Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Skirmantei Česnauskienei, Živilei Osipovai, dalyvaujant vertėjams Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B., nukentėjusiajam P. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2016 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.00 val. L.Asanavičiūtės g. 38, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, vairavo automobilį VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į daugiabučio namo kieme

stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat, jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1, 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. teismo posėdžio metu kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Paaiškino, kad grįžęs po darbo parkavo automobilį atbuline eiga, nieko nejuto, jokių įlenkimų, žymių pas nieką nebuvo. Priparkavęs automobilį šalia kito automobilio, nuėjo namo. Namo grįžo apie 14.40-14.45 val. ir grįžęs išgėrė apie 300-320 gramų degtinės, o apie 15.00 val. į buto duris paskambino. L. B. sėdėjo savo kambaryje, kai užėjo pareigūnas, kuris neprisistatęs pasiteiravo jo duomenų ir liepė išeiti į lauką prie automobilio, sakydamas, kad L. B. kliudė kitą automobilį. Neneigia, kad priėjus prie automobilių ant nukentėjusiojo automobilio buvo įbrėžimas. Pareigūnams sakė, kad parkavo savo automobilį kieme, tačiau niekur nebėgo, nesislėpė, automobilio kitur neperstatė. Taip pat nurodė, kad surašant protokolą, jis prastai jautėsi, prašė pareigūno atidaryti langus, į ką jam buvo pagrasinta uždėti antrankius, bei to protokolą pasirašė neturėdamas akinių, taip pat nurodė, kad buvo sulaikytas ne prie automobilio vairo, o namie. Atsakydamas į klausimus dėl alkotesterio parodymų, nurodė, kad neblaivumas jam nustatytas, nes jis grįžęs namo išgėrė 300-320 gramų degtinės, degtinę gėrė iš butelio, per du kartus, be to niekur neišruošė eito, o degtinę išgėrė, nes buvo susipykęs su savo moterimi. Nežino, kodėl liudytojas teigia matęs jį neblaivų, jis liudytojo nematė. pagarsinus L. B. jo paaiškinime ATP protokole (b.l. 4), nurodė, kad atėjus pareigūnui, jis jam iš kart pasakė, kad namie išgėrė alaus, be to neturėdamas akinių, suklydo paaiškinime nurodydamas, kad „vairavo automobilį“, nes norėjo parašyt, kad „nevairavo“. Taip pat nurodė, kad pastatęs automobilį, jis buvo blaivus, ir tai gali patvirtinti kartu gyvenanti sesuo ir motina. Parodė, kad automobilius apžiūrinėjo kartu su policijos pareigūnais, jo automobiliui nubraukta guma ant bamperio, galinėje dalyje kairėje pusėje kampas, o ant šalia stovėjusio automobilio nubraukta prie arkos ir galinis bamperis, lakas nubrauktas, įlenkimų nebuvo. Neneigia, kad pareigūnams sakė, kad kliudė kitą automobilį, tačiau žymių apgadinimų nebuvo, o buvo tik prisilietimas, o tyčios pasišalinti neturėjo. Prašo bausti teismo nuožiūra (b.l. 38-39,58).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis P. G. parodė, jog paties eismo įvykio nematė, tačiau eismo įvykio dieną jo sutuoktinė pastebėjo ant jų automobilio Toyota užklijuota policijos pranešimą. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad nubrauktas dešinysis sparnas ir bamperis (keleivio pusės), matėsi įrėžtas lakas, dažai. Kadangi automobilis buvo dulkėtas, atrodė gan baisia, tačiau nuvalius automobilį liko matyti lako pažeidimai, draudimo bendrovė paskaičiavo apie 200 eurų automobiliui padarytą žalą (dėl bamperio ir sparno dažymo) (b.l. 39).