Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Viktorijai Kalasiūnei, Gretai Pareigytei, Danguolei Muravjovienei, Jūratei Verseckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. N. ir R. N. globėjos B. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo iniciatyva įtraukta į procesą suinteresuoto asmens, kurio procesinę padėtį vėliau teismas pakeitė į pareiškėjo R. N. globėja B. J. bei jos atstovė advokatė Eglė Rybelienė nurodė, kad sūnaus globėja apie tėvo R. N. mirtį sužinojo tik gavusi iš teismo šaukimą. Pareiškėjo R. N. motina B. J. buvo ištekėjusi už R. N. ir santuokos metu jiems gimė (duomenys neskelbtini) sūnus R. N., kuris Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2004-05-25 sprendimu civ. byloje Nr. 2-78-05-2004 pripažintas neveiksniu, jo globėja paskirta jo motina B. J.. Todėl ji ketinanti kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo neveiksnaus asmens sūnaus vardu priimti jo tėvo palikimą pagal įstatymą, nes tik iš teismo sužinojusi apie buvusio sutuoktinio ir sūnaus tėvo mirtį. Nors pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad mirusysis R. N. vaikų neturėjo, tačiau pareiškėjos teiginys mažai tikėtinas, kad pareiškėjai R. N. nebuvo žinomas faktas, kad mirusysis, su kuriuo ji gyveno iki mirties, turėjo sūnų.

Kadangi mirusysis turi sūnų, tai pareiškėja R. N. negali prieštarauti, kad paveldėjimo procedūra neveiksnaus asmens sūnaus vardu vyks pagal įstatymą, kadangi kreipsis į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą pilnamečio neveiksnaus sūnaus vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo R. N. mirties.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis R. N. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2016-09-10. Santuokoje, sudarytoje 1994-10-21, pareiškėjas kartu su sutuoktine R. N. ( buvusi pavardė R.) įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio teisinė registracija buvo atlikta R. N. vardu. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė vaikų neturėjo. Tačiau pareiškėjos R. N. miręs sutuoktinis turėjo sūnų iš pirmos santuokos R. N., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra neveiksnus ir globojamas jo motinos B. J., o pats gyvena (duomenys neskelbtini). Galimai pareiškėja žinojo faktą apie jos sutuoktinio sūnų, tačiau pareiškime to nenurodė – priešingai nurodė, kad „mirusysis vaikų neturėjo“.

Po R. N. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. R. N., gimusio (duomenys neskelbtini) iki mirties paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Santuokoje kartu su R. N. , mirusysis turėjo butą, esatį (duomenys neskelbtini), 13,41kv.m. bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 2018-06-22 datai - 7830Eur.

2018-06-14 teismo posėdžio metu padarius teismui pertrauką, pareiškėja R. N. pateikė sutikimą, kuriuo sutinka, kad suinteresuotas asmuo B. J. būtų laikoma šioje byloje pareiškėja, kad būtų atnaujintas terminas palikimą priimti neįgalaus sūnaus R. N. vardu ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad mirusiojo sūnus neveiksnus R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), globojamas motinos B. J. priima tėvo R. N. palikimą. Teismas , atsižvelgdamas į Gyventojų Reghistro pažymą bei pareiškėjos R. N. sutikimą, pakeitė suinteresuoto asmens R. N. procesinę padėtį iš suinteresuoto asmens į pareiškėjo, nes priimtas teismo sprendimas jo teisėms ir pareigoms turės įtakos.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog R. N. po sutuoktinio mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą – juo rūpinosi, tai yra faktiškai priėmė R. N. palikimą, faktiškai pradėjus jį valdyti : mokėjo komunalinius mokesčius už butą, garažą, rūpinosi turto išlaikymu, paveldėtą turtą prižiūrėjo. Duomenų apie paliktą mirusiojo testamentą nėra pateikta.

Mirusiojo sūnus neveiksnus R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), atstovaujamas globėjos motinos B. J. tik teismui gavus duomenis iš Gyventojų registro buvo įtrauktas į procesą ir tik teismui pareikalavus papildomus duomenis sužinojo apie tėvo mirtį, nes galimai pati pareiškėja R. N. šį faktą buvo nuslėpusi, todėl pareiškėjai R. N. sutinkant, kad jis priimtų palikimą, remiantis teisingumo ir sąžiningumo principu, šis prašymas tenkintinas - išduotinas leidimas neveiksniu pripažintam, sūnui R. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po tėvo R. N. mirties.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. N. po savo sutuoktinio R. N., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos R. N. sutikimu, nors ir praleistas terminas palikimui priimti, tačiau jis praleistas dėl svarbių priežasčių – nežinojimo, paveldėjimo tikslu neveiksniu pripažintam mirusiojo R. N., gimusio (duomenys neskelbtini) sūnui R. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), atstovaujamai globėjos motinos B. J. pratęsti terminą palikimui priimti ir išduoti leidimą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo R. N. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - 2016-09-10 ( CK 5.11str.1d.1p., 5.57str.,3.244str., CPK 579str. - 582str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, 579 -582 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – 2016-09-10 priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Pratęsti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą neveiksniu pripažintam R. N. a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjos motinos B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) priimti savo tėvo R. N. a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po tėvo mirties - 2016-09-10.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.