- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-790-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-790-370/2008
Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 30.3; 30.9.1; 106.1; 116.1; 121.20 (S)
2008 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Eugenijui Pranui Demeniui, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-129-122/2008 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-18 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė panaikinti atsakovo 2006-01-23 sprendimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo Nekilnojamojo turto registre ir įpareigoti atsakovą įregistruoti ieškovo turtinę teisę į 12/100 dalių sandėlio, pažymėto plane 3/1p., esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo ir netenkino jo skundo dėl Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-01-23 sprendimo panaikinimo bei neįregistravo jo nuosavybės teisės į su butu nusipirktą sandėliuko dalį. Ginčo sandėlis yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl ieškovui įsigijusiam name nuosavybę, priklauso ir sandėlio dalis. (duomenys neskelbtini) namų yra aštuoni bendraturčiai. Šešiems iš jų yra įregistruotos nuosavybės teisės į 12/100 dalių bendro naudojimosi sandėlio, todėl nesuprantama, kodėl jam, kaip bendraturčiui taip pat nėra įregistruojama nuosavybės teisė, juo labiau kad du sandėliukai yra laisvi, t. y. vienas priklauso trečiajam asmeniui, o kitu naudojasi jis. Teisiškai yra įregistruota tik kiekvieno buto savininkui priklausanti idealioji pagalbinio ūkio sandėlio dalis, o ne konkreti patalpa sandėlyje.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas Registrų centrui iki šiol nepateikė jokių dokumentų, kurie būtų pagrindu įregistruoti jo teisę į 12/100 dalių sandėliuko. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo priklausinys jam yra parduotas ar kitaip valdomas. Registrų centras negali priimti daikto įregistruoti pagal kiekvieno samprotavimus. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai yra išsamūs, informatyvūs ir nenaikintini.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo išsprendimas savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms įtakos neturės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-18 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovas neturėjo jokio įstatymų numatyto pagrindo tenkinti ieškovo prašymų. Atsakovas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro 1996-09-24 įstatymo Nr. I-1539 (su pakeitimais) 29 str. 2 p., turėjo teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, nes dokumentas (sutartis), kurio pagrindu ieškovas prašė atlikti registraciją, neatitiko šio įstatymo reikalavimų, t. y. ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog kartu su butu įsigijo ir 12/100 dalių sandėliuko. Ieškovo teiginiai, jog tokią teisę jam suteikia buto įsigijimas, naudojimasis daiktu bei sutartis dėl žemės nuomos, nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ieškovo teiginiai ir aplinkybės, jog atsakovas privalo atlikti plotų skaičiuotes bei nustatyti idealiąsias dalis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio normos įsakmiai nurodo, kad nekilnojamųjų daiktų priklausiniai turi būti registruojami pagal Registro nuostatuose nustatytą tvarką ir duomenų turinį. Ieškovas nepateikė atsakovui Registro įstatymo 22 straipsnyje išdėstytų įrodymų, suteikiančių jam teisę prie buto įregistruoti sandėliuką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2007-06-01 nutarė, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, nes, kolegijos nuomone, atsakovas atsisako pripažinti ieškovo teisę į konkrečią pastato (duomenys neskelbtini) priklausinio dalį, todėl ieškovas, remdamasis CK 1.138 str. 1 p. nuostatomis, siekia, kad jam tokia teisė būtų pripažinta ir įregistruota. Kolegija nutarė, kad bendrosios kompetencijos teismas turi įvertinti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar sandėlis yra pastato, kuriame ieškovas įgijo patalpas, priklausinys ir ar ieškovas tapo šio sandėlio bendraturčiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino tik patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, konstatuodamas, kad ji nenumato, jog ieškovas kartu įsigyja ir sandėlio 3I1p atitinkamą dalį. Nors ieškovas pateikė daug kitų argumentų ir įrodymų – žemės nuomos sutartį (pagal kurią ieškovui išnuomota 7 kv. m žemė po atitinkama sandėlio dalimi), patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentus (kuriuose nurodytas šių patalpų krosninis šildymo būdas, o sandėlio dalis naudojama kurui laikyti), VĮ Registrų centro 2006-01-04 išrašą (kuriame nurodyta, kad pagalbinio ūkio sandėlis 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys), tačiau teismas nutarė, kad visi šie įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavimų, nenurodydamas jokių įrodymų atmetimo motyvų. Pagrindinis teismo argumentas – kad sandėliuko perleidimo nenumato patalpų (duomenys neskelbtini) įsigijimo sutartis, nors Civilinio kodekso 4.14 str. 1 dalis nustato priešingai – priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jei sutartis ar įstatymas nenumato kitaip. Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas pagal 2005-12-15 pirkimo–pardavimo sutartį Reg. Nr. 15890, iš pardavėjo A. K. įsigijo administracines „Telekomo“ patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčias 30,04 kv. m bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie minėtos patalpos priklausinius nėra. