- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-234-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Rimantas Savickas
- Ieškovas
- V. B., V.
- Atsakovas
- AB „Panevėžio energija“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Rimanto Savicko
dalyvaujant Ieškovui V. B., jo atstovui adv. A. Kolpertui, atsakovo atstovui adv. V. Vaitiekūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-241-198/2008 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui AB „Panevėžio energija“ dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas V. B. ieškiniu, vadovaudamasis LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu, prašė priteisti iš atsakovo 16129,30 Lt vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją, nuo 2006 metų kovo 01 dienos priteisti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, mokant kas mėnesį po 256,47 litus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis pas atsakovą pradėjo dirbti šaltkalviu pagal darbo sutartį, sudarytą 1998-01-05 dieną.1998-09-02 apie 14.35 val. dirbo iškalant varžtus jungiančius ventilį ir flanšą, bet paskutinio varžto iškalimo metu metalo krislas pateko į jo dešinę akį ir ją sužalojo. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.2. Šiame akte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad darbuotojai nebuvo aprūpinti saugos darbo priemonėmis, tuo pažeistas Žmonių saugos darbe įstatymo 28 straipsnis. Nustatyta, kad AB „Panevėžio šilumos tinklų" Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas A. M. pažeidė Žmonių saugos darbe įstatymo 28 str. 5 p. - reikalavimą aprūpinti darbuotojus saugiais įrenginiais, o meistras S. K. pažeidė „Saugos taisyklių dirbant su įrankiais ir įranga" 3.4. skyriaus reikalavimus, leisdamas ieškovui dirbti be saugos akinių. 1998 - 12-29 jam buvo nustatyta trečia invalidumo grupė ir nustatyta invalidumo priežastis - darbinis suluošinimas. Nustatyta, kad ieškovas neteko 50 procentų darbingumo. 1999-12-29 jam atlikta pakartotinė ekspertizė ir palikta ta pati trečia invalidumo grupė, paliktas ir 50 procentų darbingumo netekimas. 2002-01-07 išduotas Profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas Nr.016070, kuriuo nustatyta, kad dėl suluošinimo darbe jis neteko 25 procentų darbingumo neterminuotai. 2007-01-30 buvo surašytas darbingumo lygio vertinimo aktas, kurio pagrindu 2007-02-07 išduotas Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr.0003441, kuriuo nustatytas darbingumo lygis - 70 procentų, netektas darbingumas - 30 procentų. Tvirtino, kad pirmą kartą raštu į atsakovą dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi 2006 metų vasario mėnesį. Atsakovas nurodė, kad žalos atlyginimo nemokės. Antrą kartą 2007-04-12 jis kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti žalos atlyginimą dėl netekto darbingumo, bet atsakovas 2007-04-19 raštu Nr. 009-1892-949 atsakė, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas yra jis pats (ieškovas). Kadangi jis kreipėsi į darbdavį tik 2007 metais, todėl praėjo CK 1.125 str. 8 d, nustatytas ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė žalą atlyginti geruoju, ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo. CK 6.288 str. nustato, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Paminėto straipsnio 2 d. nustato, kad jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus 3 metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Į atsakovą jis kreipėsi 2006 m. vasario mėnesį ir todėl žala atlygintina nuo šios dienos. 