- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-493-626/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03225-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- G. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Edgaras Gaučys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Edgaro Gaučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-05-09 nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose.
Šiuo nuosprendžiu T. M. (T. M.) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš G. K. priteista 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas V. K. (V. K.). Dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. K. nuteistas už nežymų kito asmens sveikatos sužalojimą, o būtent už tai, kad 2018-01-18, apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), esančioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ofiso antrame aukšte sugriebė už striukės ir pradėjo purtyti nukentėjusįjį T. M., grasino jį nuleisti nuo laiptų, jeigu T. M. neišeis iš teritorijos. Po to T. M. ištempė iš ofiso į lauką ir paėmęs šalia teritorijos vartų ant šašlykinės gulėjusį metalinį žarsteklį, vijosi nukentėjusįjį, žarstekliu sudavė T. M. į dešinės rankos dilbį, padarydamas T. M. dešinio dilbio odos nubrozdinimą ir taip mušdamas nežymiai sužalojo T. M..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-05-09 nuosprendžio dalį dėl G. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – G. K. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
3. Apeliantai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota faktinė aplinkybė, jog nuteistasis G. K. metaliniu žarstekliu sudavė nukentėjusiajam T. M. į dešinės rankos dilbio sritį. Nurodo, jog teismas išvadas grindė vien tik netiesioginiais įrodymais (byloje esančiu garso įrašu, nuteistojo ir pareigūno J. D. parodymais) ir neįvertino įrodymų visumos bei tiesioginių įrodymų (liudytojo antstolio I. G. duotų parodymų, kuriuos teismas laikė patikimais), paneigiančių apkaltinamajame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliantų nuomone, buvo padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, nes teismas įvertino ne visus proceso metu surinktus bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus bei vertinant įrodymus klydo dėl jų turinio. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojas antstolis I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nematė, jog G. K. būtų sudavęs metaliniu žarstekliu, o tarp nukentėjusiojo T. M. ir nuteistojo G. K. įvyko tik žodinis konfliktas. Be to, pažymėjo, jog nukentėjusysis patvirtino, kad nuteistasis jokių smūgių nebuvo sudavęs, nes iš karto priėjęs prie I. G. paprašė, jog šis užfiksuotų su kuo norėjo sumušti nukentėjusįjį.
4. Nurodo, jog antstolio parodymus patvirtina ir garso įrašas (įrašo 9.10–9.30 min.), iš kurio girdėti, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, konfliktas įvyko ne tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, o tarp liudytojo I. G. nurodyto tamsiai apsirengusio vyriškio ir nukentėjusiojo. Pažymi, kad net pats nukentėjusysis savo nenuosekliuose ir prieštaringuose parodymuose nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei teisme nenurodė, jog nuteistasis smūgį žarstekliu sudavė po nukentėjusiojo ir liudytojo I. G. pokalbio. Atsižvelgdami į minėtus antstolio parodymus ir garso įrašą (maždaug nuo 9.19 min. iki 9.25 min.), teigia, jog smūgiai, buvo suduoti ne nuteistojo G. K., o trečiojo asmens, kuris nenustatytas šioje byloje.
5. Apeliantai nurodo, jog nuteistojo G. K. pasakyta frazė: „aš tuoj dar kartą suduosiu, supratai“, negali būti vertinama vienareikšmiškai. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis ir nuteistasis patvirtino, jog tarp jų yra itin konfliktiški santykiai, todėl natūralu, jog minėta frazė galimai buvo pasakyta nuteistajam stipriai susijaudinus, noras suduoti galėjo būti emociškai išreikštas.
6. Apeliantai kritiškai vertina pareigūno J. D. duotus parodymus, kadangi jie, apeliantų manymu, yra iš esmės išvestiniai iš nukentėjusiojo T. M. parodymų. Bylos medžiaga patvirtina, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą juos pirmasis pasitiko nukentėjusysis T. M., kuris papasakodamas savo įvykio versiją, suformavo išankstinę nuomonę į įvykio detales ir galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip liudytojas apklaustas J. D. tik nurodė, jog nuteistasis G. K. keletą kartų pasakė, jog sudavė nukentėjusiajam, tačiau plačiau paaiškinti aplinkybių susijusių su nusikalstamos veikos padarymu paaiškinti negalėjo. Pažymi, kad policijos pareigūnai betarpiškai nedalyvavo įvykio metu, todėl nustatant nukentėjusiojo patirto sužalojimo kaltininką, visų pirmą, turi būti vertinami byloje esantys neginčijami tiesioginiai įrodymai.
