- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- eB2-309-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00048-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vigma ir Ko“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Avima“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vigma ir Ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 25 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vigma ir Ko“ pareiškimas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Avima“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, restruktūrizavimo administratore prašo paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Pareiškime nurodyta, kad remiantis pareiškėjos ir suinteresuoto asmens 2023 m. gruodžio 28 d. sudaryto tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto duomenimis, skola sudarė 151 680,11 Eur. Pareiškėja suinteresuotam asmeniui 2023 m. gruodžio 29 d. įteikė pranešimą, kuriuo prašė suinteresuoto asmens per 15 d. nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti pareiškėjai 151 680,11 Eur skolą ir nurodė, kad suinteresuotam asmeniui iki minėto termino pabaigos negrąžinus skolos ir nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėja kreipsis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo ) bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo neįvykdė prievolės pareiškėjai, taip pat nebuvo susitarta dėl pagalbos, nepriimtas sprendimas dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Avima“ pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, nes visos pasaulio šalys nuo 2020 m. pradžios buvo ir yra iki šiol paveiktos Covid -19 pandemijos. Visa tai neigiamai paveikė ir UAB „Avima“ veiklą bei finansinę situaciją. Įmonė teikia paslaugas ir gabena krovinius ne tik po Europos Sąjungos šalis, bet ir į Rusiją bei Baltarusiją ir kitas trečiąsias šalis. Pandemija stipriai paveikė automobilių judėjimo srautą, dėl ko paslaugų įvykdymo terminai nusikėlė, kas lėmė ir atsiskaitymų nusikėlimą. Tai labai įtakojo piniginių srautų sulėtėjimą. Įmonė susidūrė su trikdžiais vykdant savo tiesioginę veiklą krovinių pervežimą, t. y. negalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, sudarytų su klientais ir patyrė finansinių nuostolių. Nors atsakovė ir susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau ir toliau vykdo aktyvią komercinę veiklą, turi 39 darbuotojus. Įmonėje dirba Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikistano ir kitų rytų Europos šalių darbuotojai. UAB „Avima“ veikla yra krovinių pervežimas. Įmonė bendradarbiauja su Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Italijos ir kitomis Europos Sąjungos įmonėmis. Įmonė turi vieną nuosavą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kuri yra įkeista pagal VMI mokesčių atidėjimo sutartį sutartine hipoteka ir vieną priekabą(duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra įkeista, o taip pat UAB „Avima“ savo veiklai vykdyti transporto priemones nuomojasi iš Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės. UAB „Avima“ turi ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis ir bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip UAB „Timberware“, UAB „Bakema“, UAB „Emeridus“, UAB „Transimeksa“. Įmonė turi ilgalaikius pervežimų užsakymus, kurie bus pristatyti įmonės restruktūrizavimo plano projekte. Šiuo metu įmonė turi aktyvių teismų su buvusiais darbuotojais Tadžikistano piliečiais, kur įmonė yra kaip ieškovė, norėdama prisiteisti patirtas išlaidas, bei kaip atsakovė su Lietuvos draudikų biuru, kur yra sprendžiami ginčai dėl draudiminių įvykių ir jų legitimumo. Žvelgiant į perspektyvą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, bei išvengus kreditorių lenktynių dėl skolų išieškojimo, bet su restruktūrizavimo bylos iškėlimu kartu ir suteikus įmonei apsaugą nuo palūkanų/netesybų skaičiavimo, išdėstant mokėjimus ilgesniam terminui, nei šiuo metu galiojantys atsiskaitymo su kreditoriais grafikai, atsakovė būtų pajėgi išspręsti savo laikinus finansinius sunkumus toliau vykdydama veiklą ir iš jos gaudama pajamas atsiskaitytų su kreditoriais ir išvengtų bankroto.
Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Pagal JANĮ 21 straipsnio 1 dalį, restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (1 punktas); juridinis asmuo yra gyvybingas (2 punktas); juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (3 punktas). Pagal JANĮ 22 straipsnio 1 dalį, teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (1 punktas); restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (2 punktas); restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (3 punktas). Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
Tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Avima“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat nustatyta, kad daugiau nėra nagrinėjama bylų dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei, todėl konstatuojama, kad nėra JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės.
