Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-62729854-16 (ROIK: 16057072916) paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 28 d. R. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVAD-13AN-57731960-16 (ROIK: 16057072916), kuriame nurodė, kad jis 2016 m. kovo 10 d. 15.17 val. Dainavos g. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: ant šaligatvio arba kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose vietose, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus ir už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-62729854-16 (ROIK: 16057072916) R. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, paskirta 28 eurų dydžio bauda.

Savivaldybė aiškina, kad pareiškėjo transporto priemonė stovėjo ant žalios vejos, tačiau iš pačios Savivaldybės turimų foto nuotraukų yra matyti, kad pareiškėjo transporto priemonė nestovėjo ant žalios vejos, o stovėjo ant specialiai važiavimui grįstos važiuojamosios dangos. Savivaldybės argumentai, kad toje vietoje tariamai padarytas nuvažiavimas pėstiesiems, yra nepagrįsti, kadangi nesant jokio kelio ženklo, vairuotojas negali žinoti ar spėlioti, kam konkrečiai toks nuvažiavimas yra padarytas. Iš kitos pusės, tuomet kyla logiškas klausimas, kam pėstiesiems nuvažiavimas į gatvę? Lygiai taip pat nelogiškas yra argumentas, kad įvažiuodamas į tą teritoriją, vairuotojas kerta pėstiesiems skirtą vaikščiojimą zoną, nes įvažiuojant į bet kurį įvažiavimą, Gedimino prospekte esantį, bet kurį kiemą, yra taip „kertamos“ pėstiesiems vaikščiojimo zonos, todėl pats pravažiavimo faktas jokiu būdu negali būti traktuojama kaip pasekmė stovėjimo neleistinumo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo organizavimas - teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma. Šio straipsnio 58 punkte numatyta, kad šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos; 86 punkte nurodyta, kad važiuojamoji kelio dalis - kelio dalis skirta važiuoti transporto priemonėms. Tai reiškia, kad šaligatvis yra kelio dalis skirta pėstiesiems, tačiau neskirta važiuoti transporto priemonėms, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 150.5 punktas imperatyviai nurodo, kad draudžiama automobilį statyti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Pažymėtina, kad pareiškėjo nuomonė, jog minimoje vietoje turėjo būti draudžiantis automobiliui sustoti ir stovėti ženklas, yra klaidingas. Institucija pabrėžia, kad LR Susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelių ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 130.2. p. nurodo, kad draudžiamųjų ženklų nereikia įrengti tose vietose, kuriose sustoti draudžia Kelių eismo taisyklės, šiuo atveju Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas draudžia statyti automobilius ant vejos, šaligatvio, vaikų žaidimų aikštelėse ir t.t.

Teigtina, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą: 1) automobilio pastatymo vieta (šaligatvis Dainavos g. 5, Vilniuje); 2) nuotraukoje užfiksuotas pažeidimo faktas; 3) pažeidimo liudytojas - Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vyr. kontrolierius M. J.. Pažymėtina, jog pažeidimą įrodantys duomenys surinkti LR ATPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas R. V. palaikė savo skundą ir jame išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad nesutinku su savivaldybės priimtu nutarimu. Skunde išdėstytos faktinės aplinkybės reikšminguos tuo, kad formuoja bendrą vairuotojo laikymosi Kelių eismo taisyklių praktiką. Vairuotojas važiuodamas transporto priemone vadovaujasi kelio ženklais ir danga, įvertina visas eismui svarbias faktines aplinkybes, todėl R. V. visiškai pagrįstai pamanė, kad įvažiavimas, kuris aiškikiai užfiksuotas tiek jo, tiek Savivaldybės pateiktuose nuotraukose padarytas profesionaliai, kaip įvažiavimas, kuris leidžia vairuotojui įvažiuoti. Savivaldybės paaiškinimai, kad įvažiavimas gali būti skirtas pėstiesiems yra nelogiškas. Patys Savivaldybės atstovai priimdami nutarimą aiškiai pasakė, kad tas įvažiavimas yra skirtas pravažiuoti atitinkamiems asmenims prie ten esančių sandėliukų. Tokiu atveju Savivaldybė sakydama, jog ten yra skirta pėstiesiems pati sau prieštarauja, jog yra padariusi profesionalų pravažiavimą. Taip pat Savivaldybė teigia, kad R. V. stovėjo uždraustoje vietoje – vejoje, ir todėl jie neprivalėjo ten statyti kelio ženklų. Mano, kad toks argumentas yra nepakankamas, kadangi toje vietoje yra tik tam tikri vejos plotai, o R. V. mašina stovėjo būtent ant važiuojamosios dalies, kuri yra išklota trinkelėmis. Jeigu Savivaldybė nenori, kad automobiliai būtų statomi ant tos važiuojamosios dalies, jie privalo pastatyti atitinkamus ženklus.

Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas R. V. paaiškino, kad iš jo patektų nuotraukų matosi, kad jokio ženklo draudžiančio ten sustoti ar stovėti nėra. Tokiu atveju vairuotojas atsiduria dviprasmiškoje situacijoje, jam tarsi leidžiama įvažiuoti, kadangi pati kelio vizualizaciją leidžia tą padaryti, tačiau kaip elgtis toliau nebežino, todėl vadovaujasi bendrais suformuotais principais, t.y. žiūri, ar yra kelio ženklas draudžiantis stovėti, jeigu nėra kelio ženklo vadovaujasi bendru supratimu, kadangi pravažiavimas yra reiškia jis gali važiuoti, bet negali statyti tose vietose, kur pagal KET taisykles draudžiama statyti automobilius pvz., ant žalios vejos, ką vairuotojas ir padarė, jis tiesiog pastatė automobilį prie pastato ant trinkelėmis išklotos stovėjimo aikštelės. Savivaldybės teiginį, kad ten yra šaligatvis galima paneigti dviem argumentais. Pirma, kam tokiu atveju padarytas toks įvažiavimas, esant šaligatviui? Savivaldybė to savo paaiškinime nenurodė. Toks pravažiavimas yra klaidinantis vairuotojus. Iš kitos pusės vairuotojui įvažiavusiam į tą zoną neaišku, kur tas šaligatvis prasideda, kur baigiasi. Tai, kad yra kertamas šaligatvis yra normali praktika, kadangi norint įvažiuoti į bet kurį kiemą reikia kirsti šaligatvį. Todėl jis mano, jog kirsdamas šaligatvį pažeidimo nepadarė. Be to, žinojo, kad anksčiau toje vietoje savivaldybė leido statyti automobilius ir imdavo už tai mokestį. Pati savivaldybė pripažino, kad vėliau tiesiog buvo pakeista praktika. Argumentas jo naudai yra tai, kad pati Savivaldybė anksčiau leisdavo ten statyti automobilius, tačiau pasikeitus pozicijai buvo nepakeistas nei ženklinimas, nei bordiūrai, tik pradėjo traktuoti tai, kaip neleistiną stovėjimo zoną. Mano, kad nepasikeitus nei kelio ženklinimui, nei dangai savivaldybė neturėtų keisti reikalavimų, nes teisės aktai nesikeitė. Šiuo atveju vairuotojas vadovavosi bendrais principais, draudžiančio ženklo ten nebuvo, vairuotojas nepastatė automobilio draudžiamoje zonoje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone nustatė, kad R. V. veikoje nėra ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu byla nutrauktina. Teismas tokią išvadą daro vadovaudamasis šiais motyvais:

1. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį gali būti patrauktas tik tada, kai sustoja ar stovi vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustoja ar stovi nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Šio pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių, pasireiškia tuo, jog asmuo pastato automobilį vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustoja ar stovi nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų.

2. Faktinė aplinkybė, kad R. V. 2016 m. kovo 10 d., apie 15.17 val. vairavo automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neginčijama.

3. 2016-08-29 R. V. pateikė prašymą (b. l. 34) ir keletą nuotraukų, darytų Vilniuje. Prašyme nurodė, kad Savivaldybės atsakingi darbuotojai (pareigūnai) taip teismui ir nepateikė nei vieno argumento ar įrodymo, pagrindžiančio jų poziciją, kad vairuotojai negali iš minėtos gatvės įsukti į specialiai tam padarytą kelio įvažiavimą, nes tuomet lieka neaišku, kodėl toks įvažiavimas (kuris galimai klaidina ne vieną vairuotojo pagal surašytų protokolų skaičių toje vietoje) yra padarytas, kam jis yra skirtas jei ne eismo dalyviams, iš ko eismo dalyviai turi susidaryti nuomonę ar žinoti, kad šis įvažiavimas yra skirtas ne jiems, kokie kelio ženklai ar ženklinimas įrodo, kad negali eismo dalyviai įvažiuoti į tam padarytą specialiu borteliu (šaligatvio) pažeminimu įvažiavimą bei toliau (ne žalioje vejoje) statyti savo transporto priemones.

