai manyti, kad vairuotoja kelyje buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, vertindama esančią eismo situaciją.
Pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra, nustatytos aplinkybės neprieštarauja 2017-01-16 priimtame nutarime padarytoms išvadoms ir nustatytoms faktinėms aplinkybės, minėtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl R. P. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiosios patrulės S. R. 2017-01-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. P. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.