Telšių apylinkės teismo įsakymas

Baudžiamosios bylos Nr. e1-330-344/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45198-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.11.7; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4. (S)

2022 m. birželio 7 d.

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas 2018 m. gruodžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus 1/3 ir subendrinus su Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – areštu 20 parų ir 225,96 Eur bauda, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje;

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. B. ir V. B. 2021 m. gruodžio 20 d., apie 1 val. J. D. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais veiksmais, tyčia suduodami ne mažiau kaip aštuonis smūgius kumščiais R. L. į galvos ir veido sritį bei ne mažiau kaip keturis kartus kojomis spirdami R. L. į galvos sritį, tuo padarydami jam poodinę kraujosruvą apie dešinę akį, odos nubrozdinimą kairiame žande, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje skiltyje, taip padarė nukentėjusiajam R. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis E. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m., tikslios datos nepamena, prieš šv. Kalėdas, jis su broliu V. buvo pas tėtį, vartojo alkoholinius ngėrimus, sugalvojo nuvažiuoti pas tėčio draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Pas tėčio draugą nusinešė šešis 1 litro talpos butelius alaus. Kiek buvo valandų, kai jie atvyko, nepamena, bet buvo tamsu, galėjo būti 21-22 val. Atvykus pas tėčio draugą, pamatė, kad jo namuose yra nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, R. Tėtis pabuvęs valandą ar pusantros išėjo ir bute jie liko keturiese. Iki tėvo išėjimo jokių konfliktų nekilo. Vėliau jis pastebėjo, kad R. į rankas paėmė jo naują, ką tik nupirktą mobiliojo ryšio telefoną ir nori įsikišti jį į kišenę. Ar pastarasis norėjo pavogti telefoną, ar sumaišė su savo telefonu, nes buvo labai girtas, nežino. Supyko ir sudavė du smūgius kumščiu į galvą, (tikriausiai į dešinę pusę, nes yra kairiarankis, o R. sėdėjo jo kairėje). Dar vieną smūgį sudavė į pilvo sritį. Tada brolis V. B. taip pat sudavė R. smūgius. Kur ir kiek smūgių sudavė brolis V., nematė, bet mano, kad į veidą. Kad būtų spyręs R. koja į galvą, nepamena, bet neneigia, kad taip galėjo būti. Ar spyrė brolis V., taip pat nepamena. Viskas įvyko labai greitai, matė, kad R. veidas buvo kruvinas. Po konflikto abu su broliu išėjo namo. Vėliau tėvas sakė, kad R., nusiprausęs veidą, taip pat išėjo namo. Maždaug po savaitės jam paskambino R. pažįstamas ir pasakė, kad pastarasis yra ligoninėje. Dėl padarytos veikos gailisi (1 t., b. l. 184-187, 188-190).

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su broliu E. ir tėvu O., kurį kiti sutrumpintai vadina V., 2021 m. gruodžio 19 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Tėtis susiskambino su draugu J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, ketvirtame aukšte, tiesiai durys, buto numerio nežino. Tėvas susitarė, kad jie visi trys atvažiuos į svečius, juos nuvežė brolis O. Galėjo būti apie 20 val., nes važiuodami sustojo parduotuvėje nusipirkti alkoholio. Į J. vieno kambario butą įėjo visi trys. Įėjęs į butą, jis pamatė iš matymo pažįstamą R. L. Ant stalo buvo padėtas 1 litro talpos alaus butelis, J. su R. vartojo alkoholinius gėrimus. Tėvas iėjo anksčiau, o jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Ant stalo buvo sudėti visų ten buvusių mobiliojo ryšio telefonai. Pamena, kad E. su R. pradėjo konfliktuoti dėl telefono. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai nepamena, bet spėja, kad gal R. norėjo paimti E. telefoną. Tada E. rankomis sudavė smūgius R. Pamatęs, kad E. duoda smūgius R., jis taip pat delnu sudavė du smūgius R. į galvą ir veidą. Pastarajam pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir jie daugiau nieko nebedarė. Po suduotų smūgių R. buvo sąmoningas, valėsi kraują. Vėliau sužinojo, kad po konflikto R. namo iškart neišėjo, toliau vartojo alkoholį. 2021 m. gruodžio 22 d. pas jį buvo atvykęs R. brolis V., kuriam sakė, kad atlygins R. padarytą žalą, apmokės gydymo išlaidas. Gailisi dėl padarytos veikos (1 t., b. l. 75-77, 89-100).

