Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-12-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
AN2-12-497/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04151-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Cininas (pirm.)
Pažeidėjas
G. Č.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-12-497/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04151-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.3;21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Č. (G. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas G. Č., skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15489-2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Nr. 10-ANR_N-15489-2019, G. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 7.07 val., vairuodamas automobilį PEUGEOT PARTNER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš Laisvės pr. įvažiuodamas į Savanorių pr. žiedinę sankryžą, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nepraleido antra juosta į žiedinę sankryžą įvažiuojančio automobilio NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. A., ir su juo susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 104 punktų reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 80 eurų bauda.

Šalies argumentai

2. Vilniaus miesto apylinkės teismui G. Č. pateikė skundą dėl minėto nutarimo prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas ir Institucijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Teismas nurodė, jog automobilio PEUGEOT PARTNER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo G. Č., galinio kairio žibinto šukių padėtis rodo, kad minėtas automobilis rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrąją nepraleisdamas antra juosta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio NISSAN PRIMERA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. A., ir su juo susidūrė. Teismo vertinimu, G. Č. privalėjo laikytis KET 101 ir 104 punktų reikalavimų ir duoti kelią gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, tačiau to nepadarė, ir tokia jo veika sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Skunde G. Č. nurodo, jog jis tiek važiuodamas Laisvės pr. link Savanorių pr. žiedinės sankryžos, tiek jau įvažiavus į minėtą žiedinę sankryžą buvo užėmęs antrą eismo juostą. Baigus manevrą, t. y. įvažiavus į žiedinę sankryžą, į jį atsitrenkė K. A. vairuojamas automobilis. G. Č. manymu, K. A. nesuvaldė savo automobilio norėdama žiedinėje sankryžoje užimti iš karto trečią eismo juostą. Skunde pažymima, kad Institucijos pareigūnai nepateikė vaizdo įrašo, įrodančio jo automobilio PEUGEOT PARTNER judėjimo eigos. Be to, ginčijami Institucijos pareigūnų argumentai, jog pagal kairio žibinto šukių išsibarstymą gali būti nustatyta judėjimo eiga, kadangi šukes gali išsisklaidyti įvairiai. Taip pat G. Č. prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Apelianto G. Č. skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti G. Č. skundą teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

8. Apeliantas teigia, kad į žiedinę sankryžą jis įvažiavo iš antros eismo juostos, o eismo įvykį sukėlė automobilio NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. A., kai jo manymu, iš antros juostos bandė įvažiuoti į žiedinės sankryžos trečiąją juostą.

9. Iškart po įvykio pateiktuose paaiškinimuose G. Č. laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir apeliaciniame skunde, tai yra teigė, kad į žiedinę sankryžą įvažiavo iš antros eismo juostos, o į jo automobilį atsitrenkė K. A. vairuojamas automobilis tuo metu, kai ji iš antros eismo juostos bandė patekti į trečiąją (b.l. 24). K. A. paaiškinime nurodė, kad į žiedinę sankryžą įvažiavo iš antros eismo juostos, jos automobilis prieš įvažiavimą į sankryžą stovėjo pirmas. Praleidusi žiedine sankryža važiavusius automobilius ji pradėjo judėti ir tuo metu įvyko susidūrimas su iš dešinės pusės į sankryžą įvažiavusiu automobiliu (b.l. 23).

10. Susipažinus su byloje surinktais įrodymais aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šie apelianto teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

11. Išanalizavus byloje esančią eismo įvykio schemą matyti, kad po automobilių susidūrimo likusios apgadintų automobilių šukės užfiksuotos antrosios eismo juostos dešiniajame krašte ( b.l. 18). Ši aplinkybė patvirtina tai, kad būtent G. Č. rikiuodamasis iš pirmosios juostos į antrą nepraleido antra eismo juosta judančio K. A. vairuojamo automobilio. Nors apeliantas teigia, kad po susidūrimo likusios šukės neturi įrodomosios reikšmės, nes galėjo būti išsklaidytos įvairiai, tačiau schemoje jos pažymėtos vienoje vietoje, netikėti pareigūnų iškart po įvykio sudaryta schema teismas neturi pagrindo. K. A. nurodė kad įvykio metu jos greitis buvo 5-10 km/h, kadangi ji buvo sustojusi praleisti žiedu judančius automobilius, taigi įvykus susidūrimui esant tokiam greičiui, šukių sklaida negalėjo būti didelė. Be to, tai, kad eismo įvykis įvyko būtent K. A., o ne G. Č. nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir automobilių išsidėstymas po įvykio. G. Č. automobilis užfiksuotas prie pat antrosios juostos dešinio krašto, K. A. automobilis – arčiau antrosios eismo juostos centro. Jei tikėti G. Č. teiginiais, kad K. A. iš antrosios juostos bandė patekti į trečiąją ir tuo metu atsitrenkė į jo automobilį, tai K. A. vairuojamo automobilio padėtis būtų kitokia, jis turėtų būti nukreiptas kairiau, į trečiąją eismo juostą. Be to, G. Č. parodymai nenuoseklūs, nes jis apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad apskritai nematė kokia juosta į sankryžą įvažiavo K. A. vairuojamas automobilis. K. A. gi parodė, kad prieš ją automobilių nebuvo, tai tik dar kartą patvirtina, kad G. Č. rikiavosi iš pirmosios eismo juostos į antrąją, o ne važiavo antrąja juosta.

12. A. Č. skunde taip pat nurodė, kad tyrimą atlikę pareigūnai į bylą nepateikė įrodymo –vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota apelianto automobilio judėjimo kryptis.. Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime ( b.l. 17) užfiksuota, kad vaizdo įrašymo kamerų įvykio vietoje nepastebėta, taigi vaizdo įrašo byloje nėra, todėl šis skundo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą.

13. Apeliantas skunde taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas nutarė netekinti šio prašymo, kadangi (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu skundą nagrinėjantis teismas nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad teisingam apeliacinio skundo išsprendimui ir tinkamai asmenų teisių apsaugai užtikrinti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, G. Č. dalyvavo teismo posėdyje buvo apklaustas, todėl nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo G. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis ir yra teisingos, apelianto skundo jame nurodytais motyvais tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. Č. skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą .

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas