Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. kovo 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-01-12 sprendimo Nr. 16-IL-85-00008-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Tauragės apskrities VPK 2015-11-04 sprendimu Nr. 15-IL-85-00463-e “Dėl ginklų, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų pažymėjimo paėmimo“ nuspręsta paimti laikinai saugoti A. S. priklausančius ginklus: IZH 58 M, Nr. A24422; IZH 18 MH, Nr. 021804925; TOZ 78 01 Nr. 0302881, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000018 ir ginklų pažymėjimus 0000018-16672, 0000018-84062, 0000018-85164 kol paaiškės, koks bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42482-15 (b.l. 31).

Iš 2015-12-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-42482-15 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 9-12) matyti, kad 2015-07-27 apie 9.40 val. Rietavo miesto aikštėje A. S. konflikto metu automobilyje trenkė ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį nukentėjusiajai savo sugyventinei I. D., tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. I. D. nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinio smilkinio srityje, hematoma dešinėje akyje; I. D. sveikata sutrikdyta ne ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui, jos sužalojimas nežymus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui).

A. S. skunde teismui ir teismo posėdžio metu teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nes jis nukentėjusiosios nemušė. Iš 2015-11-03 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. S. savo kaltę dėl inkriminuotos veikos pripažino iš dalies ir paaiškino, jog I. D. nemušė, tarp jų buvo žodinis konfliktas (b.l. 13-14), o iš 2015-12-08 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jis savo kaltę pilnai pripažino (b.l. 15-16). Minėtame Prokuratūros nutarime (b.l. 9-12) nurodyta, kad apklausiamas įtariamuoju A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas; 2015-12-16 nukentėjusioji I. D. pateikė prašymą, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo A. S. atsiprašė, atlygino padarytą žalą, jie susitaikė ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčijo įstatymo nustatyta tvarka 2015-12-17 Prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Prokuratūros nutarimas yra įsiteisėjęs ir juo nustatytos aplinkybės yra laikomos įrodytomis. Teismo posėdžio metu pareiškėjo ir liudytojos I. D. nurodytos aplinkybės, kad A. S. jų konflikto metu 2015-07-27 nesudavė smūgių vertinamas kaip siekimas, kad būtų panaikintas skundžiamas Tauragės apskrities VPK 2016-01-12 sprendimas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklą jam reikalingas darbui, nes dirba apsaugos tarnyboje nėra reikšminga.

Atsakovas, priimdamas 2016-01-12 sprendimą Nr. 16-IL-85-00008-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog B, C kategorijų ginklų, šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis numato leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Šioje byloje svarbu yra nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą, t. y. neveikė ultra vires. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Aukščiau nurodytu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-42482-15 nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėjas A. S. padarė smurtinio pobūdžio veiką, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Įsiteisėjęs minėtas Prokuratūros nutarimas yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, darydamas smurtinio pobūdžio veikas, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas, kaip minėta, padarė smurtinio pobūdžio veiką. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

Visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 2015-12-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-42482-15 (b.l. 9-12) buvo pakankamas teisėtam sprendimui priimti. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklą motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra. Pareiškėjo teismo posėdyje kaltės neigimą dėl smurtinio pobūdžio veikos padarymo, kai jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kaip nepriekaištingą reputaciją nėra pagrindo. Tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek liudytojos I. D. parodymai teisme negali būti pagrindu panaikinti atsakovo 2016-01-12 sprendimą Nr. 16-IL-85-00008-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir leisti A. S. laikyti (nešiotis) ginklus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Išdėstytų motyvų pagrindu, darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo padarytą smurtinio pobūdžio veiką, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Išanalizavus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-01-12 sprendimą Nr. 16-IL-85-00008-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, jo priėmimo metu nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, minėto akto forma atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.