Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. G. 2025 m. kovo 14 d. apie 14 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų ant (duomenys neskelbtini) esančios kelio atkarpos, vairavo motorinę transporto priemonę - krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB0172 jam nustatytas mažiausias 2,22 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad išvežiojo krovinius, bet vieno neišvežė. Grįžo namo ir padaugino alkoholio, kadangi nerado jokios pagalbos išvežti krovinio, sugalvojo išvažiuoti pats, išvažiavo ir sustabdė policija. Tai buvo kovo 14 d., išvažiavo iš namų adreso (duomenys neskelbtini), važiavo link (duomenys neskelbtini). Jį sustabdė prie (duomenys neskelbtini). Surizikavo važiuoti pats, buvo vartojęs du butelius alaus po 1 l. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Tuo metu jautėsi taip, jog gali vairuoti. Nuo alkoholio vartojimo iki sustabdymo – praėjo apie 4 val. Transporto priemonė priklauso įmonei, kurios pats savininkas yra, automobilio vertė 7 000 – 8 000 Eur. Su VšĮ „Emprekis“ nustatyta verte nesutinka. Remiasi rinkos kaina, todėl mano, jog ji per didelė. Pirko automobilį už 8 000 Eur. Ankščiau nėra vairavęs neblaivus. Teisė vairuoti nebuvo atimta, tik kai turėjo nuobaudų, jam neleido pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, baudos nesumokėtos, galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi. Labai blogai vertina savo poelgį, gailisi. Alkoholio problemų neturi, tik tą dieną buvo susinervinęs dėl šeimyninių problemų, dėl įmonės problemų, gresiančio bankroto. Nurodė, kad imsis veiksmų spręsti šią problemą, nuo sustabdymo alkoholio nevartoja. Jo vidutinės pajamos 1 000 Eur per mėnesį. Šiuo metu jo įmonė ant bankroto ribos. Iš kitų šaltinių pajamų negauna, įsipareigojimų neturi, nekilnojamojo turto neturi. 2023 m. yra nubaustas dėl vairavimo neblaiviam. Turi ne vieną baudą, skolos apie 10 000 Eur. Jų nemoka, nes neturi iš ko. Visos baudos sukrito jam, nes buvo išnuomotas automobilis ir nenurodė, kas vairavo automobilio. Pas antstolį dėl baudų nebuvo nuvykęs. Į užsienį buvo išvykęs apie metus laiko. Įmonėje dirba vienas, vienas akcininkas apie pusmetį laiko. Ieškojo, kas nuvežtų, bet kadangi prašė greitai pristatyti, ir užtat pats rizikavo. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. A. G., kuris pateikęs prašymą dėl laidavimo – jo brolis, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai tas pats namas, tik iš kito galo, su broliu sutaria gerai, broliškai, tarp jų trijų metų skirtumas. Sakė brolis jam padės, įdarbins, padės susitvarkyti skolas. Gyvena vienas su mama, mama turi invalidumą. Jo brolis jam yra autoritetas, pavyzdys. Teigė, jog automobilis yra izoterminis, kėbulas su liftu, jo automobilis nėra savivartis, jis yra skirtas vežioti maisto prekes. 2023 m. vairavo su labai mažai promilių, be to, vairavo tą patį automobilį. Neprieštaraus, jei automobilis bus konfiskuotas. Piniginės baudos sumokėti neturi galimybės. Automobilis registruotas įmonės vardu, kurios direktoriumi jis pats yra. Apie įvykį pranešė broliui po įvykio, savaitgalį, nes jis savaitgaliais išvažiuoja. Po to su broliu susitiko sekmadienį ir pasakė. Jis aprėkė jį, sakė kad prisidirbo.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. G. prašė jį skirti brolio laiduoju, nurodė, kad palaiko pateiktą prašymą dėl laidavimo be užstato. Nurodė, kad jie abu bendrauja, gyvena viename kieme. Teigė, kad visada gali broliui padėti ir jei reikia vienas kitam padeda. Jų santykiai geri. Jis pats yra vyresnis, trys metai skirtumas. Brolis linkęs klausyti jo pamokymų, sudrausminimo. Gali daryti jam įtaką, galės jam padėti. Kad taip daugiau nebūtų – padės viskuo. Po visko brolis sakė, kad gailisi labai. Brolis daug metų iš vis nevartojo alkoholio, bet atsitiko problemos, jis turi baudų, skolų, todėl taip ir atsitiko. Jo šeimos pajamos iki 1 500 Eur. Eur per mėnesį, nepilnamečių vaikų neturi. Jeigu teismas nustatytų, jog užstatas būtų taikomas – vis tiek sutiktų laiduoti už brolį. Turėtų skolintis tokiu atveju, nes iš savo pajamų nelabai galėtų sumokėti. Yra neteistas, administracine tvarka baustas, dėl techninės apžiūros – neapsižiūrėjo, visos baudos yra sumokėtos. Nurodė, kad tą sunkvežimį brolis laiko prie namų, aikštelėje. Tai, kad kovo 14 d. brolis vartojo alkoholį nematė, nes pats yra dirbantis, todėl nematė. Jis būna taip, kad savaitei išvažiuoja. Kad jį sustabdė sužinojo iš brolio sūnaus, tą dieną kai sulaikė, nes policija ieškojo, kas jį galėtų parvežti. Išvados po šio įvykio yra daromos. Brolis yra tas žmogus, kuris laikosi įstatymų, jis pareigingas. Žino, kad brolis turi skolų. Visa šeima stengiasi jam padėti.

Liudytojas S. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju, 2025 m. kovo 14 d. dirbo kartu su Kauno AVPK Kauno reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja. Kiek prisimena apie 14 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, apie tai, kad galimai neblaivus vairuotojas vairuoja krovininį vilkiką. Vykstant į įvykio vietą telefonu buvo bendrauta su pranešėju, jo duomenų neprisimena, pamena, kad pranešėjas informavo, kokiu maršrutu vyksta krovininis vilkikas. Vilkikas buvo sustabdytas ant (duomenys neskelbtini) esančios atkarpos. Koks vilkiko valstybinis numeris ir vairuotojo duomenys, pasakyti negali, neprisimena, tačiau prisimena, kad vilkiką vairavo vyras ir bendraujant su juo asmuo atrodė susijaudinęs, kalbėjo nerišliai, todėl alkoholio matuokliu buvo patikrintas asmens blaivumas ir nustatyta, kad asmuo buvo neblaivus. Automobilis buvo nutransportuotas į UAB „Augenas“ priklausančią saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Apie šį įvykį šiame atliekamame ikiteisminiame tyrime yra surašęs išsamų tarnybinį pranešimą, todėl dėl detalesnių įvykio aplinkybių prašo juo remtis (b. l. 17-19).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 14 d., 14 val. 11 min. Kauno AVPK OVS gavo telefoninį pranešimą ,kad adresu (duomenys neskelbtini) iš statybvietės išvažiavo krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Atliekant automobilio paiešką 2025 m. kovo 14 d. 14 val. 38 min., adresu (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) pastebėtas ir sustabdytas pranešime nurodytas krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą krovinį automobilį paaiškėjo, kad jį vairuoja A. G., kuris atrodė sutrikęs, kalbėjo nerišliai, teigė jog alkoholio vartojo prieš valandą laiko. Patikrinus krovinio automobilio vairuotoją A. G. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB0172, sertifikato Nr. 2199212, 2025 m. kovo 14 d., 14 val. 41 min. nustatytas 2,22 prom. neblaivumas, po 20 min. 2025 m. kovo 14 d., 15 val. 00 min. atlikto antro tikrinimo metu nustatytas 2,25 prom. neblaivumas. A. G. įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą apklausai. Sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į saugomą automobilių aikštelę adresu Technikos g. 18A Kaunas (b. l. 1-2).

Įvykio vietos apžiūros protokolo apžiūrėta įvykio vieta esanti, (duomenys neskelbtini) koordinatės (duomenys neskelbtini), ir krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad už vairuotojo sėdynės alkoholinio gėrimo - alaus „Blindos“ keturi plastmasiniai buteliai. Keleivio sėdynės apačioje alkoholinio gėrimo - alaus Blindos“ plastmasinis butelis. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 7-15).

VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad specialios technikos „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje 21 610 Eur (su PVM) (b. l. 21).

