Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-29 · Administracinė byla Nr. I-802-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-29
Bylos Nr.
I-802-162/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00497-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
R. V.
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-802-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00497-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos 11.4.1.; 11.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Editai Rutkauskienei, atsakovo atstovei Virginijai Vermontaitei, 2012 m. lapkričio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas (b.l. 7-12):

1) panaikinti Palangos miesto valdybos 1993 m. sausio 19 d. potvarkio Nr. 8 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ dalį – potvarkio 3 punkte nurodyto priedelio „Piliečių, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę, sąrašo 13 punktą, kuriuo A. Š. (miręs 1992 m. birželio 3 d.) atstatytos nuosavybės teisės į žemę;

2) panaikinti 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5126-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūrą laisvą (neužstatytą) 0,0034 ha žemės sklypo dalį 0,0774 ha ploto žemės sklype;

3) panaikinti 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5127-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0054 ha žemės sklypo dalį 1,0759 ha ploto žemės sklype;

4) panaikinti 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5128-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0502 ha žemės sklypo dalį 10,0219 ha ploto žemės sklype;

5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2212 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui A. Š.“.

Nurodo, kad 1993 m. sausio 19 d. Palangos miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. 8 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“, kuriuo buvusio žemės savininko J. V. mirusios dukters S. Š. sūnui A. Š. (miręs 1992 m. birželio 3 d.) atstatė nuosavybės teisę į žemę, t.y. pripažino A. Š. tinkamu pretendentu į J. V. buvusiame Kunigiškių kaime, Palangoje, turėtą žemę. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyrius 2008 m. sausio 28 d. parengė pažymą Nr. 1015 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pagal piliečio A. Š. pateiktus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6438 ha žemės. Atsižvelgiant į tai, tuometinis Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. liepos 18 d. įsakymais bei sprendimu atkūrė A. Š. nuosavybės teises į žemę, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0034 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0054 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0502 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. Šių įsakymų ir sprendimo pagrindu A. Š. vardu nurodytos kitos paskirties žemės sklypų dalys, iš viso 0,0590 ha ploto, buvo įregistruotos Nekilnojamo turto registre.

Teigia, jog vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, asmeniui, siekiančiam atkurti nuosavybės teises, nepakanka institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, pateikti pilietybę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, o būtina savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikšti teisės aktais nustatytos formos ir turinio prašymu. Nurodo, kad buvusio savininko J. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje yra pateikta pretendento A. Š. pažymėjimo apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopija, taip pat pateikti A. Š. giminystės ryšį su buvusiu savininku J. V. patvirtinantys dokumentai. Dokumentais buvo patvirtinta, kad J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 18 ha žemės. Nurodo, jog išnagrinėjus buvusio savininko J. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylą buvo nustatyta, kad J. V. anūkas A. Š. iki 1992 m. birželio 3 d.(iki mirties) nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo neišreiškė ir kitais būdais, į kitų pretendentų prašymus taip pat nebuvo įrašytas, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje taip pat nėra duomenų apie teismų priimtus procesinius dokumentus, kuriais būtų atnaujintas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti.

Mano, kad byloje ginčijami administraciniai aktai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10, 11 straipsnių, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 11 straipsnių, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, II skyriaus nuostatas, reglamentavusias piliečių prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarką ir privalomumą, nes A. Š. nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybė teises, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jokia forma neišreiškė, į kitų pretendentų prašymus taip pat nebuvo įrašytas.

Nurodo, jog mirus A. Š., jo turtą pagal 2006 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo G. L. Š. Jai 2005 m. liepos 25 d. mirus, turtą paveldėjo dukra R. V., kuri į bylą įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teigia, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai. Tačiau, įgyvendinant viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese, valstybės vardu veikianti institucija netinkamai įgyvendino jai suteiktą pareigą, todėl administraciniai aktai, kurie pažeidžia imperatyvias teisės aktų normas ir reikalavimus privalo būti panaikinti.

