Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-05-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė nustatyta dveji metai laisvės atėmimo ir 15 MGL (1875 litų) bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Konfiskuotas K. G. 5 MGL (625 litų) vertės turtas ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuoti keturi „Plastmo“ langai.

Iš K. G. priteista 24617 litų turtinės žalos atlyginimo UAB „Lanlita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini), apgaule - prisistatydamas UAB „Taurų medis“ įgaliotu atstovu, žinodamas, kad ši bendrovė realios veiklos nevykdo ir jis šioje bendrovėje realiai nedirba, pateikęs UAB „Lanlita“ vadybininkei E. R. langų brėžinius su matmenimis ir langų kiekiu, aptaręs su ja langų įsigijimo sąlygas UAB „Taurų medis“ vardu bei 2005 m. liepos 11 d., UAB „Lanlita“ vadybininkei E. R. pateikęs UAB „Taurų medis“ įregistravimo pažymėjimą, UAB „Taurų medis“ direktoriaus A. D. vardu surašytą 2005 m. gegužės 12 d. įgaliojimą Nr. 0-4, įgalinantį bendrovei atstovauti R. R., kurį E. R. pristatė kaip UAB „Taurų medis“ vadybininką, pasirašė su UAB „Lanlita“ sudarytoje sutartyje Nr. 546 KL kaip UAB „Taurų medis“ atstovas, užsakė plastikinių langų ir durų produkcijos gamybą, o UAB „Lanlita“ pagaminus ir pateikus plastikinių langų ir durų gaminius 2005 m. liepos 28 d. inicijavo jų paėmimą ir 2005 m. liepos 29 d. PVM sąskaitos - faktūros KL Nr. 4000189 pasirašymą, įgijo svetimą UAB „Lanlita“ turtą - 52 plastikinių langų ir durų gaminius už 24617 litų, iš kurių 4 „Plastmo“ langus sumontavo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

CK 6.59 str. įtvirtinta prezumpcija, kad prievolės šalis neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę arba vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Tuo tarpu civilinė ieškovė savo neveikimu atsisako įvykdyti prievolę (pateikti tinkamą produkciją), o dėl pareikštos pretenzijos tik tyčiojasi. Teismui pateiktas R. R. skundas Ne maisto produktų inspekcijai pažeistai teisei ginti, tačiau teismas taip pat iš to tyčiojasi. Civilinis ieškovas, dar nepasibaigus prievolės vykdymui - atsiskaitymui už paimtas prekes terminui, jau pateikė skundą ikiteisminio tyrimo institucijai, taip tyčiniais veiksmais siekdamas pakirsti pasitikėjimą UAB „Taurų medis“ administracija bei nekaltai jį apkaltinti nusikaltimo padarymu, tai darė dėl klaidingos ir deklaratyvios žiniasklaidos ir televizijos antireklamos prieš jį. Teismui jis įrodė, kad tarp sutarties šalių susiklostė CPK 22 str. numatyti civiliniai santykiai, tačiau apie tokios normos taikymą tarp sutarties šalių teismas visiškai nepasisakė, o prielaidomis ir deklaratyviais bei niekuo nepagrįstais teiginiais kaltina jį nebūtais dalykais.

Pagal CK 6.63 str. 1 d. 2 p., prievolės pažeidimu laikomas tiek jos nevykdymas, tiek netinkamas įvykdymas. Vadinasi pripažįstama, kad civilinis ieškovas pažeidė prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Taip pat pagal CK 6.205 str. sutarties nevykdymu laikoma bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas. Vadinasi, dėl civilinės ieškovės neveikimo neįvykdyta sutarties sąlyga šiuo atveju užtraukia civilinę atsakomybę pagal CK 6.256 str., tačiau iškėlus bankroto bylą sutarties šalies UAB „Taurų medis“ teismo paskirtas administratorius bendrovės interesų negynė, taip pažeisdamas kreditorių teisę, o šią prievolę bando perkelti jam.