Siekiant iškelti UAB „Avima“ restruktūrizavimo bylą, reikalinga nustatyti, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Gramatinė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių; antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Nustatyta, kad atsakovė UAB „Avima“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. birželio 4 d., bendrovės vadovas nuo 2014 m. birželio 4 d. yra A. S.. Iš bendrovės 2024 m. sausio 31 d. balanso duomenų matyti, kad tais metais jos turtas siekė 333 094 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 2079 Eur, trumpalaikis – 331 015 Eur (atsargos sudarė – 16 048 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 233 023 Eur, išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 8120 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 635 Eur ), ateinančių laikotarpių sąnaudos sudarė 73 189 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 250 837 Eur, po vienerių mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 249 899 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 648 245 Eur, su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai sudarė 85 513 Eur. 2024 m. vasario 2 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovės pelnas siekė 3732 Eur., praėjęs ataskaitinis laikotarpis (2023 m.) patvirtina, kad atsakovė turėjo 299 699 Eur nuostolį. VĮ Registrų centras duomenimis, nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Pareiškime atsakovė patvirtino, kad įmonė turi vieną nuosavą transporto priemonę, kuri yra įkeista pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių atidėjimo sutartį sutartine hipoteka ir vieną priekabą, kuri taip pat yra įkeista. Kaip matyti iš pateikto balanso duomenų, didžiąją UAB „Avima“ turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos- 233023 Eur), t. y. sumos, kuriomis įmonė balanso sudarymo metu nedisponavo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, toks kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020, kt.). Be kita ko, bendrovė nepateikė teismų duomenų, kad kokiais nors realiais veiksmais siekia išsiieškoti iš debitorių skolas. Šiuo atveju bendrovės skolos viršija debitorių skolas bendrovei, be to, pagal Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, UAB „Avima“ nėra kreipusis į teismą skolininkų, kurių sąrašas pateiktas kartu su atsiliepimu, atžvilgiu dėl skolos priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Į bendrą turto masę ( 333 094 Eur) neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų (233 023 Eur), bendrovės turtas sudaro 100 071 Eur, todėl spręstina, kad UAB „Avima“ įsipareigojimai viršija jos turto vertę ir UAB „Avima“ turi finansinių sunkumų.
Teismui pateiktas atsakovės kreditorių sąrašas, sudarytas 2024 m. sausio 31 d. Iš atsakovės sudaryto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi kreditorinių įsiskolinimų per vienerius metus už 250 837,25 Eur, iš kurių įsipareigojimas VMI siekia 148 909,28 Eur. Nors kreditorių sąraše nurodyta, kad 148 909,28 Eur skola VMI atidėta, tačiau atsakovė tai pavirtinančių duomenų nepateikė. Iš viešų VMI 2024 m. kovo 26 d. duomenų nustatyta, kad atsakovė skola siekia 159 531,22, t. y. skola valstybės biudžetui didėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, kad atsakovė UAB „Avima“ laikytina nemokia (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Iš pateiktų atsakovės duomenų matyti, jog atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija į balansą įrašyto turto vertę.
Pagal JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, restruktūrizavimo byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra gyvybingas. JANĮ 2 straipsnio 6 dalis numato, jog juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.
Juridinio asmens gyvybingumas aiškintinas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2021 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-925-781/2021).
Teismas, spęsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, taip pat įvertina restruktūrizavimo plane numatomas priemones juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, o padaręs išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad pagrindinės priežastys, nulėmusios atsakovės finansinius sunkumus: susidariusi nepalanki pandeminė situacija dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos ir Lietuvos Respublikoje paskelbti karantinai bei įvesta valstybės lygio ekstremali situacija, taip pat su karinio konflikto Ukrainoje pradžia sutapo ir staigus kuro kainų augimas. Atsakovė pažymi, kad ji teikia krovinių kelių transporto paslaugas ir daugiausia krovinius gabena į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą bei ES šalis. Koronaviruso (Covid-19) metu buvo ribojamas judėjimas tiek tarp ES šalių, tiek ir tarp trečiųjų šalių.
Nagrinėjamu atveju, pateiktame UAB „Avima“ restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta, kad bendrovė vykdo einamąją veiklą, uždirbamos pajamos iš krovinių pervežimo veiklos. Bendrovės turi kontraktus ir pastovius užsakymus, pagrindinės krovinių kryptys – Lenkija, Vokietija, plečiamos kryptys į Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją Dirbama su vėluojančiais bendrovės debitoriais, siekiant atgauti skolas. Tai leistų tiek padidinti bendrovės apyvartinį kapitalą, tiek sumažinti bendrovės įsipareigojimus. Pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis darbuotojams (vairuotojams), transporto nuomos kaštai bei išlaidos kurui. Atsakovė pažymi, kad numatytos priemonės, kartu su kreditorių pagalba, išdėstant skolų mokėjimo grafikus, leis bendrovei išsaugoti veiklą, toliau dirbti. Nors bendrovė ir susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau ir toliau vykdo aktyvią komercinę veiklą, turi 39 darbuotojus. Įmonėje dirba Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikistano ir kitų rytų Europos šalių darbuotojai. Bendrovė savo veiklai vykdyti transporto priemones nuomojasi. Bendrovė restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu vykdys turimas sutartis, susijusias su krovinių pervežimu, auto transporto nuomos sutartis, bei kitas sutartis, reikalingas einamosios veiklos užtikrinimui. Bendrovės pagrindiniai pajamų šaltiniai restruktūrizavimo proceso metu: iš einamosios įmonės veiklos uždirbtas pelnas; atgautos lėšos iš bendrovės debitorių (skolininkų).