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų E. B. ir V. B. visiško prisipažinimo, jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis R. L., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. buvo atėjęs pas dėdę J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena, lyg ir 17. Tame bute dar buvo V. B., kurio pilnas vardas O. Visi trys vartojo degtinę. Vėliau, apie 23 val. į butą atėjo du B. sūnūs, vieno vardas E., kito vardo nežino. Juos pažinojo tik iš matymo. Su savimi jie atsinešė alaus ir visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Broliai pradėjo jam sakyti, kad kažkada yra sumušęs E. Jis atsakė, kad to nėra buvę, net nėra konfliktavę. Tada abu broliai atsistojo, priėjo prie jo ir rankomis sudavė apie aštuonis smūgius į galvą, maždaug 4-5 kartus spyrė į galvą. Pasakyti ar vienas spardė, ar abu, negali, nes buvo užsidengės veidą rankomis. Pats jiems nesudavė nė vieno smūgio. Tada broliai išėjo, o jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kas vyko po to, nepamena, tik pamena, kad prabudo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Reanimacijos skyriuje. Civilinio ieškinio nereikš, kaltinamieji jo atsiprašė, jokių pretenzijų jiems neturi (1 t., b. l. 48-50, 53-55).

Liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. ar 20 d., tikslios dienos ir laiko neprisimena, tačiau jau buvo vėlus vakaras, sutemę, jo broliai E. B. ir V. B. paprašė pavežti iki pažįstamo (duomenys neskelbtini). Tiek E., tiek V. buvo stipriai išgėrę. Nuvežęs, paleido juos prie senojo pašto, pas ką jie nuėjo, nežino. Gal po poros dienų brolis E. papasakojo, kad tą vakarą jie vartojo alkoholinius gėrimus pas kažkokį draugą bute, ten buvo ir R. L. Jo supratimu, R. L. bandė iš jo brolio E. pavogti telefoną, dėl ko E. jam trenkė į galvą. Ar V. mušė tą žmogų, nežino (1 t., b. l. 56-58).

Liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo parodė, kad tą dieną jis paskambino telefonu vaikystės draugui J. ir pasisiūlė su vaikais atvažiuoti į svečius. Pas J. juos nuvežė kitas jo sūnus, vardu O. Važiuojant buvo sustoję prie parduotuvės nusiprikti alkoholio. Pas J. buvo iš matymo pažįstamas R., abu buvo neblaivūs. Toliau visi vartojo alkoholinius gerimus, kalbėjosi. Truputį pabuvęs, jis nusprendė eiti namo. Jam būnant, jokių konfliktų nebuvo. Maždaug po savaitės sužinojo, kad tą vakarą kilo konfliktas tarp jo vaikų ir R. Žino, kad R. gulėjo ligoninėje (1 t., b. l. 58-60).

Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, prieš šventes, pas jį į namus atėjo kiek neblaivus tolimas giminaitis R. L. Tą patį vakarą į namus atvyko ir vaikystės draugas V. B. su dviem savo sūnumis, vienas yra V., o kito vardo nežino. Jie su savimi atsivežė alaus, norėjo pas jį išgerti. Tada visi gėrė alų. Pirmas išėjo V. B., kuris, kiek pamena, nebuvo labai girtas. Tarp V. sūnų ir R. L. įvyko žodinis konfliktas. Vienas iš B. trenkė R. L., po to R. rankomis trenkė abu broliai. Kiek smūgių buvo suduota, negali pasakyti. Matė, kad R. kraujavo veidas. Nenorėdamas, kad namuose vyktų tokie dalykai, išprašė abu B. iš savo buto. Praėjus ne daugiau 10 minučių, R. L. su kažkuo susiskambino, pasakė, kad turi išeiti. R. L. buvo sumuštas (1 t., b. l. 64-66).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos M. V. 2021 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 20 d., 2.11 val. iš Šiaulių apskrities vyhriausiojo policijos ko misariato buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 5 min. netoli pašto užpuolė vienas iš matymo pažįstamas ir kitas nepažįstamas, spardė pranešėją, spėjo pabėgti. Dabar pranešėjas nemato viena akimi. Praneša nukentėjęs. Laukia adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą, prie nurodyto namo, pastebėtas stovintis vyras, kaip paaiškėjo, pranešėjas R. L., kurio veidas buvo kruvinas ir ištinęs. Paklausus, kas jam nutiko, šis paaiškino, kad jis ėjo (duomenys neskelbtini) pažymėtu namu, ir prie jo pribėgo du iš matymo pažįstami vyrai, kurie jį pradėjo mušti rankų kumščiais ir spardyti kojomis. Teigė, kad rankomis ir kojomis jam buvo suduota ne mažiau kaip 20 smūgių. Paklausus, gal jis žino, minėtų dviejų vyrų vardus ir pavardes, šis atsakė, kad vienas galimai gali būti E. G., o kitas E. brolis. Nurodyti tikslios vietos, kurioje jis buvo sumuštas, nesugebėjo. Alkotesteriu „Alcotest 6820“, Nr. ARHM-0375, jam nustatytas 2,06 prom. girtumas. Atvykę medikai asmenį išvežė į VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“ apžiūrai. Nuvykus į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei apėjus minėtą pastatą iš lauko pusės, jokių galimų grumtynių pėdsakų neaptikta. Apvažiavus aplinkines Telšių miesto gatves, jokie asmenys nepastebėti (1 t., b. l. 1-7).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykiovietoje tyrimui reikšmingų objektų nebuvo pastebėta (1 t., b. l. 113-119).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 264/2022(04) nurodyta, kad R. L. nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, odos nubrozdinimas kairiame žande, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje skiltyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 146-147).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaujanti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų V. B. ir E. B. priteisti 2 027,61 Eur (du tūkstančiai dvidešimt septynis eurus 61 ct) už nukentėjusiajam R. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 25-29).

2022 m. gegužės 12 d. kaltinamieji su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudarė „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlygimo sutartį“ Nr. 3207, kuria kaltinamieji įsipareigojo atylyginti 2 027,61 Eur (du tūkstančiai dvidešimt septynių eurų 61 ct) žalą, kas mėnesį įmokėdami po 101,00 Eur (2 t., b. l. 25-29).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. B. ir V. B. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkiai sutrikdžius R. L. sveikatą. Jų kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta tiek pačių prisipažinimais, tiek nukentėjusiosjo ir liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

IV. Bausmės skyrimas

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji E. B. ir V. B. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnioo 1 dalies 9 dalis).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnioo 1 dalies 9 dalis).

Teismas kaltinamajam E. B. aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), negali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ikiteisminio tyrimo metu tokia aplinkybė nebuvo nurodyta, o teismas savo ruožtu negali sunkinti kaltinamojo padėties.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam E. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui, todėl sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskiriant įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus bausmės terminas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinajam E. B. vietoj intensyvios priežiūros skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supapratinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam V. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, todėl sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskiriant įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant kiek didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus bausmės terminas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinajama V. B. vietoj intensyvios priežiūros skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas skirtinas įvertinus ankstesnius teistumus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, kurie buvo įvykdyti girtumo pasėkoje.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supapratinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamiesiems E. B. ir V. B. paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos (BK 1239 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – kaltinamiesiems E. B. ir V. B. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems E. B. ir V. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.