2024 m. kovo 17 d. „Regitra“ išrašu nustatyta, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad A. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija - pėda po pėdos asmuo negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0172, patikros Nr. 2199212. Pirmasis tikrinimas 14.41 val., nustatytas 2,22 promilės girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 15.00 val., nustatytas 2,25 promilės girtumas (b. l. 23-25, 30-32).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 5 d. S. P. patruliuojant numatytu maršrutu Kauno mieste kartu su tyrėja apie 14 val. 29 min. iš Kauno AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas kad, (duomenys neskelbtini) iš statybvietės neblaivus vairuotojas dabar išvažinėja iš teritorijos su sunkvežimiu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas mato jį. Sujungta su AVPK. Vykstant į įvykio vietą susisiekta su pranešėju, kuris nurodė, kad sunkvežimis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miesto (nuo (duomenys neskelbtini) pusės). Naudojantis pranešėjo informacija nuspręsta vykti link (duomenys neskelbtini) ir toliau (duomenys neskelbtini). Pranešime minėtas sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, o sunkvežimis sustabdytas (duomenys neskelbtini) esančio kelio atkarpos (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Sustabdžius vilkiką, paaiškėjo, kad jį vairuoja A. G.. Bendraujant su A. akivaizdžiai buvo matoma, kad šis sutrikęs, jaudinasi, kalba nerišliai. Paklausus, kada vartojo alkoholį A. G. teigė, kad prieš valandą. Patikrinus vairuotoją A. G. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB0172, sertifikato Nr. 2199212, 14 val. 41 min. nustatytas 2,22 prom. neblaivumas, po 20 min. 15 val. 00 min. atlikto antro tikrinimo metu nustatytas 2,25 prom. neblaivumas. A. G. vairuotas sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini). A. G. pats ir yra įmonės savininkas. Minėtas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis nutransportuotas UAB „Augenas“ į saugomą automobilių aikštelę Kaunas Technikos g. 18A. A. G. įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą Nemuno Policijos komisariatą (b. l. 20).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis A. G. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju A. G. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, antru – 2,25 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kovo 14 d. išvežiojo krovinius, bet vieno neišvežė. Grįžo namo ir padaugino alkoholio, ir kadangi nerado jokios pagalbos išvežti krovinio, sugalvojo išvažiuoti pats. Nurodė, kad surizikavo važiuoti pats, buvo vartojęs du butelius alaus po 1 l. Sutinka su nustatytu neblaivumu, teigė, jog tuo metu jautėsi taip, jog gali vairuoti. Labai blogai vertina savo poelgį, gailisi. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojo S. P. parodymai, kad 2025 m. kovo 14 d. dirbo kartu su Kauno AVPK Kauno reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja. Kiek prisimena apie 14 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, apie tai, kad galimai neblaivus vairuotojas vairuoja krovininį vilkiką. Vykstant į įvykio vietą telefonu buvo bendrauta su pranešėju, jo duomenų neprisimena, pamena, kad pranešėjas informavo, kokiu maršrutu vyksta krovininis vilkikas. Vilkikas buvo sustabdytas ant (duomenys neskelbtini) esančios atkarpos. Koks vilkiko valstybinis numeris ir vairuotojo duomenys, pasakyti negali, neprisimena, tačiau prisimena, kad vilkiką vairavo vyras ir bendraujant su juo asmuo atrodė susijaudinęs, kalbėjo nerišliai, todėl alkoholio matuokliu buvo patikrintas asmens blaivumas ir nustatyta, kad asmuo buvo neblaivus (b. l. 17-19). Taip pat neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0172, patikros Nr. 2199212. Pirmasis tikrinimas 14.41 val., nustatytas 2,22 promilės girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 15.00 val., nustatytas 2,25 promilės girtumas (23-25, 30-32). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 73-74) ir teisiamojo posėdžio metu. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog kaltinamojo parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) koordinatės (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-15). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad A. G. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį brolio A. G. atsakomybei. A. G. pateikė prašymą atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį paskiriant laiduotoju. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Šiuo atveju, A. G. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ir neturtinė žala nebuvo padaryta. Teismo vertinimu taip pat yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo brolis, kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, brolis nurodė, kad kaltinamasis išvis jo nevartoja, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad A. G. yra jo brolis, su juo yra santykiai geri, gyvena viename kieme, bendrauja, nurodė, kad brolis jam daro teigiamą įtaką, pamoko, teigė, kad brolis jam yra autoritetas. Teigė, kad brolis jį išbarė dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas daugybę kartų, tačiau pastebėtina, kad didžioji dalis nusižengimų susiję su kaltinamojo darbine veikla – netinkamu juridinio asmens vadovo pareigų atlikimų. Akcentuotina, kad kaltinamasis baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta ir negaliojo privalomoji techninė apžiūra ir nedrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairuotojas vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, greičio viršijimą bei, kad vairavo, kai atimta teisė vairuoti, tačiau už šis pažeidimas padarytas 2019 m. balandžio 17 d. Kaltinamasis taip pat vieną kartą baustas už tai, kad 2023 m. birželio 5 d. (nutarimas priimtas 2023 m. birželio 27 d. 14 val. 19 min., paskirta 150 Eur bauda) vairavo transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 tonos būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,19 promilių neblaivumas. Nors kaltinamasis buvo praradęs specialiąją teisę vairuoti, tačiau įvertinus administracinių nusižengimų rūšis, tai, kad anksčiau nėra teistas, spręstina, kad vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. G. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Brolis A. G. nurodė, kad ji stengsis dėl brolio, padės suprasti, kad daugiau nedarytų nusikaltimų, nurodė, jog brolis jo pamokymų klauso, tad teigė, jog pamokys brolį, kad taip elgtis negalima. Nurodė, kad brolis su juo gyvena viename name, jų santykiai yra geri, daug bendrauja. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad A. G. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant A. G. ir A. G. prašymui perduoti kaltinamąjį A. G. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 37), baustas administracine tvarka (b. l. 40-62). Kaltinamasis A. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( b. l. 38). Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–2 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo brolio gaunamas pajamas - laiduotojas dirba, tačiau šeimos lėšos yra apie 1 500 per mėnesį, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, A. G. padarytos veikos pavojingumą, tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, įvertinus tai, jog buvo vairuota sunkiasvorė transporto priemonė, asmuo vairavo transporto priemonę neturint specialios teisės tą daryti, į tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 2 metų laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis A. G., nuturėdamas specialios teisės padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi A. G. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, tačiau yra baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl nustatytinas artimas vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis A. G. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 3 (trijų) metų terminas, per kurį A. G. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. kovo 24 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Kaip jau minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22). Pabrėžtina, kad baudžiamosios bylos duomenimis būtent A. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas bei asmuo, kuris turi teisę valdyti ir naudotis juridinio asmens transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. Akcentuotina, kad būtent direktorius sprendžia, kam patikėti valdyti juridinio asmens turtą. Esant aplinkybei, jog įmonėje nedirba jokie kiti asmenys, esant kaltinamojo nurodytai aplinkybei, kad būtent tik kaltinamasis yra vienintelis įmonės darbuotojas, be to, kaip nustatyta iš kaltinamojo parodymų transporto priemonė yra laikoma prie jo namų, sprendžia, kad kaltinamasis turi galimybę bet kuriuo metu naudotis įmonės turtu. Pažymėtina, jog tokią informaciją nurodė ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, be to, kaltinamasis neprieštaravo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimui. Be to, kaltinamasis baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą ir turi galiojančių nuobaudų, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu, tad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad transporto priemonės savininkas šiuo konkrečiu atveju žinojo, kad transporto priemone bus daroma nusikalstama veika ir leido jos darymui, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. G. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė –„(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad taikomas turto konfiskavimas, teismas dėl transporto priemonės vertės ir gynėjos pateiktų dokumentų apie turto vertę nepasisako.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 78-79), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 2) transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 3) Tachografo patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 11 d. tachografų patikros dokumentas, Greičio ribotuvo nustatymo patikrinimo dokumentas, Motorinės transporto priemonės, atitinkančios techninius bei saugumo reikalavimus, ETMK, sertifikatas Nr. LT/MAN2/E V-1082, AB „Regitra“ 2024 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita – faktūra su kvitu Nr. 0001912, išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, Europos Bendrijos licencija Nr. (duomenys neskelbtini), išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, saugomi voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; 4) A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio voke, persiųsti AB „Regitra“; 5) VšĮ Kauno miesto poliklinikos E083-1 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, eismo įvykio deklaracijos neužpildyti blankai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimas Nr. 444584, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. G..

Byloje buvo gauta 2025 m. balandžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-04454, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 97,92 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš A. G. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 2 (dvejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 24 d., apie tai pranešti AB „Regitra“;

- konfiskuoti A. G. priklausančią transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų atskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- Tachografo patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 11 d. tachografų patikros dokumentą, Greičio ribotuvo nustatymo patikrinimo dokumentą, Motorinės transporto priemonės, atitinkančios techninius bei saugumo reikalavimus, ETMK, sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Regitra“ 2024 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą su kvitu Nr. 0001912, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, Europos Bendrijos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, saugomus voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

- A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio voke, persiųsti AB „Regitra“.

- VšĮ Kauno miesto poliklinikos E083-1 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, eismo įvykio deklaracijos neužpildytus blankus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą Nr. 444584, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. G..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. valstybės naudai nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.