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. Š. parodė, kad L. B. pažįsta iš matymo, gyvena viename name. Paaiškino, kad buvo namuose, kai kieme išgirdo stuktelėjimą, ir priėjęs prie lango pamatė, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, po to manevruodamas bandė ištaisyti padėtį, tačiau vėl nestipriai atsitrenkė, ir automobilį priparkavo tik iš trečio karto. Pastatęs automobilį Volvo vairuotojas nuėjo namo. Patikslino, kad jis stebėjo automobilį ir jo vairuotoją iš namo 7-o aukšto balkono, matė iš viršaus, nuo įėjimo į namą iki įvykio vietos apie 20 žingsnių atstumas. Būnant namie jo dėmesį atkreipė garsas- stuktelėjimas, nes ir jam buvo toks pat įvykis, todėl išgirdęs šį garsą pro atvirus langus, girdimumas buvo geras, pažiūrėjo ir pamatė, kad automobilis atsirėmęs į kitą automobilį, tada pavažiavo į priekį ir vėl važiuodamas atbulomis atsitrenkė, dar kartą pavažiavo į priekį ir tik iš trečio karto prisiparkavo. Volvo automobilis kairės pusės bamperiu kliudė automobilio Toyota dešinį kraštą bei bamperį. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino, kai pamatė, kad Volvo automobilio vairuotojas, kliudęs kitą automobilį, nepalikęs jokio raštelio nuėjo namo. Negali spręsti ar minėtas vairuotojas pastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, jis bandė prisiparkuoti, tačiau nesėkmingai. Nežino, ar minėtas vairuotojas buvo blaivus, gal jis tik nekoordinuotai elgėsi. Teismo posėdžio metu pagarsinus BPC pateiktą garso įrašą (b.l. 44), liudytojas nurodė, kad BPC nurodė, kad automobilis apgadino kitą automobilį ir vairuotojas, nesiėmęs jokių priemonių, nuėjo namo, galimai neblaivus. Tai, kad asmuo galimai neblaivus, jis sprendė pagal vairuotojo ėjimą, koordinaciją, elgesį įvykio, nes jis ėjo netiesiai, šiek tiek svirduliavo, nuėjo link įėjimo, tada grįžo prie automobilio, išsitraukė cigaretę, ilgai stovėjo, ranka braukė savo automobilio sužalotą vietą, kito automobilio lyg nematė, po to ilgai vaikščiojo po kiemą ir tik iš antro sykio nuėjo namo. Liudytojas specialiai nėjo apžiūrėti automobilių, jis tik buvo išėjęs pažiūrėti automobilių valstybinių numerių, ir nuo automobilių buvo 10 metrų atstumu. Taip pat nurodė, kad L. B. toks parkavimasis nebūdingas, blaivas tvarkingai prisiparkuoja, iš pirmo karto, o šį sykį buvo viskas kitaip, nesiėmėm priemonių rasti nukentėjusį, elgėsi lyg nieko nebūtų atsitikę, todėl sprendė, kad asmuo neblaivus. Be to įtarimą kėlė ir pati eisena, judesių koordinacija, tas jo vaikščiojimas link namų ir atgal prie automobilio, priėjęs prie automobilio jį kelis kartus apėjo, todėl vaizdas buvo toks, kad jis neblaivus, bet kadangi alkotesteriu jis netikrino, gal žmogus buvo labai pavargęs ar išgėręs kokių nors vaistų. Taip pat nurodė, kad nuo įvykio iki skambučio BPC praėjo 5-10 minučių, nuo jo skambučio bendruoju pagalbos telefonu iki pareigūnų atvykimo praėjo gal 20-30 min. atvykus pareigūnams, vienas iš jų nuėjo link pasišalinusio vairuotojo įėjimo. Taip pat matė, kaip pareigūnai išsivedė L. B. į lauką, tai buvo praėjus 5 minučių bėgyje nuo pareigūno užėjimo. (b.l. 53-54,57).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas V. L. parodė, jog L. B. pamena iš išvaizdos. Paaiškino, kad važiavo pagal iškvietimą į Karoliniškes, nes buvo gauta informacija, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir vairuotojas pasišalino. Pareigūnai nuvykę apžiūrėjo pranešime nurodytus automobilius, rado apgadinimus, apgadinimų aukščiai sutapo. Per duomenų bazę nustatė, kad pasišalinęs vairuotojas gyvena tame name. Jis nuėjo Volvo automobilio savininko gyvenamosios vietos adresu ir duris jam atidarė moteris, tačiau ji nieko nežinojo apie eismo įvykį. liudytojas pasiteiravo kur L. B., ir buvo pakviestas vidun, užėjus į kambarį, L. B. išėjo iš balkono. Jam buvo