- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2175-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 31 d. surašė K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 15.45 val., Kauno g., Kulvos k., Jonavos rajone, pakartotinai per metus laiko vairavo automobilį „Audi 80“ (priklauso L. B.) būdamas neblaivus (nustatytas 1,10 promilių girtumas), taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažino K. B. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio rodmenys, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė medžiaga. Skirdamas subendrintą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams su transporto priemonės „Audi 80“ konfiskavimu – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (asmuo nedirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir kt.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (asmuo pakartotinai per metus padarė KET pažeidimus).
II.
Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, K. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad kvite, kuriame užfiksuoti alkotesterio rodmenys, yra suklastotas jo sutikimą patvirtinantis žodis ir parašas, todėl prašo paskirti rašysenos ekspertizę. Teigia, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra visiškai identiški, juose padarytos analogiškos klaidos. Prašo išreikalauti sugadintus 2009 m. rugpjūčio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolus, nes jis teismo posėdyje nurodė, jog vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas įvykio vietoje, o naujas – tik 2009 m. rugsėjo 2 d. Nurodo, kad policijos pareigūnai reikalavo, jog jis nupirktų nelegaliai laikomo alkoholio ir cigarečių, vežiojo jį po kaimą, jam priklausančioje fermoje atliko kratą, kurią matė daugiau nei dešimt žmonių. Tvirtina, kad jis negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, nes nevairavo automobilio, transporto priemonė buvo sugedusi, todėl buvo iškviestas vilkikas, kuris išgabeno stovėjusį automobilį. Prašo paskirti autotechninę ekspertizę siekiant išsiaiškinti, ar automobilį galima naudoti pagal paskirtį. Mano, kad teismas nevisapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes bylos medžiaga įrodo, kad K. B. padarė KET pažeidimus. Teigia, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, jie su K. B. nėra pažįstami, todėl nekyla abejonių dėl policijos pareigūnų nešališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
K. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už 2 savarankiškus pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje. Apeliantas nurodo, kad jis nevairavo automobilio, be to, teigia, kad byloje padaryta procesinių pažeidimų.
K. B. teigia, kad tik alkotesterio kvite esantis sutikimą patvirtinantis žodis ir parašas yra suklastoti, tačiau ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad jis sutinka su analogiškais alkotesterio rodmenimis, jo sutikimas patvirtintas parašu, įrašyta „labai gailiuosi“ (b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, tvirtinimas apie suklastotus dokumentus vertintinas kritiškai.
Be to, apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai analogiški, o juose padarytos klaidos yra identiškos. Teisėjų kolegijos nuomone, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos tos pačios įvykio aplinkybės, juose padarytos rašymo apsirikimo klaidos savaime nesudaro pagrindo abejoti surašytų tarnybinių pranešimų teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat pastebėtina, kad teismo posėdžio protokole neužfiksuota, jog K. B. būtų nurodęs, kad vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas įvykio vietoje, o naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas – tik 2009 m. rugsėjo 2 d. Dėl šių priežasčių K. B. teiginys vertintinas kaip nepagrįstas.
Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su K. B. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas įvykio aplinkybes. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino K. B. paaiškinimų, jog jis 2009 m. rugpjūčio 31 d., 15.45 val., nevairavo automobilio, nes transporto priemonė buvo sugedusi ir pažeidimo dieną nuo ryto stovėjo prie namo, priklausančio D. K.. Be to, iš teismo nutarimo turinio matyti, kad K. B. neigė pažeidimą, o teismas, pripažindamas pastarąjį kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje įtvirtintų pažeidimų padarymo, teismo posėdyje neapklausė policijos pareigūnų A. G. ir S. G., kurie savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė betarpiškai matę, jog K. B., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik policijos pareigūno, kuris gali patvirtinti pažeidimą, surašytas tarnybinis pranešimas negali būti prilyginamas liudytojo parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Be to, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis garantuoja teisę kaltinamajam apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-259-03, Administracinių teismų praktika Nr.4, psl. 64-67).
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad teismo posėdyje nebuvo apklausta ir L. B., kuri gali žinoti reikšmingas bylai aplinkybes dėl jos vardu registruoto automobilio „Audi 80“ naudojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba, todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-1742/2008, Nr.N444-4028/2008).
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.