Apklaustas kaip liudytojas A. D. prisipažino, kad ties pastarojo pavarde yra jo parašai dokumentuose, esančiuose byloje, ir jų neginčija, tik siekdamas pasiteisinti aiškino, kad parašus padėdavo bendraujant, pastarojo teigimu, su kažkokiais jam nepažįstamais asmenimis, kurie siūlė darbą Anglijoje. Tokie A. D. pasakojimai yra akivaizdžiai nenuoseklūs ir neteisingi, siekiant nuteistojo apkaltos, tikėtina, kad pastarasis yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų sąmokslininkas, kryptingai prieš jį veikiantis. Analogiškai yra su R. R. parodymų vertinimu.

Iš byloje pateiktų visumos rašytinių įrodymų- nuteistojo darbo sutarties, pasirašytos A. D. 2005-07-21 Nr. 1, matosi, kad šią sutartį pasirašė A. D., tai reiškia, kad jo darbiniai santykiai su UAB „Taurų medis“ buvo susiklostę, nes tokia sutartis įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta. Taip pat nenuginčytas ir A. D. pasirašytas 2005-05-12 jam išduotas įgaliojimas.

Iš byloje esančių Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos raštų bei Nacionalinės vartotojų teisių tarnybos akivaizdžiai matosi, kad šie raštai išleisti R. R. skundų pagrindu, ginant UAB „Taurų medis“ pažeistą teisę ir teisėtus interesus, kartu įrodoma, kad pastarasis veikė kaip teisėtas šios bendrovės vadovas, o iškėlus bankroto bylą, pažeistos teisės gynimas nutrūko dėl teismo paskirto administratoriaus aplaidumo, galbūt pastarajam sąveikaujant su A. D. prieš nuteistąjį ir tai organizuojant tyrėjui Mockui ir prokurorui.

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nuslėpė jo darbinius santykius UAB „Įmonių administravimo sistema“, kur jis dirbo iki suėmimo ir tai įrodo pateikiamais rašytiniais įrodymais.

Teismui gali sukelti abejonių dėl jo reputacijos tai, kad jis neįvykdė ankstesnio teismo nuosprendžio, nesumokėdamas paskirtos baudos, tačiau jam tendencingai ir kryptingai trukdė teisėtvarkos pareigūnų nusikalstama veika, pasireiškusi jo persekiojimu dėl darbinių santykių, nes kur jis bedirbo ar ruošėsi įsidarbinti, nuolat buvo trukdoma ne tik jam, bet ir darbdaviui, o sugalvojus verslą kurti pačiam (nusipirkus akcijas), jis buvo apkaltintas nebūtais dalykais. Tyčinį nusikaltimą, dėl ko dabar yra suimtas, padarė sąmoningai, norėdamas atkreipti dėmesį į teisėsaugos institucijų nusikalstamą veiką prieš jį.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo suformuota teismų praktika, kadangi nesirėmė Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga, kur analogiškoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas ir tai patvirtinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi.

Nuteistojo gynėjas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam K. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 182 str. 1 d. kaip svetimo turto įgijimą apgaule (sukčiavimą). Nuteistojo versija, neva jis šio nusikaltimo nepadarė, visiškai paneigta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais.

Pagal BK 182 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai kaltininkas, panaudodamas apgaulę, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Pirmas svarbus sukčiavimo veikos požymis yra svetimo turto įgijimas. Kitas esminis sukčiavimo veikos sudėties objektyvusis požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus jo valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama kaip būdas suklaidinti turto valdytoją ir taip užvaldyti jo turtą ar įgyti teisę į jį. Būtent sukčiavimo padarymo būdas lemia šios veikos specifiką.

Apgaulė gali pasireikšti įvairiai, tačiau jos esmė yra padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Viena iš apgaulės kaip sukčiavimo veikos būdo formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu – piktavališkas suklaidinimas dėl savo ketinimų, kuris pasireiškia kaip pažadai, kurių jau iš anksto nesiruošiama vykdyti.

Sukčiavimas gali kilti ir iš veikų, susijusių su civilinių sutarčių sudarymu. Turtiniai santykiai yra pirmiausia civilinės teisės reguliavimo dalykas. Sudarant sutartis dėl tam tikrų materialių vertybių paprastai tarp asmenų atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe pagal civilines sutartis, viena iš kurių yra pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau pagal įstatymo reikalavimus atitinkančią civilinę teisinę sutartį turtas yra įgyjamas teisėtai, t. y. šalims išreiškus savo tikrąją valią dėl sandorio sudarymo. Tuo tarpu dėl sukčiavimo turtas kitam asmeniui pereina neteisėtai. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, kuris skiria jį nuo civilinio teisinio pažeidimo (sutarties pažeidimo) ir daro turto įgijimą neteisėtą, yra turto savininko ar kito asmens, kuris teisėtai valdo turtą ar kurio žinioje tas turtas yra, apgaulė, kuri turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmeniui apsispręsti perduoti turtą kitam asmeniui. Jeigu asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmeniui apsispręsti perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Be to, kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą, reikia atsižvelgti į tai, ar yra galimybė atkurti pažeistas subjektines civilines teises civiliniu teisiniu būdu.

