Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, teistas 4 kartus: 1) 2010-10-22 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda; 2) 2012-07-30 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2013-08-08 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmę atlikęs, šie teistumai išnykę; 4) 2018-04-26 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž. slapta pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2020-03-28 iki 2020-04-06, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlaužęs spyną, įsibrovė į E. G. priklausantį sodo namelį ir iš ten slapta pagrobė sekatorių „Fiskars“ 39 Eur vertės, sekatorių „Fiskars“ 27 Eur vertės, kastuvą „Fiskars“ 15 Eur vertės, kauptuką 5 Eur vertės, šiukšlių dėžę 5 Eur vertės, sodo stalą 25 Eur vertės, šviestuvą su saulės baterijomis 20 Eur vertės, priklausančius M. G., be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, nupjovęs pakabinamos spynos kilpą, įsibrovė į E. G. priklausančią klėtį ir iš ten slapta pagrobė rankinį kultivatorių „Fiskars“ 27 Eur vertės, dvi šiukšlių dėžes 10 Eur vertės (1 dėžės kaina 5 eurai), 8 vnt. kartoninių dėžių 5 Eur vertės, 5 vnt. dėžučių – medelių apsaugų nuo vabzdžių 15 Eur vertės (1 dėžutės kaina 3 eurai), 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį 30 Eur vertės, priklausančius M. G., tuo padarydamas nukentėjusiajai M. G. 223 Eur turtinę žalą.

Be to, jis pažeisdamas įstatymo nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių, o būtent: nuo 2020 m. birželio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. rugsėjo 14 d., (duomenys neskelbtini), namo kieme esančiame sode po obelimi dviejose plastikinėse talpose, pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1249 redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį kiekį – 547,880 g kanapių augalų, kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,9 % iki 1,7 %, kol 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 09.00 val., kratos metu didelį kiekį kanapių augalų surado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnai.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

Motyvuojamoji dalis

Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip norą išvengti atsakomybės ir atmeta, kadangi nukentėjusioji parodė, jog kepurę rado sodyboje, netoli sodo namelio.

Teismas taip pat atmeta kaltinamojo parodymus, kas jis rado šiukšlių konteinerį prie kelio. Nors tokius jo parodymus patvirtino liudytojas A. Š., teismas liudytojo parodymus vertina kaip norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, jie galėjo susitarti duoti parodymus. Tokią teismo išvadą grindžia ne tik tai, kad liudytojas A. Š. ir kaltinamasis L. Ž. pažįstami daug metų, yra draugai, bet ir jų parodymuose esantys prieštaravimai. Jie abu nurodė, kad, kai naktį rado šiukšlių konteinerį, grįžinėjo iš vėžiavimo, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis L. Ž. parodė, kad vėžius gaudė bučiukais, tuo tarpu liudytojas A. Š. parodė, kad vėžius gaudė rankomis. Tai rodo, kad jie aptarė ne visas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad oficialiai vėžiavimo sezonas trunka tik nuo liepos 16 d. iki spalio 14 d. (Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (redakcija nuo 2020-02-15­), 11.4.9 punktas), o rankomis vėžius gaudyti išvis draudžiama (minėtų taisyklių 10.4 punktas). Be to, nukentėjusioji parodė, kad šiukšlių konteinerį žiemai įnešė į klėtį, iš kur jis ir buvo pagrobtas.

Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje L. Ž. veiksmuose nustatyti visi vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė yra įrodyta. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis L. Ž. laikotarpiu nuo 2020-03-28 iki 2020-04-06, (duomenys neskelbtini), išlaužęs spyną, įsibrovė į E. G. priklausantį sodo namelį ir klėtį, ir iš šių pastatų slapta pagrobė nukentėjusiajai M. G. priklausančių įvairių daiktų, padarydami M. G. 223 Eur turtinę žalą, todėl jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjo N. N. 2020-11-30 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nurodyta, kad Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariate, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-13558-20 dėl vagystės, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2020-09-14, atliekant kratą pas L. Ž. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, esančiame sode, po obelimi rasti ir paimti du augalai 1,35 m ir 1,30 m aukščio, galimai kanapės, kurios auga viena juodame plastikiniame kibire, kita mėlynoje plastikinėje talpoje (1 t., b. l. 20-22).

2020-10-24 daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose nurodyta, kad apžiūrėti 2020-09-14 kratos metu pas L. Ž., (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta plastikinė talpa ir plastikinis kibiras, kuriuose augo du augalai, galimai narkotinė medžiaga – kanapės. Apžiūros metu nustatyta, kad plastikinė talpa mėlynos spalvos, aukštis 33 cm, diametras 44 cm. Talpa yra iki viršaus pripildyta žeme, kurioje per vidurį matyti nupjautas augantis stiebas, kurio diametras 2,2 cm, aukštis 4,5 cm. Plastikinis kibiras juodos spalvos su metaline rankena. Kibiro aukštis 27,5 cm, diametras 35,5 cm. Kibiras yra iki viršaus pripildytas žeme, kurioje per vidurį matyti nupjautas augantis stiebas, kurio diametras 2,5 cm, aukštis 3 cm (1 t., b. l. 119-122).