Iš R. V. pateiktų nuotraukų matyti, kad nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2 darytos tariamo pažeidimo vietoje prie pastato Dainavos gatvėje. Kaip matyti stovi gatvėje tik vienas ženklas, nurodantis, kad šioje gatvėje yra mokamas stovėjimas. Ženklo, draudžiančio sustoti ar statyti transporto priemonę nėra.

Nuotrauka Nr. 3 daryta virš Vilnelės tilto paneigia Savivaldybės argumentus, kad visuomet yra aišku kur reikia statyti ar nestatyti kelio ženklus, todėl jie tose vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės ir taip draudžia sustoti ar stovėti, nestato šių ženklų. Kaip matyti iš foto, siekiant aiškumo eismo dalyviams, panašūs ženklai taip pat yra statomi, kas nebuvo padaryta tariamo pareiškėjo pažeidimo vietoje, nors tai visai kita situacija, kadangi yra atskiras įvažiavimas, kuriame ir stovėjo pareiškėjo transporto priemonė bei kur nebuvo niekur užfiksuota jokio draudimo tai daryti.

Nuotraukos Nr. 4 ir Nr. 5 darytos Vilniaus mieste įrodo, kad visuomet kai yra koks nors gatvėje naujas įvažiavimas, eismo dalyviai yra informuojami kelio ženklais ar kurioje nors pusėje bus draudžiama sustoti/stovėti, nes gali būti toks draudimas vienoje, gali būti abejose pusėse. Nuotrauka Nr. 6 įrodo, kad jei aukščiau minimu draudimu (kelio ženklu) nėra ir yra vairuotojams skirtas pažeminimas kelio dalyje (įvažiavimas), transporto priemones yra statomos ant ne žalia veja turinčios dalies ar pėsčiųjų takelio, kas ir buvo analogiškai padaryta pareiškėjo atveju.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-29 raštu dėl informacijos pateikimo prašė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti aikštelės (aikštės), esančios Dainavos ir J. Jasinskio g. kampe schemą, tiksliai nurodant jos naudojimo paskirtį, eismą reguliuojančius (jei tokių yra) ženklus bei ženklinimą. Taip pat pranešti ar ši aikštelė anksčiau buvo (jei taip, tai kada) naudojama automobilių parkavimui (b. l. 29).

5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-08-26 rašte dėl informacijos pateikimo informavo, kad Dainavos ir J. Jasinskio g. kampe esanti teritorija patenka į suformuotą ir nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kurį nuomos pagrindui valdo UAB „Monolitas 91“. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu ir kitais teisės aktais privačiuose sklypuose eismo tvarką nustato sklypo savininkai ar valdytojai. Atsižvelgiant į tai duomenų apie kelio ženklus ar kitas technines eismo reguliavimo priemones privačiame sklype neturi (b. l. 32).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-07 ir 2016-10-18 raštais dėl informacijos pateikimo prašė UAB „Monolitas 91“ pateikti aikštelės, esančios Dainavos ir J. Jasinskio g. kampe naudojimo paskirtį, eismą reguliuojančius (jei tokių yra) ženklus bei ženklinimą. Taip pat pranešti ar ši aikštelė anksčiau buvo (jei taip, tai kada) naudojama automobilių parkavimui (b. l. 37). Vilniaus miesto apylinkės teismas iš UAB „Monolitas 91“ atsakymo iki šiol negavo.

7. Teismas pripažįsta įrodymais R. V. kartu su skundu pateiktas nuotraukas, kuriose matyti, kad pareiškėjo transporto priemonė nestovėjo ant žalios vejos, o stovėjo ant specialiai važiavimui grįstos važiuojamosios dangos (b. l. 21). Teismas pastebi, kad iš nuotraukų matyti, jog toje vietoje yra aiškiai matyti, kad yra specialiai padarytas transporto priemonėms skirtas nuožulnus įvažiavimas bei nestovi joks kelio ženklas, draudžiantis įvažiuoti į minėtą teritoriją ar sustoti/stovėti joje, todėl pareiškėjas įvažiuodamas ir palikdamas savo transporto priemonę ant važiuojamosios dalies, nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes vadovavosi esamais kelio ženklais. Ženklo, draudžiančio sustoti ar statyti transporto priemonę nėra.

Visą tai apibendrinęs teismas daro išvadą, kad kadangi aikštelėje, esančioje Dainavos ir J. Jasinskio g. kampe, nėra kelio ženklų reglamentavimo, todėl R. V. transporto priemonė nestovėjo ant žalios vejos, o pastatė automobilį prie pastato ant trinkelėmis išklotos stovėjimo aikštelės.

Teismas vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, jog R. V. veikoje nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti nutarimą ir R. V. atžvilgiu bylą nutraukti, jo veikoje nesant ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.