- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- ATP-78-354/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-03024-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo administracinės bylos teisena A. S., pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, nutraukta, nesant jos veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama grožio centro „(duomenys neskelbtini)“ savininke ir darbuotojų atžvilgiu darbdave, 2011 m. gruodžio 5 ir 6 dienomis grožio centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, leido dirbti (atsakinėti į telefoninius skambučius, priimti užsakymus į soliariumą) A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), su kuria nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Leisdama dirbti A. M. nesudarius darbo sutarties, A. S. pažeidė 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Apeliantas nurodo, kad nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarime išdėstytais argumentais, jog nėra vieno iš darbo teisės subjekto – darbdavio, todėl tai, kad A. S. savo darbo vietoje paliko kitą asmenį, A. M., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, neatitinka Darbo kodekso 98 straipsnyje numatyto nelegalaus darbo sąlygų, nes tarp A. S. ir A. M. negalėjo atsirasti darbo santykiai, reguliuojami Darbo kodekso 93, 94, 95 straipsnių.
Apeliantas teigia, kad Darbo kodekso 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali būti kiekvienas fizinis asmuo, o darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Nelegalaus darbo tyrimo metu ar nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta aplinkybių, kad A. S. būtų apribotas civilinis teisnumas ar veiksnumas, todėl, apelianto teigimu, A. S., kaip fizinis asmuo, gali būti darbdavys.
Apeliantas, remdamasis pirminiais paaiškinimais bei nustatytomis aplinkybėmis, teigia, kad tarp fizinio asmens (darbdavės) A. S. ir darbuotojos A. M. buvo darbo sutarties požymių, t. y. susitarimas dėl darbovietės (darbdavė – A. S., darbo vieta – grožio centras „(duomenys neskelbtini)“) ir darbo funkcijų (klientų priėmimas į soliariumus), buvo paklūstama nustatytai darbo tvarkai (dirbama nuo 8 val. iki 20 val.), darbas atlygintinas (sutartas atlygis – 30 Lt už darbo dieną). Esant darbo sutarties požymiams, A. S. privalėjo organizuoti savo vykdomą komercinę ūkinę veiklą taip, kad jos darbuotoja A. M. būtų įdarbinta įstatymų nustatyta tvarka.
Apeliantas nesutinka su nutarime išdėstyta pozicija, jog valstybei žala nepadaryta dėl darbuotojos A. M. nelegalaus darbo, nes A. S. verslo liudijime numatytas mokestis už 2011 m. gruodžio 5–6 dienas sumokėtas. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-07-14 aprobuotame Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime nelegalų darbą vertina kaip vieną sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantį esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas. ATPK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, nes nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
Apelianto nuomone, remiantis pateiktais motyvais negalima nelegalaus darbo vertinti kaip veiklos, nedarančios žalos valstybei, net jei nelegalus darbuotojas dirbo kelias dienas. Teismo nutartyje pateikti argumentai apie tai, kad nelegaliu A. M. darbu valstybei žala nepadaryta, yra nepagrįsti, kadangi vertinta tik turtinė žalos pusė. Apelianto teigimu, žala turi būti vertinama ir iš neturtinės pusės, t. y. darbuotojui padaryta žala dėl socialinio draudimo nebuvimo, prarastos teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas (kurios užtikrinamos darbuotoją įdarbinus legaliai), valstybei padaryta žala dėl iškreiptos padėties darbo rinkoje bei sudaroma sąlygų nesąžiningai konkurencijai. Sistemiškai įvertinus padarytą žalą mano, kad ji yra pakankamai didelė ir teismo nutartyje pateikti argumentai dėl žalos valstybei nebuvimo yra nepagrįsti.
Taip pat apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo nutarime išdėstytais A. M. paaiškinimais, jog inspektorius jai liepė sutartą atlyginimą už darbą – leidimą pasinaudoti soliariumu – įvertinti pinigine išraiška. Pasak apelianto, 2011-12-06 apie 9.30 val. darbo inspektoriams M. L. ir S. T. atliekant patikrinimą grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, paimtas tuo metu dirbusios A. M. paaiškinimas dėl jos darbo grožio centre „(duomenys neskelbtini)“. A. M. buvo pateikiami klausimai, kuriems buvo reikalingi paaiškinimai, t. y. ar darbuotoja yra sudariusi darbo sutartį, ar turi kitą legalią veiklą įrodantį dokumentą (verslo liudijimas, individualios veiklos pažyma), su kuo tarėsi dėl darbo, dėl kokių darbo funkcijų sutarta, dėl kokio atlygio už darbą buvo susitarta ir pan. A. M., įspėta apie administracinę atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, pirminiu paaiškinimu darbo inspektoriams raštu paaiškino, kad su A. S. susitarė dėl atlygio už darbą, t. y. 30 Lt už dieną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Kaip jau nurodyta anksčiau, apeliantas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis anksčiau minėto įstatymo, apibrėžiančio bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme, nuostatomis.
Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3 -397/2005, N575-858/2010).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad A. S. veiksmuose galimai yra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Kadangi byloje yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. A. S. buvo susitarusi su A. M. dėl darbo, nustatytos tvarkos ir atlygio už jį, leido jai 2011 m. gruodžio 5 ir 6 dienomis dirbti (atsakinėti į telefono skambučius, priimti užsakymus į soliariumą) grožio centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Darbo kodekso 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbdavys gali būti kiekvienas fizinis asmuo, darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodęs, jog A. S. neatitinka Darbo kodekso 16 straipsnio 1 dalyje numatytos „darbdavio“ sąvokos, ir dėl to A. S. nepripažinęs kaip darbo teisės subjekto – darbdavio, netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, ir dėl to nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.
A. S. pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus raštas, kad asmuo, įsigijęs verslo liudijimą, negali įdarbinti kitą asmenį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepaneigia A. S. atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi A. S. turėjo imtis visų teisėtų priemonių siekiant tinkamai įdarbinti A. M., o nesant tokių galimybių, neturėjo teisės leisti jai vykdyti darbinių funkcijų.
Taigi apylinkės teismas iš esmės neišnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylos ir jos aplinkybių, todėl, remiantis įstatymo norma, apibrėžiančia bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme, Šiaulių miesto apylinkės teismo skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, kaip prašo apeliantas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.