paaiškinta, kad jis neatliko vairuotojo pareigų, kurias turėjo atlikti įvykus eismo įvykiui, į ką L. B. rusų kalba atsakė „koks čia įvykis, apgadinimai maži“ vizualiai buvo matyti, kad vyriškis neblaivus. Jo buvo paklausta, kada vartojo alkoholį ir L. B. atsakė, kad vartojo darbe su kolegomis. Pareigūnas jo pasiteiravo, kaip jis pavartojęs alkoholio važiavo automobiliu, į ką jam buvo atsakyta, kad „tiesiog taip išėjo“. Nurodė, kad nukentėjusiojo automobiliui padaryti sugadinimai pakankamai žymus: du nubrozdinimai ir įlenkimas. Pareigūnams nekilo jokių įtarimų, nes L. B. nieko neneigė nei dėl įvykio, nei alkoholio vartojimo. Nurodė, kad su L. B. bendravo jam suprantama rusų kalba, liudytojui rusų kalba yra gimtoji, todėl jis ją gerai supranta. Taip pat nurodė, kad būnant pas L. B. namuose jokių alkoholio vartojimo požymių nepastebėjo, jokios taros nematė, namie buvo labai tvarkingos moteriškės. Kieme apžiūrėjus automobilius matėsi, kad Volvo apgadintas galinis bamperis, o Toyotai buvo nubrozdintas ir įlenktas sparnas- ilgas ir geras įlenkimas, kuris buvo užfiksuotas mobiliuoju telefonu ir matomas nuotraukose. Liudytojui pateikus teismui apžiūrai ir apžiūrėjus nuotraukas mobiliame telefone (fotonuotraukos telefone taip pat paodytos ir L. B.), nurodė, kad jei L. B. nebūtų pajutęs kontakto, tai nebūtų jam sakę, kad tai smulkus sugadinimas, t.y. nubrozdinimas. Liudytojui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 8), nurodė, kad jam nuėjus iki L. B., jo kolega tuo metu buvo prie automobilių. Buto duris atidarė moteris, ji nieko apie įvykį nežinojo, L. B. išėjo iš balkono ir su juo buvo bendrauta. Jam išėjus iš balkono, matėsi, kad asmens koordinacija sutrikusi, pradėjus bendrauti nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Surašius ATP protokolą L. B., jam buvo duota pasirašyti, pasiaiškinti. Prieš duodant asmeniui pūsti alkotesterį, jo buvo paklausta kada vartojo alkoholį, ir jis minėjo, kad prieš 3 valandas (b.l. 54-56).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja T. B. parodė, kad L. B. jos brolis, parodymus sutinka duoti. Žino, kad brolis kaltinamas tuo, kad girtas sudaužė kaimyno automobilį. Parodė, kad kai brolis grįžo iš darbo, nuėjo į savo kambarį, po to nuėjo ir iš šaldytuvo pasiėmęs degtinės butelį vėl grįžo į savo kambarį. Negali nurodyti kiek tiksliai laiko brolis prabuvo kambaryje, kai grįžo namo, tačiau neilgai. Jam grįžus po kurio laiko pro langą pamatė policiją, tačiau nesuprato kas atsitiko. Po to į duris paskambino ir atėjo pareigūnas V. L., kuris pasakė, kad jam reikalingas L. B.. ji pasakė, kad jis namie ir pareigūnas nuėjo į kambarį, o brolis tuo metu rūkė balkone. Apie ką jie kalbėjosi ji nežino, negirdėjo. Pareigūnas liepė broliui eiti kartu su juo į lauką. Jiems išėjus, brolis dar ilgai negrįžo, gal apie valandą laiko. Patikslino, kad kai minėtą dieną brolis grįžo namo iš darbo, buvo normalus, nebuvo išgėręs, o jau būnant namie paėmė degtinę iš šaldytuvo, todėl pareigūnui atėjus, jau buvo išgėręs, bet neapgirtęs. Nuo degtinės paėmimo iš šaldytuvo iki atvyko pareigūnas praėjo gal 30-40 minučių. Ji nematė, kaip brolis gėrė degtinę savo kambaryje, bet jis gėrė vienas (b.l. 56-57).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 24 d. 15.00 val. buvo registruotas P. Š. pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad L.Asanavičiūtės g. 38, Vilniuje, didžiajame vidiniame kieme atvažiavęs automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kieme stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojo nėra), vyras atvažiavęs Volvo automobiliu neblaivus, pasišalino į namus (b.l. 14).