Norint pripažinti veiką sukčiavimu, labai svarbu išsiaiškinti veikos subjektyviuosius požymius. Sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyviajam požymiui – tyčiai – būdinga tai, kad tyčia apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto – dar iki turto ar teisės į jį įgijimo. Taigi reikia nustatyti, kad kaltininkas, sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą jam turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti sandorio sudarymo metu kaltininko naudojama apgaulė.

Kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, nuteistasis K. G. savo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui ruošėsi iš anksto, o juos įgyvendindamas fiziškai veikė aktyviai, tačiau dokumentuose šiuos savo veiksmus atvaizdavo kitų asmenų vardais, tokiu būdu akivaizdžiai siekdamas teisiškai sudaryti iliuziją, jog jis šiame nusikaltime nedalyvavo, ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pirmiausia K. G. įgijo tuo metu jau veiklos nevykdančios, tačiau finansines atskaitomybes valstybės institucijoms tvarkingai pateikiančios UAB „Taurų medis“ akcijas ir pradėjo disponuoti šios įmonės registracijos pažymėjimu ir antspaudu, be kurių iš esmės neįmanomas joks sandorio sudarymas įmonės vardu su kitais asmenimis. Nors 2005-04-12 UAB „Taurų medis“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje kaip akcijų pirkėjas nurodytas A. D., tačiau iš nuoseklių ir išsamių liudytojos, akcijų pardavėjos V. B. parodymų matyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sandoryje A. D. nedalyvavo, visos sandorio detalės buvo aptariamos tik su vienu asmeniu, prisistačiusiu K. G., būtent šis asmuo pateikė pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei dokumentų ir antspaudo priėmimo-perdavimo aktą (beje, šie dokumentai jau buvo pasirašyti pirkėjo, jai matant K. G. jų nepasirašinėjo), o ji šiam asmeniui atitinkamai perdavė visus bendrovės dokumentus ir antspaudą. Tą aplinkybę, jog aptartame sandoryje nedalyvavo A. D., patvirtino ir 2006-06-23 specialisto išvada Nr. 11K-211(06), kurioje nurodyta, jog 2005-04-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje bei 2005-04-21 dokumentų ir antspaudo priėmimo – perdavimo akte A. D. vardu pasirašė ne A. D., o kitas asmuo, ir pats A. D., parodęs, jog UAB „Taurų medis“ niekad nedirbo ir nebuvo jos savininku, K. G. nepažįsta, apie R. R. žino tik tiek, kad bendradarbiai jam sakė, jog jis (R. R.) dirbo su juo vienoje firmoje – UAB „Ringesta“, asmens dokumentų nebuvo pametęs, o jo anketinius duomenis pašaliniai asmenys galėjo sužinoti, kai jis juos nurodė Palangoje veikusiai įdarbinimo firmai. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog šie A. D. parodymai yra akivaizdžiai nenuoseklūs ir neteisingi, siekiant jį apkaltinti, tačiau šį teiginį paneigia ne tik jau minėti liudytojos V. B. parodymai bei specialisto išvada dėl 2005-04-12 sutarties ir 2005-04-21 perdavimo akto, bet ir kitos specialistų išvados, jog tirti pateiktuose dokumentuose, kuriuose A. D. nurodytas kaip UAB „Taurų medis“ akcininkas ar direktorius, pasirašė ne A. D., be to, apie A. D., kaip UAB „Taurų medis“ akcininką ir direktorių, nėra duomenų nei VĮ Registrų centro Tauragės filiale, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriuje.