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo dalis niekada nebuvo suformuoti kaip priklausiniai prie ieškovo įsigytos „Telekomo“ patalpos. Žemės sklype, kuriame yra sandėlis 3I1p, yra du statiniai – 1A1p ir 2A1p, turintys adresus (duomenys neskelbtini). Šiuose pastatuose yra suformuota po keturis atskirus nekilnojamojo turto objektus. Nuosavybės teisės yra įregistruotos ne į pastatus, o į juose esančias patalpas kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Sandėlis 3I1p nėra įregistruotas kaip pastatų 1A1p ir 2A1p priklausinys, o atitinkamos sandėlio dalys yra įregistruotos kaip minėtuose pastatuose esančių butų priklausiniai. Pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija nurodė, jog kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas įstatymo pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nesukuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Visiškai nepagrįstas apelianto prašymas iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas nėra civilinių teisinių santykių su ieškovu dalyvis.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovo ieškinio reikalavimai: 1) panaikinti individualaus pobūdžio administracinį teisės aktą – teritorinio registratoriaus 2006-01-23 sprendimą dėl atsisakymo įregistruoti nuosavybės teisę į dalį sandėlio ir 2) įpareigoti registratorių tai atlikti, grindžiami faktu, kad sandėlio dalis ieškovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip pastato, kuriame ieškovas įsigijo patalpas, priklausinys. Atsakovas atsisakė ieškovo teises į sandėlio dalį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre būtent todėl, kad nėra ieškovo nuosavybės teisę į sandėlio dalį pagrindžiančių dokumentų (t. I, b. l. 11, 12), be to, anot atsakovo, teisės aktai nenustato, kad tokie statiniai vertintini kaip gyvenamųjų namų priklausiniai. Taigi iš esmės ieškovas siekia pripažinti ginčijamą nuosavybės teisę į jam, kaip pastato bendraturčiui priklausančią pastato priklausinio dalį, t. y. esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, yra reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, o reikalavimai panaikinti atsakovo atsisakymą įregistruoti tas teises ir įpareigoti atsakovą tai atlikti – yra išvestiniai. Būtent dėl šios priežasties Specialioji teisėjų kolegija 2007-06-01 nutarė, kad šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams (t. I, b. l. 102, 103).
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apsiribojo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis apie ginčijamų daiktų priskyrimą, taip pat tuo, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo duomenų apie sandėlio dalies pardavimą ieškovui, t. y. iš esmės ginčą išsprendė formaliai – tik dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, kurie, kaip savarankiški, turėtų būti nagrinėjami administracinių bylų teisenos tvarka. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija 2008-06-01 nutartyje aiškiai nurodė, kodėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nustatė ginčo pobūdį ir esmę bei ieškinio ribas – ginčą dėl nuosavybės nustatant pagrindinio daikto ir jo priklausinio santykį, įvertinant faktines bylos aplinkybes, aiškinant ir taikant Civilinio kodekso normas. Jeigu pirmosios instancijos teismui ieškinio ribos buvo neaiškios, teismas galėjo įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį, kad jis atitiktų CPK 26 str. 2 d. nuostatas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti ir išspręsti klausimą, ar tarp antraeilio daikto (ginčo sandėlio) ir pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra šio ginčo sprendimui teisiškai reikšmingas nuolatinis funkcinis ryšys, t. y. ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, kuriame patalpas įsigijo ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo sandėlio, kaip priklausinio, dalys viešame registre yra įregistruotos dviejuose pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformuotų atskirų nekilnojamojo turto objektų savininkams, teismas taip pat privalėjo išsiaiškinti pagrindinių daiktų ir priklausinių, esant pagrindinių daiktų daugetui, santykį.
Teisėjų kolegija sutinka ir su apelianto argumentais dėl įrodymų vertinimo. Proceso įstatymas įpareigoja teismų priimamus sprendimus tinkamai motyvuoti ir argumentuotai pasisakyti, dėl ko teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Taip pat procesinės normos reikalauja, kad teismas kiekvieną savo sprendimo teiginį pagrįstų tiek faktiškai, tiek ir teisiškai (CPK 3 str. 1 d., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Skundžiamas sprendimas nepagrįstas nė viena materialinės teisės norma.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime ginčo sandėlio dalies nuosavybės klausimas iš esmės apskritai nebuvo sprendžiamas, nebuvo aiškinamasi pagrindinių daiktų ir priklausinių santykis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų (po 12/100) ginčo sandėlio dalių suma nesudaro vieneto ir neaišku, kam priklauso likusi sandėlio dalis, todėl reikia nustatyti visus suinteresuotus asmenis, nes nagrinėjant ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės, į bylą turi būti įtraukti visi bendraturčiai (CPK 266 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.