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginančio viešąjį interesą, atstovė Edita Rutkauskienė prašo prašymą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė su pareiškėjo prašymu sutinka, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b.l. 71-78) nurodo, kad su pareiškėjo prašymu ir jo išdėstytais argumentais sutinka. Be to nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-847 informavo trečiąjį suinteresuota asmenį R. V., kad išnagrinėjus buvusio savininko J. V. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje esančius pretendentų atkurti nuosavybės teises prašymus bei nuosavybės teises įrodančius dokumentus, nustatyta, kad A. Š. prašymo atkurti nuosavybė teises nepateikė, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucijoms neišreiškė kitais būdais, į kitų pretendentų prašymus nebuvo įrašytas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai 2010 m. lapkričio 25 d. posėdžio „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-1550-(1.3) patvirtintos piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai Palangoje eilės patikslinimo“ metu nusprendė išbraukti A. Š. iš minėtu Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu patvirtintos piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai Palangoje, eilės. R. V. 2012 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą, kuriame pageidavo, kad būtų parengta išvada gauti neatlygintinai nuosavybės lygiavertį turėtajam žemės sklypą Kretingos rajone, Kurmaičių kadastro vietovėje. 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-957 ji buvo informuota, kad išvada nebus rengiama, kadangi A. Š. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais terminais prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę nepateikė.

Pažymi, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo priskirtos valstybinės žemės patikėtinio funkcijos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba nebegali ginti viešojo intereso, kai sprendimai priimti apskrities viršininko, kadangi ginčytų savo pačios sprendimus. Todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 1SD-(3.1)-2166 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir prašė inicijuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2212, kuriuo A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,6438 ha žemės, panaikinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą bei laiką (b.l. 114), į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, neatvykimo priežastys nepraneštos. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras prašo panaikinti administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos A. Š. nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,6438 ha žemės, o būtent: 1) Palangos miesto valdybos 1993 m. sausio 19 d. potvarkio Nr. 8 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ dalį – potvarkio 3 punkte nurodyto priedelio „Piliečių, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę, sąrašo 13 punktą, kuriuo A. Š. (miręs 1992 m. birželio 3 d.) atstatytos nuosavybės teisės į žemę (b.l. 19-20); 2) 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5126-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūrą laisvą (neužstatytą) 0,0034 ha žemės sklypo dalį 0,0774 ha ploto žemės sklype (b.l. 24-24); 3) 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5127-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0054 ha žemės sklypo dalį 1,0759 ha ploto žemės sklype (b.l. 26-27); 4) 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5128-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0502 ha žemės sklypo dalį 10,0219 ha ploto žemės sklype (b.l. 28-29); 5) Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2212 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui A. Š.“ (b.l. 31).

Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą

Pareiškėjas prašo panaikinti administracinius aktus, priimtus 1993 metais bei 2008 metais, todėl byloje būtina nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras gindamas viešąjį interesą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.

ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi, administracinę bylą inicijavusio prokuroro procesinis statusas, iš principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje.

Prokuroro teisę kreiptis į administracinį teismą, ginant viešąjį interesą, įtvirtina ne tik ABTĮ, bet ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 pažymėjo, kad sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti laikomasi ABTĮ 37 straipsnio reikalavimų. Todėl teismas, spręsdamas prokuroro prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą ir aiškindamasis, ar nėra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundą, turi nustatyti termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2012 m. rugsėjo 13 d. (b.l. 13-18) gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 1SD-(3.1)-2166 „Dėl viešojo intereso gynimo“ su prašymu inicijuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2212, kuriuo A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,6438 ha žemės, panaikinimą. Minėtame rašte Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad 2012 m. balandžio 25 d. ir 2012 m. gegužės 11 d. tarnyboje buvo gauti R. V. skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame Kunigiškių kaime, Palangos valsčiuje. Išsamiai išnagrinėjus buvusio savininko J. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylą buvo nustatyta, kad A. Š. nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat būti pareiškėju bylose dėl savo priimtų administracinių aktų panaikinimo, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, jog prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismus, prašė inicijuoti neteisėtų administracinių aktų panaikinimą. Taigi nuo minėtos datos – 2012 m. rugsėjo 13 d. – skaičiuojama termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia.

