Kauno apylinkės teismo nutartis

Procesinės sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 1.1.12.1.; 2.1.3.2.;

2019 m. vasario 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad 2003 m. gruodžio 12 d., apie 4.30 val, bendrininkavo su A. D. skambindami T. F. į namus adresu (duomenys neskelbtini), telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatydami kelių policijos darbuotojais, pranešė apie tariamą autoįvykio padarymą, kurio kaltininkas yra jos sūnus V. F., kuriam norint išvengti baudžiamosios atsakomybes reikia sumokėti tariamiems nukentėjusiesiems pinigus sumoje 8000 Lt. ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pakartotinai paskambinęs nukentėjusiajai T. F. sutarė susitikti prie kavinės „Putinas“ adresu (duomenys neskelbtini)ir sutiko, kad nukentėjusioji T. F. perduos 4000 Lt, t. y. mažesnę nei pareikalautą pinigų sumą, kur, atvykęs automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su A. D., priėjo prie pilietės D. D. ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajai T. F. priklausančius pinigus sumoje 4000 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos neužbaigė ir pinigų neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi policijos darbuotojai jį sulaikė nusikaltimo padarymo vietoje. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu, tai yra 2003 m. gruodžio 12 d., baudžiamajame kodekse buvo numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jei nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo 15 metų. Kadangi A. K. kaltinamas nusikaltimą padaręs 2003 m. gruodžio 12 d., baudžiamąją bylą reikia nutraukti dėl senaties.

Kaltinamojo gynėja pritarė prokurorui ir prašė baudžiamąją bylą kaltinamojo A. K. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie įtarimą A. K. įteiktas 2003 m. gruodžio 12 d. (1 t., b. l. 87). 2003 m. gruodžio 15 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 101). Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 118).

Nagrinėjant bylą teisme Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška (2 t., b. l. 123–124). 2009 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje kaltinamojo A. K. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis (2 t., b. l. 145–158).

2011 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis kaltinamojo A. D. atžvilgiu (3 t., b. l. 59–62).

Iš 2018 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pranešimo matyti, kad kaltinamojo A. K. paieška yra tęsiama, duomenų apie tai, kad jis būtų grįžęs į Lietuvos Respubliką, nėra (3 t., b. l. 118).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstama veika, kurios padarymu yra kaltinamas A. K., padaryta 2003 m. gruodžio 12 d. Pagal tuo metu galiojusią BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies redakciją, už šio nusikaltimo padarymą buvo baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi, kaltinamasis A. K. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo, nutrūkusio pasikėsinimo stadijoje, padarymu.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 95 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų redakcija numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję: a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) ketveri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO, duomenų apie tai, kad po 2003 m. gruodžio 12 d. nusikalstamos veikos padarymo A. K. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, nėra.

Nors kaltinamasis A. K. pasislėpė nuo teismo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga sustojo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip 15 metų, laikytina, kad kaltinamojo atžvilgiu yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2017-12-05, 2017, Nr. 2017-19449) nurodoma, jog jeigu perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Kai yra šio BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė (suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas), baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso (BPK 235 straipsnio 1 dalis, 254 straipsnio 4 dalis, straipsnių redakcija nuo 2017-12-05, TAR, 2017, Nr. 2017-19449). Kadangi kaltinamasis tokio reikalavimo neišreiškė, esant visoms būtinoms baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties taikymo sąlygoms, kaltinamojo A. K. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 235, 253, 254 straipsniais,

nutaria:

nutraukti kaltinamojo A. K. atžvilgiu baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nutarčiai įsiteisėjus apie priimtą nutartį informuoti šių asmenų paiešką vykdančias institucijas.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.