2002-01-07 išduotas Profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas Nr.016070 nustato, kad dėl suluošinimo darbe ieškovas neteko 25 procentų darbingumo neterminuotai. Toks nedarbingumo lygis jam buvo nustatytas jo kreipimosi į atsakovą metu (2006 metų vasario mėnesį) iki 2007-01-30, kai buvo surašytas darbingumo lygio vertinimo aktas, kurio pagrindu 2007-02-07 išduota Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr.0003441, kuriuo nustatytas darbingumo lygis - 70 procentų, netektas darbingumas - 30 procentų. Pagal LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 str. l d., jei nukentėjusysis neteko daugiau negu 20, bet mažiau negu 30 procentų darbingumo, jam išmokama 20 procentų 24 mėnesių kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Tokiu būdu atsakovas jam turi išmokėti vienkartinę kompensaciją. Jo vidutinis darbo užmokestis 1998 metais buvo 1120,09 Lt (1998-09-09 atsakovo pažyma esanti tyrimo medžiagoje). Kompensaciją sudaro 5376,43 Lt (1120,09 x 24 mėnesių x 20 procentų). Paminėto įstatymo 12 str. 4 d. nustatė, kad jeigu nukentėjusiajam nustatytas pastovus nedarbingumas, jam išmokama trigubai didesnė vienkartinė kompensacija. Tokiu būdu jam atsakovas turi išmokėti 16129,30 Lt vienkartinę kompensaciją (5376,43 Lt x 3 ). Paminėto įstatymo 13 str. l d. nustatyta, kad jeigu nukentėjusysis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija. Ši kompensacija paskaičiuojama pagal formulę 0,5 xdxkxD. Pagal paskaičiavimą atsakovas turi mokėti kas mėnesį po 256,47 litus. Iš VSDFV jokių išmokų dėl sužalojimo negauna. Vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją -16129,30 Lt ir periodinę netekto darbingumo kompensaciją - po 256,47 Lt per mėnesį paskaičiavo pagal LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga 12 str.l d., 4 d., 13 str.l d. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 16129,30 Lt vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją ir nuo 2006 m. kovo 1 d. periodinę netekto darbingumo kompensaciją, mokant ieškovui kas mėnesį po 256,47 Lt, priteisė 587,91 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Sprendime teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl ieškinyje nurodytų nelaimingo atsitikimo aplinkybių ir ieškovo sužalojimo faktų nėra. Nurodė, kad atsakovo atstovo atsikirtimai į ieškinį, jog nelaimingas atsitikimas darbe 1998-09-02 įvyko dėl paties nukentėjusiojo ieškovo didelio neatsargumo, kuris pats pamiršo užsidėti darbo metu apsauginius akinius ir jų nepaprašė iš meistro S. K. ir dėl to susižalojo, tai ieškinys LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 10 str. l d. pagrindu atmestinas, yra nepagrįstas. Apylinkės teismas nurodė, kad šį atsakovo atsikirtimą paneigia liudytojų S. K. ir V. B. paaiškinimai, kad apsauginių akinių bendrovėje tuo metu, kai ieškovas buvo sužalotas darbe, nebuvo, todėl jie V. B. ir nebuvo išduoti. Atsakovo atstovas teisme pripažino, jog ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi į darbdavį 2006 m. vasario mėnesį, nurodydamas, jog vyko pokalbis su ieškovu dėl žalos atlyginimo, t.y. nepaneigtas ieškovo argumentas, jog į darbdavį dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi 2006 m. vasario mėnesį žodžiu. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.2, jame užfiksuoti faktai, nelaimingo atsitikimo aplinkybės (1998m. rugsėjo 2 d. tyrimo medžiaga) šalių nebuvo ginčijamos. Nurodė, jei teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus 3 metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos (CK 6.288 str.2 d.). Ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi į darbdavį 2006m.vasario mėnesį, todėl žala atlyginama nuo šios datos. Iš 2002-01-07 Profesinio darbingumo netekimo pažymėjimo Nr.016070 ( b.1.14) matyti, kad ieškovas dėl suluošinimo darbe neteko 25 procentų darbingumo neterminuotai. Toks nedarbingumo lygis ieškovui buvo nustatytas iki 2007-01- 30 ( b.1.16). Iš Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos 2007-02-07 pažymos DLN-2 Nr.0003441 ( b.1.16) matyti kad V. B. darbingumo lygis - 70 procentų, netektas darbingumas - 30 procentų. Jei nukentėjusysis neteko daugiau negu 20, bet mažiau negu 30 procentų darbingumo, tai jam priklauso (išmokama) 20 procentų 24 mėnesių kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Jei nukentėjusiajam nustatytas pastovus nedarbingumas, jam išmokama trigubai didesnė vienkartinė kompensacija (LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 str. l d., 4 d.). Ieškovo vidutinis darbo užmokesti 1998 metais buvo 1120,09 Lt. Todėl minėto įstatymo pagrindu paskaičiuota ieškovui priteistina iš atsakovo vienkartinė kompensacija sudaro 16129,30 Lt { ( 1120 x 24 mėnesių x 20 procentų ) x 3 }. Nuo 2007-01-30 ieškovui nustatytas 30 procentų netektas darbingumas. Jei nukentėjusysis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija, kuri apskaičiuojama pagal formulę 0,5 xdxkxD (LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 str. l d.). Periodinė netekto darbingumo kompensacija, mokėtina kas mėnesį, sudaro 256,47 Lt, o toks jos dydis pagrįstas ieškovo pateiktu paskaičiavimu (b.1.5).Todėl teismas ieškinį nusprendė tenkinti visiškai, o iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 92, 96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas AB "Panevėžio energija" apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-03-19 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad LR žalos atlyginimo dėl nelaimintų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau - žalos atlyginimo įstatymas) 10 str. 1 d. nustato, kad jeigu paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, žalos atlyginimas turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmetamas. Byloje pats ieškovas savo pirmame paaiškinime nurodė, kad pamiršo, jog dirbant su kalamaisiais instrumentais būtina naudoti apsauginius akinius ir todėl nepaprašė apsauginių akinių iš meistro S. K.. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą įvertino, kaip parašymą darbdaviui liepus, nes pripažino, kad po to ieškovas siekiant išvengti neigiamų sužalojimų pasekmių, ieškovą perkėlė į kitas pareigas su didesniu atlyginimu, o vėliau jis buvo perkeltas vadybininko pareigoms su dar didesniu atlyginimu. Su tokiu teismo vertinimu atsakovas nesutinka. Nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovas susižalojo dar 1998 metais, o dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2007 metais, perša išvadą, jog ieškovas jautė, kad yra pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, o darbdavys geranoriškai jam sudarė sąlygas dirbti tinkamą darbą ir gerai uždirbti. Teismo išvada, kad apsauginių akinių bendrovėje nebuvo paremta tik liudytojų parodymais. Šie liudytojai dirbo bendrovės padalinyje - Kėdainių šilumos tinklų rajone ir tikrai negalėjo žinoti kokios apsaugos priemonės yra bendrovėje. Liudytojas S. K. yra suinteresuotas teigti, kad akinių nebuvo, nes priešingu atveju pripažintų, jog neįvykdė savo, kaip meistro, pareigos pasirūpinti, kad jam pavaldūs darbuotojai dirbtų saugiomis darbo sąlygomis. Be to, patys liudytojai pripažino, kad prie tos pačios šiluminės trasos dirbę kiti darbuotojai apsauginius akinius turėjo. Teismas visiškai neįvertino nelaimingo atsitikimo akte nurodytų aplinkybių, jog ieškovas savo veiksmais pažeidė daugybę norminių aktų reikalavimų: pareigą mokėti dirbti saugiai, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus, naudotis individualiomis, kolektyvinės saugos priemonėmis, kai to reikia pagal atitinkamas taisykles ir instrukcijas, imtis priemonių pagal galimybę bei kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas (Žmonių saugos darbe įstatymo 37 str.); pareigą reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą ir atsisakyti dirbti, jei yra pavojus sveikatai, gyvybei (Žmonių saugos darbe įstatymo 38 str.); pareigą prieš pradedant darbus įsitikinti ar saugios darbo sąlygos (pareiginės instrukcijos 1.6 p.); draudimą dirbti su netvarkingais įrankiais, įranga, neturint apsauginių priemonių (darbų saugos instrukcijos 1.14 p.); įsipareigojimą neatlikti darbo, jeigu neaprūpintas kolektyvinėmis ir individualiomis apsauginėmis priemonėmis ir privalėjimą nedelsiant pranešti tiesioginiam viršininkui atsisakymo dirbti priežastis (bendrovės kolektyvinės sutarties 5.4.7 p.). Ieškovas buvo pasiųstas atjungti flanšus nuo sklendžių ir tam darbui aprūpintas visomis apsaugos priemonėmis, o, iškilus būtinybei atlikti ir metalo kalimo darbus, papildomų apsaugos priemonių -apsauginių akinių nepasiėmė. Žalos atlyginimo įstatymo 13 str. 1 d. nurodo, jog jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada apie tai, kad ieškovas neteko 30 procentų darbingumo surašyta vadovaujantis darbingumo lygio vertinimo aktu 2007-01-30 Nr. 226. Tačiau teismas kažkodėl periodinę netekto darbingumo kompensaciją priteisė nuo 2006 m. kovo 1 d., t.y. už tą laikotarpį, kai ieškovas buvo netekęs tik 25 procentus darbingumo ir periodinė kompensacija jam negalėjo būti mokama. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2006 m. vasario mėnesį, nes tai neva pripažino atsakovo atstovas, kadangi nurodė, jog su ieškovu vyko pokalbis dėl žalos atlyginimo. Tokia išvada yra nepagrįsta. Priešingai, tiek savo paaiškinimuose, tiek ir atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas dėl žalos atlyginimo į darbdavį (atsakovą) kreipėsi tik 2007-04-12 . Atsakovas 2007-04-19 raštu Nr. 009-1892-949 atsisakė mokėti žalos atlyginimą. 2006 m. vasario mėnesį ieškovas į bendrovę kreipėsi su prašymu ne dėl žalos atlyginimo, o dėl atleidimo iš darbo ir tik konsultavosi ar toks atlyginimas jam priklausytų. CPK 177 str. 4 d. nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Jei įstatymas nurodo, kad kreiptis dėl žalos atlyginimo į įmonę reikia su pareiškimu, tai kreipimosi faktą ir įrodo tik pateiktas pareiškimas, o ne kokie tai pokalbiai ar konsultacijos su įmonėje nedirbančiais asmenimis. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovas, žinodamas, kad bet kada gali kreiptis į teismą ir gauti neva tai jam priklausančią vienkartinę kompensaciją, po to, kai sužinojo, jog gali gauti dar ir periodinę kompensaciją, sugalvojo teigti, kad dėl žalos kreipėsi dar 2006 metais. Dėl paminėtų aplinkybių ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-19 sprendimą.