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulio V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog patruliuojant 2016 m. rugpjūčio 24 d., su patruliu A. A., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad L.Asanavičiūtės g. 38, Vilniuje, automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė šalia stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. FEH ir akivaizdžiai neblaivus vairuotojas nuėjo į namo laiptinę. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, rado automobilius, tačiau vairuotojų nebuvo. Patikrinus duomenis, nustatytas automobilio Volvo savininkas. Paskambinus į buto duris, jas atidarė L. B., kurio pasiteiravus ar jis vairavo Volvo, pastarasis prisipažino, kad apie 15.00 val. atvažiavo į kiemą ir nežymiai kliudė Toyota ir vėliau nuėjo namo. L. B. minėjo, kad prie 3 valandas darbe gėrė alų, alkoholio po įvykio nevartojo, su pažeidimu sutiko (b.l. 8)

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta –L.Asanavičiūtės g. 38 Vilniuje, kieme, taip pat nurodyta automobilių Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis, bei, nurodyta, kad automobiliui Volvo apgadintas užpakalinis bamperis, automobiliui Toyota – priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 9,10).

Nukentėjusio automobilio vairuotojo P. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.00 val. pastatė automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, o sekančią dieną apie 19.00 val. pastebėjo, kad apgadintas automobilio dešinysis sparnas ir bamperis. Paties eismo įvykio nematė, liudytojų neturi (b.l. 11).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B., surašant ATP protokolą pasiaiškinime nurodė, jog vairavo automobilį, kliudė šalia stovintį automobilį, truputi išgėrė alaus (b.l. 4)

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., 15.28 val. L. B. nustatytas 2,47 promilių girtumas (b.l. 13).

2016 m. rugpjūčio 24 d. 15.28 val. pranešimu L. B. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 15).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje. Nors L. B. surašant ATP protokolą – pripažino, kad kliudė kitą automobilį, buvo išgėręs alaus, teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad parkuojantis nejuto, kad ką nors kliudė, susidūrimo garso negirdėjo, tačiau kai buvo apžiūrėti automobiliai, nurodė, kad jis tik prisilietė prie kito automobilio, jokių akivaizdžių apgadinimų nėra, nubrauktas tik lakas, o ne dažai, todėl kaltės dėl eismo įvykio iš esmės neneigia, tačiau apgadinimai labai nežymūs ir pats nukentėjusysis minėjo, kad nusibraukė tik lakas. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. Š. patvirtino, kad pro atvirą langą išgirdęs susidūrimo garsą, per langą pamatė, kad automobilis Volvo atsitrenkęs į automobilį Toyota, dar kelis kartus manevruodamas pirmyn- atgal kliudė galine dalimi šalia stovėjusį automobilį, kol prisiparkavo, taip pat nurodė, kad Volvo vairavo L. B.. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas V. L. patvirtino, kad automobilių Volvo nei Toyota sugadinimai ir aukščiai atitiko, Volvo apgadintas užpakalinis bamperis, automobiliui Toyota – priekinis dešinės pusės sparnas, Toyota automobiliui padaryti apgadinimai žymūs, akivaizdžiai pastebimi, užfiksuoti nuotraukose. Nukentėjęs P. G. nurodė, kad jo automobiliui nubrauktas dešinysis sparnas ir bamperis (keleivio pusės), matėsi įrėžtas lakas, dažai, žala buvo įvertinta 200 eurų. Todėl surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. B. kaltė, padarius pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnyje (eismo įvykį, nulėmusį svetimo turto apgadinimą) įrodyta byloje tiek paties L. B. prisipažinimu, tiek kitais byloje surinktais duomenimis.