Tai, jog A. D. buvo tik fiktyvus („popierinis“), o K. G. - faktinis UAB „Taurų medis“ akcininkas ir direktorius, patvirtina ir tolimesnė įvykių eiga. Iš civilinio ieškovo UAB „Lanlita“ atstovės E. R. parodymų matyti, jog 2005 m. birželio pabaigoje, liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, į UAB „Lanlita“ biurą atėjo UAB „Taurų medis“ atstovas, prisistatęs Kęstu, jis domėjosi langų įsigijimo ir apmokėjimo sąlygomis, per savaitę K. G. pateikė norimų pirkti langų brėžinius, kad būtų galima apskaičiuoti šių langų pardavimo kainą, dėl brėžinių patikslinimo ji dar telefonu bendravo su K. G.. Taigi K. G., kol nereikėjo pasirašyti dokumentų, veikė kaip UAB „Taurų medis“ atstovas, tačiau tuo metu, kai reikėjo atskleisti bendrovės duomenis, reikalingus langų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, bei pasirašyti kaip jos atstovui, šiai procedūrai įforminti į UAB „Lanlita“ biurą atsivedė R. R., neva UAB „Taurų medis“ atstovą, galintį pasirašyti sutartį, kuris, patvirtindamas šį faktą, turėjo atsinešęs UAB „Taurų medis“ registracijos pažymėjimą, jam išduotą įgaliojimą atstovauti UAB „Taurų medis“ bei šios bendrovės antspaudą. Kaip matyti iš liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (nors teisme R. R. pradėjo akivaizdžiai K. G. naudai keisti ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, tačiau vėliau šiuos parodymus perskaičius, R. R. pripažino teisingais būtent ikiteisminiame tyrime duotus parodymus), K. G. į savo sugalvotą apgaulės schemą R. R. įtraukė dar 2005 m. gegužės mėnesį, kai šiam prisistatė dirbąs UAB „Taurų medis“ aikštelės vadovu ir pasiūlė dirbti šioje bendrovėje vadybininku. Sutikęs su K. G. pasiūlytomis sąlygomis, R. R. pastarajam įdavė savo paso kopiją ir darbo knygelę. Šias R. R. nurodytas aplinkybes patvirtina VSDFV Tauragės skyriaus į bylą pateiktas 2005-05-19 pranešimas Nr. 24 apie R. R. priėmimą į darbą (1 t., b. l. 110), kuriame, anot 2006-06-07 specialistės išvados Nr. 11K-101(06), rankraštinius įrašus (tarp jų ir R. R. vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo seriją ir numerį - šiems duomenims įrašyti K. G. ir paėmė R. R. dokumentus) parašė K. G.. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. taip pat parodė, jog nuo to momento, kai davė ankščiau aptartus dokumentus K. G., su juo nebuvo susitikęs iki to momento, kai pastarasis jam paskambino ir pasakė, jog reikia važiuoti sudaryti sutartį. R. R. su K. G. susitiko Kretingoje, prie parduotuvės „Maxima“, ir K. G. jį nuvežė į UAB „Lanlita“, į biurą įėjo abu. Iš šių aptartų aplinkybių darytina išvada, jog R. R. UAB „Taurų medis“ registracijos pažymėjimą, įgaliojimą ir antspaudą, kuriuos, kaip jau minėta, turėjo atvykęs į UAB „Lanlita“, gavo iš K. G. laikotarpiu nuo susitikimo Kretingoje prie parduotuvės „Maxima“ iki atvykimo į UAB „Lanlita“. Taigi K. G., sukūręs patikimos ir aktyvią komercinę veiklą vykdančios bendrovės, kuri atlieka statybos darbus gana dideliame (sprendžiant iš užsakomų langų kiekio) objekte Šventojoje, atstovo įvaizdį, beje, R. R. pristatymas kaip dar vieno bendrovės vadybininko tik sustiprino šį įvaizdį, įgijo UAB „Lanlita“ atstovės E. R. pasitikėjimą ir žinodamas, jog UAB „Taurų medis“ jokios veiklos nevykdo ir neturi jokio turto, t. y. neturės galimybių atsiskaityti už produkciją, kaip bendrovės atstovas pasirašė sutartį dėl langų pagaminimo bei juos priėmė ir taip apgaule užvaldė svetimą turtą.