Klaipėdos apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo teismui pateikė 2012 m. spalio 15 d. (spalio 13 d. – šeštadienis, spalio 14 d. – sekmadienis). Pagal ABTĮ 66 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, todėl laikytina, kad pareiškėjas prašymą padavė nepažeisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreipimosi į teismą termino.

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 atkreipė dėmesį, kad ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas į teismą kreipiasi gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina „viešuoju interesu“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuojant viešąjį interesą. Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuota. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas, yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Atsižvelgdama į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Sprendžiant šį klausimą, pažymėtina, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Būtent tokį viešąjį interesą šioje byloje gina pareiškėjas. Taigi šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį interesą.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys teisės aktai numatė, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai iki įstatymu nustatyto termino išreikštų atitinkamoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateiktų teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 10 straipsnis reglamentavo prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką. Jame nustatyta, kad asmenys dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo (išpirkimo) pateikia miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą iki 1991 m. gruodžio 31 d. Vėlesnėmis šio įstatymo redakcijomis buvo nustatytas ilgesnis prašymų pateikimo terminas. Atstatymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numatė, kad kartu su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pateikiami nuosavybę patvirtinantys dokumentai, o minėto straipsnio 5 dalis suteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę pratęsti nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką.

Atstatymo įstatymą keitusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patekti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pagal Atkūrimo įstatymą dokumentas, suteikiantis pagrindą pradėti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo procedūrą, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų piliečių rašytinis prašymas (Atkūrimo įstatymo 10, 11, 17 straipsniai). Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys norminiai teisės aktai taip pat nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turinį. Atkūrimo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojama, kad prašyme dėl nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimą nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vietą, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas; prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 „Dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ (galiojusios iki 2001 m. lapkričio 17 d.) patvirtintoje prašymo formoje taip pat numatyta, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo be minėtų duomenų taip pat turi būti nurodytas pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 9 punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Tvarkos 5 punktas numato, kad piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą, šios Tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms institucijoms pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo, siekiantis ją įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Asmuo, pateikdamas prašymą dėl nuosavybės teisų atkūrimo, išreiškia savo valią, kokiu būdu jis nori atkurti nuosavybės teises į turtą: natūra ar gauti už jį kompensaciją. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, asmeniui, siekiančiam atkurti nuosavybės teises, nepakanka institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, pateikti pilietybę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau būtina savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikšti teisės aktais nustatytos formos ir turinio prašymu.

Dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo

Rašytine bylos medžiaga (b.l. 19-32) nustatyta, kad 1993 m. sausio 19 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 8 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ buvusio žemės savininko J. V. mirusios dukters S. Š. sūnui A. Š., mirusiam 1992 m. birželio 3 d., atstatė nuosavybės teisę į žemę, t.y. pripažino A. Š. tinkamu pretendentu į senelio J. V. buvusiame Kunigiškių kaime, Palangoje, turėtą žemę. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyrius 2008 m. sausio 28 d. parengtoje pažymoje Nr. 1015 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, nurodyta, kad pagal piliečio A. Š. pateiktus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą Palangos mieste, buvusioje Kretingos apskrityje, Palangos valsčiuje, Kunigiškių k. 18 ha žemės pagal Atkūrimo įstatymą A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6438 ha žemės. Pažymoje nurodyta, kad ji parengta pagal 1934 m. vasario 1 d. Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus, Kunigiškių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytą žemių sąrašą bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, tuometinis Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. liepos 18 d. įsakymais „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Palangos mieste“ Nr. 4-5126-(1.3), Nr. 4-5127-(1.3), Nr. 4-5128-(1.3) ir 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 4-6749-(1.3), kuris dalinai pakeitė 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 4-5128-(1.3) 1 punktą, bei 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2212 atkūrė A. Š. nuosavybės teises į žemę, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0034 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0054 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0502 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2212 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į A. Š. (miręs) tenkančią žemės valdos dalį – 0,5848 ha žemės – bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą. Minėtų įsakymų ir sprendimo pagrindu A. Š. vardu nurodytos kitos paskirties žemės sklypų dalys – iš viso 0,0590 ha ploto – buvo įregistruotos Nekilnojamo turto registre, o būtent: 0,0034 ha žemės sklypo dalis – 0,0774 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0054 ha žemės sklypo dalis – 1,0759 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0502 ha žemės sklypo dalis – 10,0219 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-48).

