Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja M. B. , sekretoriaujant J. S. , dalyvaujant ieškovo atstovams D. B. , A. K. , atsakovui P. M. , jo atstovui advokatui E. B. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo už padarytus nuostolius gamtai, pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui P. M. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 13d. prie daugiabučio namo D. g. 12a, O. mst. R. rajone, nukirstas kaštono medis, neturint tam leidimo. Dėl P. M. kaltės padaryta žala gamtai paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1995 12 14 įsakymu Nr.198 patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką (1998 03 13 įsakymo Nr. 45 redakcija), pagal "Metodikos" 14 punkto pakeitimą (LR Aplinkos ministro 2002 03 26 įsakymu Nr.129, dalinai pakeistas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas) kamieno skersmens 1cm bazinis įkainis nustatytas 32Lt (2.3 p.), kadangi kaštonas priskiriamas III grupei (introdukuoti medžiai). Nupjauto kaštono skersmuo kelme 11,5 cm. Nuostoliai, padaryti gamtai, pagal šio įsakymo 2 p. skaičiuojami už kiekvieną kelmo skersmens centimetrą. Žala sudaro 368Lt (11.5 cm x 32 Lt = 368 Lt.) Pagal medžių atkuriamosios vertės įkainius (5.3 p.), nuostolių dydis gyvenamosiose teritorijose ir miesteliuose, visuomeninės paskirties teritorijose ir prie gatvių augantiems medžiams, didinamas 2 kartus, todėl padaryta žala sudaro 736 Lt. Prašo priteisti 736 Lt padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas P. M. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad prie jo namo, po buto langais augantį kaštoną nupjovė ne iš savanaudiškų paskatų, o apklausęs namo laiptinės gyventojus ir gavęs jų pritarimą. Kaštonas augdamas arti namo kėlė grėsmę namo kanalizacijos vamzdynui, namo saugumui nuo smurto ir vagysčių, o kilus gaisrui gaisrinės automobiliui privažiavimą prie namo darytų neįmanomą. Taip pat kaštonas užstoja dienos šviesą, todėl net dienos metu reikia įjungti elektros šviesą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 06 17 įsakymą Nr. Dl-309 dėl statybos techninio reglamento 2.03.02:2005, X skyriuje 102 punkte išaiškinta, kad atstumai nuo pastatų išorinės

pusės iki medžių kurių vainiko diametras ne didesnis kaip 5 m., turi būti ne mažesni nei 5 metrai. O medžiams su didesniu vainiku jie turi būti dar padidinti. Mano, kad medis buvo pasodintas per arti namo. Gailisi, kad dėl informacijos stokos nesilaikė aplinkos apsaugos reikalavimų ir nesikreipė leidimo medžio kirtimui. Nurodo, kad šeimoje sunki materialinė padėtis, augina mažametį sūnų, todėl prašo žalos dydį mažinti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad kiekvieno piliečio, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareiga yra saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

LR Vyriausybės 2008m. kovo 12d. nutarimu Nr.206 patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, 3.7 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose.

Pagal saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro 2008m. sausio 31d. įsakymu Nr.D1-87, 9 punktą, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams.

Iš byloje pateikto 2008m. rugsėjo 17d. patikrinimo akto (b.l.8) matyti, kad D. g.12a, O. mst., R. rajone, prie daugiabučio namo nupjautas kaštonas. Leidimas kirsti kaštoną nebuvo išduotas.

Už neteisėtai nukirstą kaštoną atsakovas P. M. nubaustas administracine tvarka pagal LR ATPK 78str.1d. – paskiriant įspėjimą (b.l.4-6). Atsakovas nuobaudos neginčijo. Todėl atsakovui nutarimu skirta administracinė nuobauda yra galiojanti ir teisėta.

Atsakovo teiginys, kad kaštonas pasodintas per arti namo neatitinka tikrovės. Aplinkos ministro 2005m. birželio 17d. įsakymu Nr.D1-309 (STR 2.03.02:2005 7priedas) nustatytas 5 metrų atstumas nuo statinių iki medžių ir krūmų pastatų išorinės pusės. Pagal byloje pateiktą patikrinimo aktą (b.l.8) kaštonas augo 5 metrų atstumu nuo daugiabučio namo pamatų. Tą patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi ieškovo atstovė D. B.

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais teismas daro išvadą, kad atsakovas nevykdė pareigos saugoti aplinką. CK 6.263str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padariusiam asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pareigą atlyginti žalą gamtai numato ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 ir 32 straipsnių nuostatos.

Ieškovas 368Lt žalą gamtai apskaičiavo pagal LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995m. gruodžio 14d. įsakymu Nr.198 patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką bei LR aplinkos ministro 2008m. birželio 26d. įsakymu Nr.D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kurio 5.3 punktas numato, kad nuostolių dydis gyvenamosiose teritorijose ir miesteliuose, visuomeninės paskirties teritorijose ir prie gatvių augantiems medžiams, didinamas 2 kartus, todėl žalos dydį sudaro 736 Lt., kuri priteistina iš atsakovo ieškovui. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį (b.l.19), atlygintinos žalos dydis mažintinas iki realaus žalos dydžio t.y. 368Lt.

Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 6.37str.2d., 6.210str.1d.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008m. spalio 27d. sprendimu P. M. (b.l.19) atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų,

100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei (LR CPK 96str.4d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš P. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 368Lt atlyginti padarytą žalą gamtai ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme t.y. 2008m. gruodžio 12d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (kodas 190742529, buveinė (duomenys neskelbtini), a.s Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ Panevėžio skyrius, banko kodas 73000) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.

Teisėja M. B.