7. Apeliantų įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis sudavė žarstekliu nukentėjusiajam, yra prieštaringos ir neatitinka tikrųjų įvykio faktinių aplinkybių. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas konstatavo, kad garso įrašo 9.10–9.30 min. laiku nuteistasis G. K. nelaikė nukentėjusiojo, kadangi bendravo su liudytoju antstoliu I. G., tačiau kitoje nuosprendžio dalyje iš esmės prieštaringai konstatuoja, jog tuo pat metu, bendraudamas su antstoliu nuteistasis sudavė smūgį metaliniu žarstekliu nukentėjusiajam į dešinės rankos dilbį. Iš garso įrašo girdėti, kad yra suduodami du smūgiai, laiko tarpas tarp smūgių sudaro tik kelias sekundes, taigi tuo atveju, jeigu nuteistasis bendraudamas su antstoliu I. G. būtų sudavęs nors vieną smūgį nukentėjusiajam garso įrašo 9.10–9.30 min. metu, liudytojas I. G. būtų matęs ir nurodęs tai teisiamajame posėdyje.
8. Apeliantai, vadovaudamiesi in dubio pro reo principu, pažymi, jog byloje liko nenustatytas asmuo, kuris galimai sudavė du smūgius nukentėjusiajam T. M. įvykio metu, o pripažintas faktas, jog nuteistasis metaliniu žarstekliu sudavė nukentėjusiajam į dešinės rankos dilbį yra grindžiamas tik prielaida.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu .nuteistojo gynėjas teismo prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir faktinių aplinkybių nustatymas
Nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Edgaro Gaučio apeliacinis skundas atmetamas.
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, nuteistasis nepripažįsta savo kaltės. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyti motyvai, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovaujasi konkrečiais įrodymais. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
11. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).
12. Tokios kasacinio teismo praktikos kontekste apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė ne tik nukentėjusiojo T. M. parodymais, tačiau ir kitų bylos duomenų išsamia bei nešališka analize.
13. Iš pateiktos specialisto išvados Nr. G 375/2018(01) matyti, kad vykusio konflikto metu, t. y. 2018-01-18, nukentėjusiajam T. M. buvo padarytas kaklo kairės pusės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva, ir dešinio dilbio odos nubrozdinimas padarytas kietu buku daiktu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija skundžiamą nuosprendį, nurodydamas, kad konfliktas kilo tarp byloje nenustatyto asmens ir nukentėjusiojo T. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajam buvo padaryta daugiau kūno sužalojimų nei inkriminuota pareikštame kaltinime nuteistojo G. K. atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su smūgių sudavimo nukentėjusiajam į veidą, todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo buvo pašalinta. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismui nenustačius pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių, jog nuteistasis G. K. laikė nukentėjusįjį už rankų, kol byloje nenustatytas asmuo mušė jį, apylinkės teismas G. K. atžvilgiu pašalino iš kaltinimo nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. K.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir pašalino visas abejones bei neaiškumus dėl kitų suduotų smūgių nuteistojo naudai ir G. K. nuteisė dėl sudavimo metaliniu žarstekliu į dešinės rankos dilbį.
14. Pirmos instancijos teismo teisingai konstatuota, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų (nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojų parodymai, garso įrašas), patvirtinančių, jog G. K. 2018-01-18, apie 17.05 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje metaliniu žarstekliu sudavė T. M. į dešinės rankos dilbį, padarydamas T. M. dešinio dilbio odos nubrozdinimą ir taip mušdamas nežymiai sužalojo T. M.. Pažymėtina, jog nagrinėjamo įvykio eiga skirtina į du etapus. Pirmasis etapas laikytinas iki antstolio I. G. išėjimo į lauką, t. y. kuomet antstolis dar nebuvo nusileidęs į lauką iš įmonės direktorės kabineto, o antrasis įvykio etapas – po antstolio I. G. išėjimo į lauką. Pirmos instancijos teismas sužalojimo faktą konstatavo, kuomet antstolis buvo nusileidęs iš įmonės direktorės G. K. kabineto, todėl dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys.
15. Baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, jog tarp nukentėjusiojo T. M. ir nuteistojo G. K. nagrinėjamo įvykio metu kilo konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis norėjo susigrąžinti savo transporto priemonę dėl kurios buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamo įvykio dalyviai nukentėjusysis T. M. ir nuteistasis G. K. pateikė iš esmės dvi skirtingas įvykio versijas, todėl pirmos instancijos teismas jų parodymais pagrįstai rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys bei surinkti įrodymai. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti tai, kad vertindamas įrodymus, teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
16. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijami pareigūno J. D. parodymai ir nurodoma, kad jie yra išvestiniai iš nukentėjusiojo T. M. parodymų, kadangi pareigūnas nedalyvavo vykusio konflikto metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti G. K. ar kitokiu būdu jam pakenkti, todėl netikėti jų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Visgi, tiek J. D. 2018-01-18 tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis ir S. J. apklausinėjo ne tik nukentėjusįjį, bet ir nuteistąjį. Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą G. K. pokalbio metu nurodė, kad jis sudavė T. M. smūgį, kadangi pamanė, jog nukentėjusysis yra vagis. Šią versiją nuteistasis G. K. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad lydėdamas antstolį I. G., už kampo pastebėjo vyrą, kuris nešėsi neaiškios kilmės daiktą, todėl griebė metalinį žarsteklį ir vieną kartą sudavė minėtam vyrui. Pirmos instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis pakeitė poziciją ir nurodė, kad jokių smūgių įvykio dieną nebuvo sudavęs, o tokias aplinkybes anksčiau nurodė, kadangi galimai supainiojo įvykius. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, nuteistojo G. K. versijas paneigia antstolio I. G. įvykio metu darytas garso įrašas, iš kurio aiškiai girdėti G. K. grasinimai nukentėjusiajam bei suduodami jam smūgiai. Girdėti, kad nuteistasis į kabinetą atėjo agresyvus (garso įrašo 5.12 min.) ir pradėjo šaukti ant nukentėjusiojo. Nuo garso įrašo 6.37 min. girdėti, kad nukentėjusysis yra ištempiamas iš kabineto bei girdisi garsai, panašūs į smūgius. Taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas antstolis I. G. nurodė, kad G. K., susižinojęs, kad yra atvykęs T. M., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kabinetą atėjo pasipiktinęs ir liepė per tris minutes išeiti iš įmonės. J. D. 2018-01-18 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad G. K. neklausė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nedavė savo asmens dokumento, nesutiko pasitikrinti girtumo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog nuteistasis G. K. įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs bei konfliktiškas.
17. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas vertino ne tik garso įrašą ir liudytojų J. D. parodymus, tačiau rėmėsi ir antstolio I. G. parodymais. Kaip ir minėta, nagrinėjamas įvykis įvyko dėl kilusio konflikto tarp nuteistojo G. K. ir nukentėjusiojo T. M., siekiant susigrąžinti transporto priemonę. Įvykio metu dalyvavo antstolis I. G., kuriam buvo pavesta konstatuoti faktą, ar nukentėjusiajam T. M. buvo grąžinta ir kokios būklės ar nebuvo grąžinta transporto priemonė. Apklausos metu antstolis I. G. nurodė, kad matė tik tai, jog G. K. stūmė nukentėjusįjį T. M. iš kabineto ir nuo laiptų, o konflikto vykusio lauke ir garaže, nematė, kadangi tuo metu kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore G. K.. Antstolis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pažymėjo, jog išėjęs iš ofiso kabineto, kalbantis su nuteistuoju G. K., matė nenustatytą byloje asmenį, kuris sudavė nukentėjusiajam T. M. į viršutinę kūno dalį (ties pečiu ar kaklu). Šį sužalojimą patvirtina ir byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 375/2018(01), tačiau, kaip ir minėta, sudavimas nukentėjusiajam į kaklą nuteistajam G. K. nebuvo inkriminuotas. Visgi, iš antstolio I. G. įvykio metu daryto garso įrašo girdėti, kad išėjus antstoliui I. G. į lauką nukentėjusysis prašė jo užfiksuoti faktą, kad jam buvo sutrenkta (garso įrašo 8.19 min.). Vėliau girdisi, kad antstolis ramina nuteistąjį ir nurodo aplinkybes dėl kurių jie atvyko, taip pat girdimi smūgiai (garso įrašo maždaug nuo 9.10 min. iki 9.30 min.). Nuo 12.07 min. garso įrašo girdėti, kaip nukentėjusysis T. M. pasakė antstoliui, kad iškvietė policiją, o vėliau klausia jo, ar matė kaip jam sudavė su strypu. Iš nukentėjusiojo T. M. parodymų taip pat matyti, kad antstoliui išėjus iš įmonės direktorės G. K. kabineto į lauką, nukentėjusysis pasakė jam, kad yra mušamas, tačiau antstolis tik stebėjo situaciją.
18. Apeliacinio skundo argumentai dėl tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo esančių konfliktinių santykių neturi teisinės reikšmės, sprendžiant G. K. kaltės klausimą, todėl teisėjų kolegija jų atskirai nevertina ir dėl jų nepasisako. Kitą vertus, net ir pasitvirtinus šioms aplinkybėms, tai nesuteiktų nuteistajam teisės elgtis neteisėtai, smurtaujant prieš nukentėjusįjį.
19. Apeliaciniame skunde nepateikti argumentai dėl paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo G. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota, todėl pirmos instancijos teismas teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Taip pat skundžiamu teismo nuosprendžiu teisingai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas.
20. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu G. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nuteistas pagrįstai, teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Edgaro Gaučio apeliacinį skundą.