Buvusio savininko J. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 56 medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad yra pateikti A. Š. su buvusiu savininku J. V. giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (A. Š. gimimo liudijimo kopija, jo motinos S. V. gimimo akto įrašo ir santuokos sudarymo akto įrašo išrašai, psl. 56-58); nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai (Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus, Kunigiškių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo, sudaryto 1934 metais, kuriame nurodyta, jog J. V. nuosavybės teise priklauso 18 ha žemės, ištrauka (psl. 71-72) bei pretendento A. Š. pažymėjimo apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopija (psl. 63). Buvusio turto savininko J. V. anūkas A. Š. mirė 1992 m. birželio 3 d. (psl. 64).

Buvusio savininko J. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 56 duomenys patvirtina, kad A. Š. iki mirties nubuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo neišreiškė ir kitais būdais (tarpusavio su kitais pretendentais pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir kt.), į kitų pretendentų prašymus A. Š. taip pat nebuvo įrašytas. Pateikti rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina faktinės aplinkybės dėl teismų priimtų procesinių dokumentų, kuriais būtų atnaujintas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti.

Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiami administraciniai aktai priimti pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10, 11 straipsnių, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 11 straipsnių, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, II skyriaus nuostatas, reglamentuojančias piliečių prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarką ir privalomumą, nes A. Š. nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybė teises, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jokia forma neišreiškė, į kitų pretendentų prašymus taip pat nebuvo įrašytas.

Todėl, nustačius šį faktą, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. posėdžio „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-1550-(1.3) patvirtintos piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai Palangoje, eilės patikslinimo“ metu buvo nuspręsta išbraukti A. Š. iš minėtų Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu patvirtintos piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai Palangoje, eilės. Šio sprendimo pagrindu 2010 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž16-120, kuriuo A. Š. neįtrauktas į piliečių, kuriems atkuriant nuosavybes teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, eilę. Atsakovės atsiliepimu į prašymą nustatyta, jog apie tai 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-847 buvo informuota trečiasis suinteresuotas asmuo R. V.

2006 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu nustatyta, jog A. Š. turtą paveldėjo sutuoktinė G. L. Š., pastarajai 2005 m. liepos 25 d. mirus, turtą paveldėjo mirusiųjų dukra trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. (b.l. 65).

Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Š., iki teisės aktuose nustatyto termino nepateikęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame Kunigiškių kaime, Palangos valsčiuje, neįgijo bei neturi teisės į minėto turto susigrąžinimą, t.y. nebuvo ir nėra pretendentu atkurti nuosavybės teises į J. V. žemę.

Palangos miesto valdybos 1993 m. sausio 19 d. potvarkio Nr. 8 dalis, Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 2212 bei įsakymų dalys, kurių pagrindu A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0590 ha bendro ploto žemės sklypų dalį, paliekant teisę į jam tenkančią žemės valdos dalį – 0,5848 ha žemės – nuosavybės teises atkurti vėliau, neteisėti, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginančio viešąjį interesą, skundą patenkinti.

Panaikinti Palangos miesto valdybos 1993 m. sausio 19 d. potvarkio Nr. 8 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ dalį – potvarkio 3 punkte nurodyto priedelio „Piliečių, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę, sąrašo 13 punktą, kuriuo A. Š. (miręs 1992 m. birželio 3 d.) atstatytos nuosavybės teisės į žemę.

Panaikinti 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5126-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūrą laisvą (neužstatytą) 0,0034 ha žemės sklypo dalį 0,0774 ha ploto žemės sklype.

Panaikinti 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5127-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0054 ha žemės sklypo dalį 1,0759 ha ploto žemės sklype.

Panaikinti 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ Nr. 4-5128-(1.3) dalį, kuria A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jam nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0502 ha žemės sklypo dalį 10,0219 ha ploto žemės sklype;

Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2212 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui A. Š.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėLaimutė Jokubauskaitė