Iš esmės L. B. pripažįsta pažeidimą padarytą ATPK 127 straipsnyje, tačiau neigia, kad eismo įvykio metu jis automobilį būdamas neblaivus. Rašytiniame paaiškinime L. B. pripažino vairavimo faktą, eismo įvykį, bei nurodė, kad buvo truputį išgėręs alaus. Teismo posėdžio metu nurodė, kad grįžo iš darbo blaivas, o jau būnant namie išgėrė apie 300-320 degtinės, po ko atėjo pareigūnas ir pranešė apie eismo įvykį bei nustatė jam girtumą. Teismo posėdyje apklausta L. B. sesuo T. B., nurodė, kad gyvena viename bute su broliu, ir įvykio dieną jis iš darbo grįžo blaivus, degtinę gėrė tik namie, t.y. pastačius automobilį. Teismas minėtos liudytojos parodymus vertina kaip duotus suinteresuoto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens likimu asmens, todėl nepatikimus. Taip pat, bylos duomenimis nustatytą, apie eismo įvykį VPK OVS buvo informuota 2016 m. rugpjūčio 24 d. 15.00 val., patrulių ekipažas išsiųstas 15.01val., į vietą atvyko 15.10 val. Alkotesteriu L. B. neblaivumas tikrintas ir nustatytas 15.28 val. Pasak L. B., tarp alkoholio vartojimo ir tikrinimo buvo praėję apie pusvalandį, kad minėjo pareigūnui apie tai, kad vartojo alkoholį tik grįžęs namo, tačiau teismo posėdyje policijos pareigūnas nurodė, kad tokios aplinkybės, kad alkoholis buvo vartotas po įvykio L. B. nenurodė ir pirminėse apklausose surašant ATP protokolą pripažino, kad vartojo alkoholį darbe, prieš 3 valandas. Todėl teisme pateiktą L. B. versiją apie alkoholio vartojimą jau po automobilio vairavimo ir eismo įvykio fakto, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoju apklaustas P. Š. nurodė, kad išlipęs iš automobilio L. B. atrodė apsvaigęs, nes eisena ir judesiai nebuvo koordinuoti (ėjo netiesiai, šiek tiek svirduliavo) bei keistai elgėsi (ėjo link namų, tada grįžo prie automobilio, išsitraukė cigaretę, ilgai stovėjo, ranka braukė savo automobilio sužalotą vietą, kito automobilio lyg nematė, po to ilgai vaikščiojo po kiemą), dėl to jis iš paskambino policijai. Teismas neturi pagrindo netikėti šio asmens parodymais, nes pažeidėją jis pažinojo tik iš matymo, kaip gyvenantį tame pačiame name, duomenų apie šio asmens suinteresuotumą nėra. Įvertinus visa tai darytina išvada, kad L. B. kaltė, padarius 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta.

L. B. nepripažįsta pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nurodo, kad tyčios iš įvykio vietos pasišalinti neturėjo, jo automobilis buvo pastatytas šalia kliudyto automobilio. KET 219.1 p. numatyta, kad Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktas numato, kad Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju, tai padaryta nebuvo, po kontakto su kitu automobiliu – susidūrimo nuėjo namo, nesiėmė jokių priemonių po eismo įvykio, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Taigi, L. B. administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

L. B. administracinę atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą– kad asmuo būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu nežymiai apgadinti du automobiliai, pasišalinta iš eismo įvykio vietos, atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į L. B. asmenybę: 61 metų amžiaus, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 3-4), duomenų apie teistumą nepateikta. Teismo vertinimu, pažeidėjui už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos ATPK 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,

nutaria:

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 868 €(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea B. F. PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16060817109).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.