Nurodo, kad apelianto teigimas, jog dėl nelaimingo atsitikimo įvykusio darbe kaltas yra tik jis, yra nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tame tarpe ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktui, liudytojų paaiškinimams, kuriais apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi priimdamas spendimą byloje. Pagal CK nuostatas atsakovo kaltė yra preziumuojama, o atsakovas šios savo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe nepaneigė. Jis įvykusio nelaimingo atsitikimo dieną vykdė tiesioginį darbdavio nurodymą atlikti konkretų darbą darbo vietoje ir dėl to susižalojo. Nelaimingas atsitikimas darbo kilo ne dėl to, kad jis neatsisakė atlikti jam nurodytą darbą, ar nepareikalavo apsauginių akinių, o dėl to, kad atsakovo darbuotojai, turintys teisę nurodyti kokį darbą atlikti, jam davė nurodymą iškalti varžtus ir neaprūpino jo saugos priemonėmis – apsauginiais akiniais. Byloje nustatyta, kad saugos priemonių ( apsauginių akinių ) iš viso nebuvo - todėl tarp darbdavio veiksmų ir jo sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys ir dėl jo sužalojimo yra kaltas tiesiogiai atsakovas, kuris neaprūpino saugos priemonėmis ir nurodė atlikti konkretų darbą. Tiesioginis vadovas nurodęs jam iškalti varžtus, buvo darbo vietoje (nelaimingo atsitikimo vietoje), žinojo, kad jis neturi apsauginių akinių, liepė jam atlikti nesaugų darbą. Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl žalos atlyginimo kreipėsi į darbdavį 2006 metų vasario mėnesį ir nuo šios datos pagrįstai priteisė žalos atlyginimą. Ta aplinkybė, kad atstovas neužregistravo jo raštiško prašymo dėl žalos atlyginimo, nepaneigia kreipimosi fakto ir laiko, teismas teisingai konstatavo, kad į atsakovą dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi 2006 metų vasario mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3p. CPK 330 str.. CK 6.288 str.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 176, 178, 179 str., 185, 259, 260, 263 str.), tik teismas padarė klaidą, nustatydamas atlygintinos žalos dydį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai konstatavo aplinkybes, kad ieškovo sveikata buvo sužalota dėl darbdavio, atsakovo, kaltės 1998-09-02 darbo vietoje, kai ieškovas V. B. dirbo sutartyje sulygtą šaltkalvio darbą, dėl to įgijo teisę į žalos atlyginimą dėl įvykusio nelaimingo atsikimo darbe (LR žalos atlyginimo dėl nelaimintų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 str. 1 p., 5, 6 str.). Teisingai nustatė, kad atsakovo kaltę dėl ieškovo sužalojimo darbe įrodo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.2 (N-1 forma), kuris yra prie bylos pridėtoje nelaimingo atsikimo tyrimo medžiagoje (medžiagos b.l. 5-7). Šiame akte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad ieškovas nebuvo aprūpintas saugos darbo priemonėmis (darbdavys neišdavė apsauginių akinių), kuo buvo pažeistas Žmonių saugos darbe įstatymo 28 straipsnio 5 p. reikalavimas aprūpinti darbuotojus saugiais įrenginiais, o meistras S. K. pažeidė „Saugos taisyklių dirbant su įrankiais ir įranga" 3.4 skyriaus nuostatas, leisdamas ieškovui dirbti darbą be apsauginių akinių. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nėra nuginčytas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, dokumentais, teisingai nustatė, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo darbe ieškovui dar 1998 -12-29 buvo nustatyta trečia invalidumo grupė ir nustatyta invalidumo priežastis darbinis suluošinimas.
Sprendime pirmosios instancijos teismas, remdamasis duomenimis apie netektą darbingumą, vadovaudamasis LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 str. l d., 4 d., 13 str. l d. nuostatomis, atsižvelgdamas į ieškovo vidutinį darbo užmokestį 1998 metais (1120,09 Lt) nustatė , kad ieškovui priklauso ir priteistina vienkartinė netekto darbingumo kompensacija - 16129,30 Lt { ( 1120,09 Lt x 24 mėnesių x 20 procentų ) x 3 ). Nors ir ieškovo V. B. profesinio darbingumo netekimo pažymėjime ( b.l. 14), išduotame 2002-01-07 dieną nustatytas 25% darbingumo netekimas neterminuotai, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. sausio mėn. buvo patikrintas ir nustatytas nedarbingumo netekimas jau 30% ir po ko ieškovas V. B. įgijo teisę gauti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, daroma išvada, kad 25% darbingumo netekimas nors ir buvo įvertintas neterminuotu, ieškovui, vadovaujantis CK 1.5 str., LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 str., 14 ir 15 str., turinčiam teisę gauti žalos atlyginimą tik nuo 2006 m. kovo 1 dienos, priklauso 5376.43 Lt kompensacija ( už 24 mėnesius), nes kitu atveju būtų žalos atlyginimas išieškomas už laiką nuo 2002-01-07, o ne nuo 2006 m. kovo 1 d. Neginčijamai nustatyta, kad iki 2006 m. vasario mėn. ieškovas nesikreipė pas atsakovą dėl žalos atlyginimo, todėl nuo 2002-01-07 jam žalos atlyginimas nepriklauso, priklauso tik nuo 2006 m. kovo 1 d. Ieškovas nereikalavo žalos atlyginimo iki dirbo pas atsakovą.