Tai, jog K. G. sukurtas patikimos bendrovės atstovo įvaizdis turėjo lemiamos įtakos UAB „Lanlita“ atstovės apsisprendimui dėl sukčiavimui palankios sutarties, įgalinančios imti prekes su vėlesniu atsiskaitymu pavedimu, sudarymo, matyti iš E. R. parodymų, jog, sudarant sutartį, jai nekilo jokių abejonių, kad K. G. yra UAB „Taurų medis“ atstovas. Šiuos E. R. parodymus patvirtina ir jos veiksmai, kuriais ji leido sutartį pasirašyti K. G., nors iš jo nepareikalavo įgaliojimo, suteikiančio jam šią teisę, o vėliau nepatikrinusi avansinės įmokos sumokėjimo fakto, davė nurodymus perduoti pagamintus langus pagal sutartį UAB „Taurų medis“ atstovui su juo sutartoje vietoje Kretingoje, kuri akivaizdžiai nesutapo su K. G. nurodyto statomo objekto, kuriam ir skirti pagaminti langai, vieta (Šventoji). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. R. aptartus veiksmus atliko dėl nepatyrimo įmonių teisinio atstovavimo srityje, o nuteistojo versiją, neva E. R. jam kerštauja, nes jis ją paliko kaip sugyventinę, atmeta kaip deklaratyvią, kadangi jokių duomenų apie bendrą gyvenimą K. G. nepateikė, akistatos su E. R. metu nurodė, jog ją pažįsta tik iš matymo kaip UAB „Lanlita“ vadybininkę (t. 1, b. l. 135), o savo versiją grindė tik tuo, jog jau minėti E. R. veiksmai yra „sveiku protu nusuvokiami“ ir todėl nepatikimi. Taigi netikėti E. R. parodymais kolegija neturi pagrindo, juolab, kad jos parodymus patvirtina R. R. parodymai, jog jam su K. G. atvykus į UAB „Lanlita“, su vadybininke sutarties sąlygas aptarinėjo K. G., jis pokalbio nesiklausė ir jame nedalyvavo, iš dalies ir paties nuteistojo parodymai, jog jis su E. R. aptarinėjo langų įsigijimo sąlygas bei buvo kartu su R. R. sudarant sutartį su UAB „Lanlita“ dėl langų pagaminimo, bei specialistės 2006-04-19 išvada Nr. 11K-454(05), kurioje nurodyta, kad 2005-07-11 sutartyje Nr. 546 KL, skiltyje „Užsakovas“ pasirašė ne R. R., o kitas asmuo, tačiau ar pasirašė K. G., atsakyti negali dėl lyginamosios medžiagos trūkumo (t. 1, b. 1. 165-167). Įvertinusi aptartas aplinkybes, kolegija neabejoja, jog 2005-07-11 sutartį Nr. 546 KL kaip UAB „Taurų medis“ atstovas pasirašė K. G.. Kolegijai taip pat nekyla abejonių, jog ir po sutarties sudarymo K. G. aktyviai tęsė savo suplanuotą nusikaltimą, o tai patvirtina liudytojo R. R. parodymai, jog langų priėmimą organizavo K. G., K. G. nurodymu iš UAB „Lanlita“ atsakingų asmenų paėmė už paimtus langus išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ir ją perdavė K. G., bei liudytojo Tomo Kubilo parodymai, jog K. G., kurį atpažino parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu, organizavo atvežtų langų perkrovimą, skaičiavo langus ir jų detales. Galutinai K. G. nusikalstamus ketinimus apgaule užvaldyti svetimą turtą patvirtina jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasti UAB „Lanlita“ pagaminti plastikiniai langai (t. 1, b. l. 125-138). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsakytais argumentais, kuriais patikimai paneigta nuteistojo versija, neva langai sudėti ne jo asmeniniais, o UAB „Taurų medis“ interesais, jos išsinuomotoje patalpoje, ir jų nebeatkartoja. Taip pat kolegija nebeatkartoja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsakytų argumentų, kuriais patikimai paneigtos nuteistojo versijos, neva UAB „Taurų medis“ yra realiai veiklą vykdanti bendrovė, tarp jos ir UAB „Lanlita“ sutarties pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o K. G. yra šios bendrovės darbuotojas.

Taigi nuteistojo K. G. kaltė dėl sukčiavimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę sukčiavus. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nuosprendis neperžengiant apeliacinio skundo ribų laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.