- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- ATP-238-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08035-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimu J. P. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir, taikant ATPK 30¹ str., nubaustas subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. J. P. nubaustas už tai, kad jis 2015-09-17, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Po susidūrimo nepasiliko, nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Institucija skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimą dalyje dėl papildomos nuobaudos už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir, vadovaujantis ATPK 30 str., taikant ATPK 30¹ str., paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Institucijos vertinimu, J. P. paskirta nuobauda yra per švelni, o administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys ir kitos su jam skirtinos nuobaudos ribomis susijusios reikšmingos aplinkybės teismo buvo įvertintos formaliai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nėra objektyvių duomenų apie J. P. deklaruojamą ir teismo vertintą, kaip buvusį, jo elgesį iš karto po eismo įvykio. Teismas nustatė, kad J. P. paliko savo duomenis (telefono numerį) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl to, kad reikėjo iš Vilniaus paimti klientą. Objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių tokią pažeidėjo versiją, byloje nėra. Nukentėjusysis nepatvirtino aplinkybių apie jam paliktus jo automobilį apgadinusio asmens kontaktinius duomenimis. Priešingai, nukentėjusysis nurodė, kad apie jo automobilį galimai apgadinusį asmenį sužinojo nuėjęs į šalia esančią parduotuvę, kur jam buvo nurodyti tik automobilio valstybiniai numeriai. Patikrinus numerius duomenų bazėje, buvo nustatytas ir transporto priemonės savininkas. Jokiais objektyviais faktiniais duomenimis nėra patvirtintas ir pažeidėjo nurodytas būtinumas pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas išskirtinai, neatsižvelgdamas į duomenų visumą, jų pagrįstumą ir realumą, atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertino kaip objektyvią tiesą ir jais grindė savo išvadas.
Skunde institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad, vertinant J. P. charakterizuojančius duomenis, galima daryti išvadą, kad praeityje jam skirtos nuobaudos neveikia. Praeityje J. P. yra baustas už analogišką KET pažeidimą, baustas pagal ATPK 127 str. 2 d., taigi, nuobaudos neigiamos pasekmės jam buvo žinomos. Be to, vertinant tai, kad pažeidėjas dirbo taksi vairuotoju (šiuo metu tokių duomenų apie asmens darbovietę nėra), jis turi sukaupęs nemažą vairavimo patirtį, darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, praeityje jau atsakė įstatymų nustatyta tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, jam žinomos su nuobaudos vykdymu susijusios pasekmės, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo neatgrasė, o tai apeliuoja į nuobaudos jam neveiksmingumą. Vertinant pažeidimo pobūdį akivaizdu, kad kitam automobiliui padaryti apgadinimai yra žymūs, kokia apimtimi nukentėjusiajam žala atlyginta ir, ar iš viso atlyginta, nėra aišku. Visos šios aplinkybės individualizuojant nuobaudą taip pat yra svarbios. Teismo paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui – yra neproporcinga ir akivaizdžiai per švelni, neatitinkanti teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Išskirtinai teigiamai J. P. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, o J. P. asmeniniams interesams neturėtų būti teikiamas prioritetas prieš visuomeninius interesus. Institucijos nuomone, administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ str., tačiau ne tokia apimtimi, kokia taikė apylinkės teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą J. P. prašo institucijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, įvertinos visas reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą, protingą administracinę nuobaudą, kuri nėra per švelni.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Institucija skunde nesutinka su Kauno apylinkės teismo nutarimu J. P. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracine nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui, prašo nuobaudą griežtinti. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu J. P. už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, kvalifikuoto pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Teismas tokį sprendimą motyvavo pažeidimo pobūdžio, pažeidėjo asmenybės, elgesio po pažeidimo (prisipažino, nuoširdžiai gailisi, paliko savo anketinius duomenis, telefono numerį, nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos) vertinimu ir šių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai J. P. atžvilgiu bus pasiekti taikant ATPK 30¹ str. ir teisę vairuoti transporto priemones atimant žymiai trumpesniam, negu numatyta sankcijoje, terminui – 1 mėnesiui. Institucija ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo šiuo atveju neginčija, todėl aukštesnysis teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą skundo ribose, negali administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties pabloginti labiau, negu to prašoma skunde. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo pagrįstumo šiuo konkrečiu atveju nevertina, tačiau, pritardamas institucijos skundo motyvams, mano, kad J. P. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui – šioje konkrečioje situacijoje yra akivaizdžiai per švelni, neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumui bei pažeidėjo asmenybės vertinimui.
Administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį taip pat auklėti, kad asmuo nedarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Bet kuriuo atveju nuobauda turi būti tinkamai individualizuota, atitikti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose (ATPK 30 str. 1 d.), atsižvelgiant į ATPK 31 str., 32 str. nurodytas atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į ATPK 20 str. apibrėžtus administracinės nuobaudos tikslus. Skiriant baudą taip pat vadovaujamasi ATPK 30² str. nuostatomis, pagal kurias skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, gailisi dėl savo poelgio ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teisingai įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią. J. P. padarytas pažeidimas – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – vertintinas kaip vienas iš pavojingesnių KET pažeidimų. Tokią išvadą patvirtina ir įstatymų leidėjo už šios rūšies pažeidimą numatyta itin griežta nuobauda. Kvalifikuojant pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d., svarbus yra pats neteisėtas pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos faktas. Motyvai ar tikslai dėl kurių vairuotojas nevykdo KET imperatyviai numatytos pareigos, nėra būtinas šio pažeidimo sudėties požymis, todėl apylinkės teismo argumentas, kad J. P. neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nelaikytinas aplinkybe, ypatingai mažinančia šio pažeidimo pavojingumą. Be to, institucija skunde pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad J. P. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis buvo priverstas pasišalinti iš eismo įvykio vietos, yra nustatytos tik iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Be kita ko, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, net ir tikint, kad J. P. iš įvykio vietos pasišalino dėl to, kad turėjo vykti į Vilnių pasiimti kliento, tai jo sąmoningo KET reikalavimų nepaisymo nepateisina. Priešingai, negu nustatyta skundžiamame nutarime, kaip itin teigiamas, negali būti vertinamas ir pažeidėjo elgesys iš karto po pažeidimo. J. P. teisme nurodė, kad, prieš pasišalindamas iš įvykio vietos, parduotuvės kasoje buvusiai kasininkei paliko savo telefono numerį, apie tai pasakė ir garaže dirbusiam asmeniui. Tačiau teismo posėdyje apklaustas apgadinto automobilio savininkas E. V. J. P. nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Pats J. P. paaiškinime, rašytame policijos komisariate, apie tai, kad paliko savo anketinius duomenis, telefono numerį parduotuvėje buvusiai kasininkei, taip pat neužsiminė. Paminėtos aplinkybės neleidžia J. P. paaiškinimų vertinti, kaip nuoširdžių, rodančių jo itin kritišką požiūrį į savo padarytą pažeidimą. Tuo pačiu, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pažeidimą padaręs asmuo dėjo visas pastangas tam, kad turtinės žalos dėl pažeidimo patyręs asmuo patirtų kuo mažiau nepatogumų ir sunkumų, kas galėtų būti vertinama kaip pažeidimo pavojingumą mažinanti aplinkybė. Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. P., nors ir nėra piktybiškai ir sistemingai KET reikalavimus pažeidinėjantis vairuotojas, anksčiau jau buvo baustas pagal ATPK 127 str. 2 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jam buvo surašytas protokolas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šio pažeidimo nutraukė. Paminėtos aplinkybės rodo, kad J. P. buvo žinoma, kokia atsakomybė gali būti taikomo už tokio pobūdžio pažeidimus, tačiau tai jo nuo teisei priešingų veiksmų nesulaikė. Nuo neteisėto elgesio nesulaikė ir žinojimas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijoms atlikti, taip pat ir šeimos poreikiams užtikrinti.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas jam kilsiančias pasekmes. Įvertinus paminėta, skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad apylinkės teismo skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui – nėra pakankama ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą, be baudos, skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų. Institucija skunde prašo J. P. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje konkrečioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma institucijos prašomos nuobaudos (jos dydžio) taikymo nepagrindžia. Įvertinus tai, kad J. P. dėl pažeidimo prisipažino, dėl to pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas nebuvo apsunkintas, J. P. nelaikytinas piktybiškai ir sistemingai KET reikalavimus pažeidinėjančiu vairuotoju, turi šeimą, kurioje gyvena ir neįgalus, specialių poreikių turintis asmuo, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytinas trumpesnis, negu prašoma institucijos skunde, tačiau ilgesnis, negu skundžiamu nutarimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., 302¹³ str.,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą pakeisti.
J. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudas, paskirtas už ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, subendrinti ir J. P. paskirti galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.