Kadangi ieškovui nuo 2007-01-30 yra nustatytas 30 procentų netektas darbingumas, tai netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam kas mėnesį nuo 2007 m. sausio 30 dienos mokėtina periodinė netekto darbingumo kompensacija, kuri apskaičiuojama pagal formulę 0,5 xdxkxD (LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 str. l d.) ir sudaro 256,47 Lt (kompensacijos paskaičiavimas, b.1.5).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kuriais yra atmestini apelianto tvirtinimai, jog pats ieškovas yra kaltas dėl patirto sveikatos sužalojimo darbe, kaip neva pažeidęs LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas. Byloje nenustatyta, kad paties ieškovo (nukentėjusiojo) didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Tai patvirtina liudytojų S. K. ir V. B. duoti parodymai teismui, jog apsauginių akinių ieškovo darbovietėje tuo metu, kai ieškovas buvo sužalotas darbe, nebuvo ir jie nebuvo išduoti ieškovui, nelaimingo atsitikimo darbe akto nurodytos nelaimingo atsitikimo tiesioginės priežastys. Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvuotai nustatė ir pripažino įtikinamu ieškovo paaiškinimą, kad atsakovas (darbdavys) po sužalojimo, ieškovui pasiūlė ir suteikė kitą, jo sveikatos būklę atitinkantį, darbą, todėl jis bendrovės administracijai 1998-09-15 paaiškinime (b.1.28) nurodė, kad pats užmiršo naudotis apsauginiais akiniais darbo metu, kai buvo sužalotas, nereikalavo žalos atlyginimo. Šią aplinkybę atsakovas pripažįsta savo atsiliepime į ieškinį (b.1.25), šių aplinkybių neneigė ir teisme.
Atsakovo atstovas teisme pripažino, jog ieškovas dėl žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo kreipėsi į darbdavį 2006 m. vasario mėnesį, nurodydamas, jog vyko pokalbis su ieškovu dėl žalos atlyginimo, t.y byloje nepaneigtas ieškovo argumentas, jog į darbdavį dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi 2006 m. vasario mėnesį, kai apsisprendė nutraukti darbo sutartį su atsakovu. Todėl tuo yra nustatyta aplinkybė, sudaranti pagrindą priteisti žalos atlyginimą nuo šio kreipimosi momento į darbdavį, kaip pagrįstai ir sprendė pirmosios instancijos teismas.
Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas keistinas, atitinkamai paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 str. 3 d.) Atstovavimo išlaidos šalims nepriteistinos, nes apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 200 Lt išlaidų advokato pagalbai. Atsakovui AB „Panevėžio energija“ advokato pagalbos išlaidų ( turėjo 944 Lt) priteistina tik proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Tokiu būdu kiekviena šalis turėtų sumokėti viena kitai po 100 Lt advokatų pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AB„Panevėžio energija“ ( įm. kodas 147248313) V. B. ( a.k. 373082200719) 5376,43 Lt vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją už laiką nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. sausio 30 dienos. Priteisti V. B. nuo 2007 m. vasario 1 d. periodinę netekto darbingumo kompensaciją po 256,47 Lt, mokamą kas mėnesį neterminuotai, šį dydį perskaičiuojant, pasikeitus draudžiamoms pajamoms.
Priteisti iš AB „Panevėžio energija“ 269 Lt žyminio mokesčio, 10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą,
Priteisti iš ieškovo V. B. 319 Lt atsakovui AB „Panevėžio energija“ žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.