2020-10-26 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2555189-20, nurodyta, kad žalios spalvos augalai, paimti 2020-09-14 kratos metu pas L. Ž. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra, atitinkamai, 230,600 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,9 %) ir 317,280 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,7 %) (1 t., b. l. 115-118).

BK 265 straipsnio1 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė už pažeidžiant nustatytą tvarką auginimą didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis L. Ž., pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai augino didelį kiekį – 547,880 g kanapių augalų, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 0,9 % iki 1,7 %, iki kol juos 2020-09-14, 09.00 val. kratos metu didelį kiekį kanapių augalų surado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnai, tuo padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Teismas laiko, jos kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: paties kaltinamojo L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, kratos protokolu ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, liudytojo R. A. parodymais. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis L. Ž. pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį kanapių, todėl jo veika pagal BK 265 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas negali pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą kaltu dėl BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamojoje byloje galėtų būti svarstomas tik pirmas pagrindas, reikalaujantis ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Pažymėtina, jog kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, žada nebenusikalsti, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Kaltinamasis L. Ž. teisiamajame posėdyje nepareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, parodė, kad jis už tai, kad Lietuvoje kanapių auginimas būtų įteisintas ir to laukia, be to, tardamas paskutinį žodį, pareiškė, kad nekaltas. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, jog nėra pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau keturis kartus teistas, iš kurių tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, paskutinis teistumas neišnykęs, šiuo nuosprendžiu teisiamas už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymą ir BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį L. Ž., rodo, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neturėjo teigiamo poveikio. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dėl vieno nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, baustas už administracinius nusižengimus. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis pasirinktinas mažesnis, nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai (BK 50 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis L. Ž. turi tik vieną neišnykusį teistumą, per gana ilgą laiką naujų nusikalstamų veikų nepadarė, šiuo metu ieško darbo užimtumo tarnyboje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko manytina, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei ir stengsis daugiau nenusikalsti. Ne mažiau svarbus, skiriant bausmę, yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Nukentėjusioji M. G. baigiamojoje kalboje nereikalavo skirti kaltinamajam laisvės atėmimo, nurodė, jog jokių pretenzijų am neturi, mano, kad jis padarys išvadas. Esant šioms aplinkybėms, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Dėl nurodyto L. Ž. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalyje.

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2020-09-14 nutarimu L. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 33-34). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis), o išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinė ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį dėl 120 Eur žalos atlyginimo iš kaltu asmenų (1 t., b. l. 163-164). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad išmokėjo draudėjui 120 Eur draudimo išmoką už vagystės iš draudėjui priklausančių dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), metu padarytą žalą (1 t., b. l. 165, 169, 170). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. Ž. įsibrovė į E. G. priklausančius pastatus ir sugadino jai priklausantį turtą, dėl jo neteisėtų veiksmų E. G. yra padaryta turtinė žalą. Šią žalą E. G. atlygino akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, todėl draudikas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Žala atsirado dėl kaltinamojo L. Ž. neteisėtų veiksmų, kaltinamasis žalos nėra atlyginęs, todėl iš jo priteistina akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 120 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnis).

Dėl daiktinių įrodymų

2020-12-17 pakvitavimu šiukšlių konteineris ir lipni juosta medžiams nuo kenkėjų dėžutėje „Bros“ grąžinti savininkei M. G. (1 t., b. l. 108-109).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartoninė dėžė su tirti pateiktais objektais (augalinės kilmės likučiais) ir jų pakuotėmis, po tyrimo atlikimo grąžinta iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, plastikinis kibiras (maišas Nr. 1), plastikinė talpa (maišas Nr. 2), rasti ir paimti kratos metu pas L. Ž., kuriuose augo narkotinė medžiaga – kanapės, perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (1 t., b. l. 123-124), viena juoda megzta kaukė (vokas Nr. 1) ir vokas Nr. 2, kuriame yra L. Ž. seilių lyginamasis pavyzdys, perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (1 t., b. l. 77-78), kaip menkaverčiai daiktai, kurie negali būti sunaudoti, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Viena kompiuterinė laikmena (CD-R), kurioje įrašytos Cell išklotinės, pridėta atskirame voke byloje (1 t., b. l. 138), paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir L. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, 7 dalimi, 70 straipsniu, L. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus; 3) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš L. Ž. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kartoninę dėžę su tirti pateiktais objektais (augalinės kilmės likučiais) ir jų pakuotėmis, po tyrimo atlikimo grąžintą iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, plastikinį kibirą (maišas Nr. 1), plastikinę talpą (maišas Nr. 2), rastus ir paimtus kratos metu pas L. Ž., kuriuose augo narkotinė medžiaga-kanapės, viena juoda megzta kaukė (vokas Nr. 1) ir vokas Nr. 2, kuriame yra L. Ž. seilių lyginamasis pavyzdys, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vieną kompiuterinę laikmeną (CD-R), kurioje įrašytos Cell išklotinės, pridėtą atskirame voke byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.