- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-6127-446/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00536-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. K., G. K.
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. K., G. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po savo tėvo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvai turėjo įsigiję butą, esantį (duomenys neskelbtini), tris hektarus žemės, kuri yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. 2007 metais tėvai išvyko dirbti į Angliją, kur mama gyvena iki šiol. Tėvas po kurio laiko grįžo į Lietuvą, tačiau (duomenys neskelbtini) kaime nebegyveno, išvyko į savo tėviškę, (duomenys neskelbtini) rajoną. Tėvui išvykus, jis ėmė rūpintis tėvams priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jis toliau prižiūrėjo butą, žemę, kad ji nebūtų apleista, išnuomojo giminaičiams, moka žemės ir komunalinius mokesčius. Jo mama ir brolis gyvena Anglijoje, tėvui priklausančio turto neketina paveldėti, tėvui priklausančia turto dalimi nesinaudoja, neprieštarauja, kad jam atitektų visas tėvo turtas. Dėl tėvo aplikimo priėmimo pareiškimo notarui įstatymo nustatyta tvarka nėra padavęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjo S. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjo S. K. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl S. K. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos. Neprieštarauja, kad S. K. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo D. K. nuomonės teisme nepareiškė, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad S. K. pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, ji nuo 2007 metų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jos sūnus S. K. rūpinasi visu tėvui priklausiusiu turtu, moka mokesčius, ji į S. K. palikimą nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo G. K. nuomonės teisme nepareiškė, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jo darbo ir gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, jis pretenzijų į savo tėvo S. K. palikimą nereiškia, neprieštarauja, kad tėvo palikimą priimtų jo brolis S. K., kurio pareiškimą prašo patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš medicininio mirties liudijimo, santuokos liudijimo matyti, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas susituokęs su D. K.. Gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjas S. K. ir suinteresuotas asmuo G. K. – mirusiojo S. K. vaikai. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad S. K. ir D. K. santuokos metu buvo įsigiję nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, nuosavybės teisės į šį turtą registruotos mirusiojo S. K. ar jo sutuoktinės vardu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjo S. K. turto paveldėjimo nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo S. K. palikimo priėmimo ar atisakymo faktų.
Liudytojai V. B. ir R. K. teisme patvirtino, kad S. K. ir D. K. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, rūpinasi jų sūnus S. K.. Liudytojai nurodė, kad S. K. mirus S. K. toliau prižiūri butą, kaimynams yra nurodytas S. K. mobiliojo telefono numeris, kuriuo turėtų kreiptis avarijos atveju, S. K. prižiūri prie namo esantį sodą, išnuomojo žemės sklypus R. K. sūnui.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. S. K. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Pagal šio kodekso CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1dalies 1 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Pareiškėjas S. K. – palikėjo S. K. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas S. K. po savo tėvo S. K. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasi, prižiūrėdamas, tvarkydamas palikėjui priklausančią nekilnojamojo turto, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė palikėjui ir jo sutuoktinei, dalį, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Įstatyminio įpėdinio aktyviais veiksmais išreikštai valiai kitas įpėdinis – palikėjo sūnus ir palikėjo sutuoktinė neprieštaravo, niekas įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčijo, neprieštaravo jo prašomo juridinio fakto nustatymui. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. K. mirties jo palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis S. K..
Kadangi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, palikimui priimti svarbu nustatyti, kad toks faktas yra įvykęs, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje netikslinga nurodyti konkretų turtą, kurį priėmė ir valdo pareiškėjas, kaip to prašoma pareiškimu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, tačiau ši byla - elektroninė, visiems byloje dalyvaujantiems asmenims dokumentai buvo siunčiami elektroninėmis priemonėmis, todėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė ir tokios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.