Teismas vertina, kad atsakovė patiria esminius ekonominius sunkumus. Restruktūrizavimo plano projekto turinys rodo, kad iš esmės atsakovė restruktūrizavimo tikslus ketina pasiekti ne vykdydama efektyvią veiklą, o iš esmės sulaukusi įsipareigojimų kreditoriams išdėstymo. 2024 m. vasario 2 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovės pelnas siekė 3732 Eur, praėjęs ataskaitinis laikotarpis (2023 m.) patvirtina, kad atsakovė turėjo net 299 699 Eur nuostolį. Numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis atsakovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo ir restruktūrizavimo plano vykdymo galimybių. Teismo vertinimu, tokios plane nurodytos priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, jame nėra numatytos konkrečios priemonės, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi realių veiksmų plane nurodytoms priemonėms įgyvendinti (pvz. kokiais nors realiais veiksmais siekia išsiieškoti iš debitorių skolas.). Todėl tikėtina, kad šios priemonės nebus efektyvios ir neduos restruktūrizavimo plane nurodomų rezultatų.
Plane (Priemonės finansiniams sunkumams įveikti 4.2) nurodoma, kad bendrovės turi kontraktus ir pastovius užsakymus, pagrindinės krovinių kryptys – Lenkija, Vokietija, plečiamos kryptys į Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją.
Nurodo, kad dirbama su vėluojančiais bendrovės debitoriais, siekiant atgauti skolas. Tai leistų tiek padidinti bendrovės apyvartinį kapitalą, tiek sumažinti bendrovės įsipareigojimus. Šioms aplinkybėms pagrįsti, kaip minėta, atsakovė nepateikė jokių įrodymų.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė faktiškai neturi turto. Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad vienintelis atsakovės turtas yra ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė sudaro 2079,19 Eur ir, kaip minėta, didžiąją UAB „Avima“ turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 233 023 Eur). Pažymėtina, kad atsakovė neketina atsisakyti savo veiklos ar jos pertvarkyti. Atsakovė restruktūrizavimo projekto plane nurodė, kad bendrovės turimas ilgalaikis turtas naudojamas pajamoms uždirbti, kita vertus, bendrovė nedisponuoja reikšmingos vertės ilgalaikiu turtu, kurį pardavus, lėšas būtų galima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Transporto priemonės, naudojamos veikloje pajamoms uždirbti, yra nuomojamos. Todėl turto pardavimai dabartiniame restruktūrizavimo etape nėra planuojami. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog UAB „Avima“ restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės padėtų bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas), taip pat teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje nemokumo (restruktūrizavimo) proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar įmonės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė jau pareiškimo pateikimo metu ilgą laiką nevykdo savo mokestinių prievolių, t. y. nemoka mokesčių valstybės biudžetui, kurie, kaip minėta, bylos duomenimis, tik didėja (nuo 148 909,28 Eur iki 159 531,22 Eur), iš bendrovės 2024 m. sausio 31 d. balanso duomenų matyti, kad su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai sudarė 85 513 Eur. Atsakovė nurodė, kad bendrovė turi 39 darbuotojus. Tačiau iš viešų VSDFV 2024 m. kovo 27 d. duomenų nustatyta, kad bendrovės darbuotojų skaičius nuo 39 sumažėjo iki 34 darbuotojų. Atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kurios nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas turės teigiamą efektą, t. y. leis bendrovei realiai atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti vykdomą veiklą ir ją plėsti. Tai, teismo vertinimu, dar kartą patvirtina aplinkybę, jog atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, o yra nuolatinio pobūdžio, todėl darytina išvada, kad restruktūrizavimo plane nurodomos priemonės nėra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinamus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą bei kad šios priemonės nėra pakankamos bendrovės turtinei padėčiai normalizuoti, restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Darytina išvada, kad atsakovės UAB „Avima“ turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė kreditoriams laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir tai nėra momentinio pobūdžio finansinės būklės pablogėjimas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, t. y. įmonė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kadangi UAB „Avima“ yra nemoki ir nėra pakankamai duomenų spręsti, kad UAB „Avima“ yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), todėl pareiškimas dėl UAB „Avima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas. UAB „Avima“ keltina bankroto byla.
UAB „Avima“ nemokumo administratoriumi skirtinas V. K., kurio kandidatūra atrinkta, naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (JANĮ 34 str. 3 d. ir 7 d.). Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi.
Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.
Teismas sprendžia nustatyti nemokumo administratoriui 4 620 Eur dydžio bazinį atlygį, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas atsakovės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 str. 3 d. 3 p.).
Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 str. 3 d. 2 p., 57 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 str. 3 d.).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2, 4-5 punktuose nurodytus subjektus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, buveinės adresas(duomenys neskelbtini), restruktūrizavimo bylą ir iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ bankroto bylą.
Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ nemokumo administratoriumi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (sąrašo eilės Nr. N-FA-0017; kontaktai(duomenys neskelbtini)).
Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 4 620 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Areštuoti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, buveinės adresas(duomenys neskelbtini), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Nutartį šioje dalyje vykdyti skubiai.
Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).
Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas jiems gali skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, per kurį kreditoriai gali pateikti nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto areštų aktų registrui.
Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registrui, antstolei N. B., kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo.
Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno