Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-71-520/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-08
Bylos Nr.
2A-71-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
V. N., J. K., Vilniaus, J. K. Vilniaus
Trečiasis asmuo
R. K., E. M., R. T., A.
Civiline byla Nr. 2A-71/2008
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Dalios Višinskienes (pranešeja),

kolegijos teiseju Romualdos Janovicienes, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant V. K.,dalyvaujant ieškovo atstovui J. B.,atsakovui V. N.,atsakovu atstovems advokatei B. R., A. K.,treciuju asmenu atstovams A. R., B. K., A. A.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo V. N. apeliacini skunda bei atsakovo J. K. pareiškima del prisidejimo prie apeliacinio skundo del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. bir˛elio 21 d. sprendimo civilineje byloje del administraciniu aktu ir nekilnojamojo turto perleidimo sandoriu pripa˛inimo negaliojanciais pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškini atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. N., J. K. (byloje dalyvauja tretieji asmenys: R. K., E. M., R. T., A. K., V. A., J. A., Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notare L. Š., Vilniaus miesto 32-ojo notaru biuro notare R. J., Z. B., T. N., Nacionaline ˛emes tarnyba prie Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija),

Aprašomoji dalis

n ustate:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešaji interesa, kreipesi i teisma su ieškiniu ir praše pripa˛inti negaliojanciais: Vilniaus rajono valdybos 1995-03-22 sprendima Nr. 486-1127; Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-07-24 sprendima Nr. 41-1584; Vilniaus rajono valdybos 1995-03-22 potvarki Nr. 230p; 1997-02-01 ˛emes sklypo dovanojimo sutarti, sudaryta tarp J. K. ir V. N.; 1996-06-27 paveldejimo teises liudijima pagal testamenta dalyje del kompensacijos u˛ 1 ha ˛emes, esancios (duomenys neskelbtini), priklausiusios J. J. pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-07-24 sprendima Nr. 41-1584 paveldetojui J. K.; priteisti iš atsakovo J. K. i valstybes biud˛eta 2382 Lt, pervedant pinigus i Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos saskaita; priteisti iš atsakovo V. N. i valstybes biud˛eta 25000 Lt, pervedant pinigus i Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos saskaita. Nurode, kad atsakovas J. K. Vilniaus rajono Buivydiškiu apylinkes agrarines reformos tarnybai 1991 m. spalio menesi pateike prašyma atkurti nuosavybes teise i buvusio savininko S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), valdyta 7 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini), pretendentais nurodydamas J. K. ir J. J. Vilniaus rajono ekspertu komisija 1994-03-18 nutare, kad Švencioniu valstybinio archyvo 1993-01-19 pa˛ymos Nr. 24 pakanka, jog butu atstatytos nuosavybes teises i buvusio savininko S. K. tureta 6,70 ha ˛eme (duomenys neskelbtini). Šioje pa˛ymoje nurodyta, kad „...1948-1950 m. ukineje knygoje yra ˛iniu, kad K. S., J., (duomenys neskelbtini) nuosavybes teisemis turejo 6,7 ha ˛emes“. Taciau ši pa˛yma yra tik papildomas nuosavybes teises irodantis dokumentas, ji nepriskiriama prie pagrindiniu dokumentu ir turi buti nagrinejama kartu su kitais nuosavybes teises patvirtinanciais dokumentais, taciau ekspertu komisija, pa˛eisdama Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministerijos 1993-08-03 isakymu Nr. 601 patvirtintu metodiniu nurodymu del ˛emes nuosavybes fakta irodanciu papildomu dokumentu ekspertizes 7.6 p., nenagrinejo kitu dokumentu. Visas (duomenys neskelbtini) kaimas yra kartografuotas, t. y. nustatytos aplinkines kaimo ir atskiru ˛emes sklypu ribos, taciau duomenu apie S. K. ˛eme tarp kitu šio kaimo savininku nera, todel nebuvo teisinio pagrindo pripa˛inti S. K. nuosavybes teise i ginco ˛emes sklypa. Kadangi kitu nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu nebuvo rasta, ekspertu komisija turejo siulyti J. K. kreiptis i teisma del ˛emes valdymo nuosavybes teisemis juridine reikšme turincio fakto nustatymo arba pateikti papildomus nuosavybes teises irodancius dokumentus. Taciau Vilniaus rajono valdyba 1995-03-22 sprendimu Nr. 486-1127 atkure J. K. nuosavybes teises i 5,7 ha ˛emes, gra˛inant natura 4,15 ha ˛emes, tame tarpe 0,70 ha apaugusios mišku bei išperkant 1,55 ha bendros 2101 Lt vertes turetos ˛emes plota pinigais, Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1995-07-24 sprendimu Nr. 41-1584 atkure J. J. nuosavybes teises l ha ˛emes, išperkant ši l ha bendros 1103 Lt vertes turetos ˛emes plota pinigais, Vilniaus rajono valdyba 1995-03-22 potvarkiu Nr. 230 p. „Del nuosavybes teises i ˛eme ir miška atstatymo bei ˛emes ir miško suteikimo asmeninis, susigra˛inantiems arba perkantiems ˛eme ˛emes ukio veiklai“, suteike neatlygintinai J. K. (duomenys neskelbtini) 4,15 ha ploto sklypa. Panaikinus sprendimus bei potvarki turi buti panaikintos ir ju pagrindu atsiradusios teisines pasekmes, todel pripa˛intini negaliojanciais 1996-06-27 paveldejimo teises liudijimas pagal testamenta dalyje del kompensacijos u˛ l ha ˛emes, kuri J. J. priklause pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-07-24 sprendima Nr. 41-1584, ir 1997-02-01 ˛emes sklypo dovanojimo sutartis, kuria J. K. dovanojo V. N. 4,15 ha ploto ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). V. N. 1997-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12.1461 4,15 ha ˛emes sklypa pardave lygiomis dalimis R. K., E. M., R. T. ir A. K. u˛ 25000 Lt. R. K. ir L. K. 2002-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi pardave, pirkejai V. A. ir J. A. nupirko 14 dali 26900 kv.m ploto ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). R. K. ir L. K. 2002-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi pardave, pirkejai V. A. ir J. A. nupirko 3650 kv.m ploto ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). Pripa˛inus Vilniaus rajono valdybos 1995-03-22 sprendima Nr. 486-1127, 1995-03-22 potvarki Nr. 230p bei 1997-02-01 dovanojimo sutarti negaliojanciais, t. y. panaikinus nuosavybes teises atsiradimo pagrinda, taikytina restitucija. Nesant duomenu apie ˛emes sklypo igijeju nesa˛ininguma, V. N. privalo atlyginti valstybei sklypo verte sumokant ekvivalenta pinigais, t.y. 25000 Lt. Vadovaujantis Vilniaus rajono valdybos 1995-03-22 sprendimu Nr. 486-1127, kuriuo buvo atkurtos J. K. nuosavybes teises i 1,55 ha ˛emes išperkant valstybei pinigais (2101 Lt), 2005-01-25 J. K. buvo išmoketa 1195 Lt. Vilniaus rajono notaru biuro notare 1996-06-27 išdave paveldejimo teises liudijima, kad J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodytam turto ipediniui, jos sunui J. K., priklauso kompensacija u˛ l ha ˛emes, priklausiusios J. J. pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-07-24 sprendima Nr. 41-1584. 2005-01-25 J. K. buvo išmoketa 1187 Lt kompensacija. J. K. privalo gra˛inti valstybei jam išmoketus 2382 Lt, kaip gauta kompensacija u˛ išperkama ˛eme. V. N., budamas Buivydiškiu apylinkes agrarines reformos tarnybos ˛emetvarkininku ir atstovaudamas pagal 1993-05-10 išduota igaliojima pretendenta J. K., pa˛eide Lietuvos Respublikos valdininku istatymo nuostatas. Sandoriai, sudaryti valstybes tarnautoju, jiems pasinaudojus savo tarnybine padetim, yra niekiniai, nes prieštarauja viešajam interesui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkes teismas 2007 m. bir˛elio 21 d. sprendimu ieškini tenkino visiškai. Teismas nustate, kad Vilniaus rajono valdybos 1995-03-22 sprendimu Nr. 486-1127 J. K. buvo atkurtos nuosavybes teises i 5,70 ha ˛emes, gra˛inant natura 4,15 ha ˛emes, tame skaiciuje 0,70 ha apaugusios mišku, bei išperkant 1,55 ha bendros 2101 Lt vertes turetos ˛emes plota pinigais. Vilniaus rajono valdyba 1995-03-22 potvarkiu Nr. 230p J. K. suteike neatlygintinai naudotis 4,15 ha ploto ˛emes, (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-07-24 sprendimu Nr. 41-1584 J. J. atkurtos nuosavybes teises i 1 ha ˛emes, išperkant ši 1 ha bendros 1103 Lt vertes turetos ˛emes plota pinigais. Teismas, ivertines byloje esancius archyvinius dokumentus, pripa˛ino, kad nepakanka duomenu konstatuoti, jog S. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valde 6,7 ha ploto ˛eme. Teismas nustate, kad Valstybinis ˛emetvarkos institutas 1930 m. kaimo skirstymo viensed˛iais plano pagrindu parenge (duomenys neskelbtini) kaimo buvusiu savininku ˛emes sklypu kartografini plana, kuriuo nustatytos viso kaimo aplinkines ribos bei atskiru ˛emes sklypu ribos, ir pa˛ymejo, kad šiuose planuose duomenu apie S. K. ˛emes sklypa nera. Teismas konstatavo, kad ekspertu komisija, pa˛eisdama Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministerijos 1993-08-03 isakymu Nr. 601 patvirtintu metodiniu nurodymu del ˛emes nuosavybes fakta irodanciu papildomu dokumentu ekspertizes 7.6 p., nenagrinejo (duomenys neskelbtini) ˛emes sklypu savininku 1938 m. sarašuose, (duomenys neskelbtini) kaimo 1930 m. išskirstymo viensed˛iais plane, (duomenys neskelbtini) kaimo ˛emes mokesciu moketoju 1924 m. saraše esanciu duomenu, todel nepagristai padare išvada, kad pakanka duomenu pripa˛inti, jog S. K. iki nacionalizacijos turejo nuosavybes teise 6,70 ha ˛emes (duomenys neskelbtini). Teismas, pripa˛ines 1995-03-22 sprendima Nr. 486-1127, 1995-03-22 potvarki Nr. 230p bei 1995-07-24 sprendima negaliojanciais, pripa˛ino negaliojancia 1996-06-27 paveldejimo teises liudijimo pagal testamenta dali, kad J. K. priklauso kompensacija u˛ l ha ˛emes, priklausiusios J. J. pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-07-24 sprendima Nr. 41-1584. Teismas nustate, kad atsakovas J. K. 1993-05-10 igaliojimu igaliojo V. N. atstovauti ji su valstybines vald˛ios ir valdymo organais bei treciaisiais asmenimis, vesti jo bylas visuose teismo istaigose su visomis istatymo suteiktomis teisemis. Atsakovas J. K. ˛emes sklypo dovanojimo 1997-02-01 sutartimi padovanojo V. N. ˛emes sklypa. Teismas, atsi˛velges i tai, kad gincijamo neatlygintinio sandorio sudarymo metu atsakovas V. N. buvo valstybes tarnautojas, kurio pareigos buvo tiesiogiai susijusios su nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimu Vilniaus rajone, kad teise jam buvo perleista neatlygintinai, dovanojimo sandori pripa˛ino niekiniu ir negaliojanciu. Teismas nustate, kad atsakovas V. N. 1997-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimi 4,15 ha ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), pardave lygiomis dalimis R. K., E. M., R. T. ir A. K. u˛ 25000 Lt. Teismas, nesant duomenu, paneigianciu igijeju sa˛iningumo prezumpcija, bei nesant galimybes taikyti restitucijos natura, nurode, kad restitucija atliekama sumokant ekvivalenta pinigais, nes skolininkas V. N. yra nesa˛iningas. Teismas, atsi˛velges i nustatytas aplinkybes, nurode, kad J. K. privalo gra˛inti valstybei jam išmoketa 2382 Lt dyd˛io kompensacija u˛ išperkama ˛eme. Teismas netaike ieškinio senaties, ir pripa˛ino, kad Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 19 str. 1 d. nustatytas 30 dienu terminas nera praleistas, nurodydamas, kad terminas, per kuri prokuroras, gindamas viešaji interesa, gali pareikšti ieškini del sprendimo atkurti nuosavybes teises panaikinimo, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti išvada, jog šis sprendimas pa˛eid˛ia viešaji interesa.

Šalies argumentai

Atsakovas V. N. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendima panaikinti ir ieškini atmesti. Nurodo, kad teismas nepagristai remdamasis tik ieškovo atstovo paaiškinimais ir nesant jokiu kitu irodymu konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas neatsi˛velge i tai, kad VAVA i generaline prokuratura del savo pacios sprendimu kreipesi tik po 9 metu. Senaties terminas skaiciuojamas nuo materialines šalies, nagrinejamu atveju valstybes, o ne nuo procesinio atstovo – prokuraturos su˛inojimo arba turejimo su˛inoti apie gincijamus sandorius ir sprendimus. Teismas 1930 m. ir 1938 m. archyvinius dokumentus turejo nagrineti ir vertinti kartu su kitais byloje esanciais duomenimis, taciau to nepadare ir neaptare, kodel atmete 1930 m. ir velesnius duomenis. Teismo motyvas, kad nuosavybes teises galejo buti atkuriamos tik esant dokumentams, kurie buvo sudaryti iki 1940 m. nacionalizacijos, yra akivaizd˛iai nepagristas ir prieštaraujantis teises aktams, nes iki 1997-10-04 galiojo papildomu dokumentu tyrimo tvarka, kuria ir vadovavosi Vilniaus rajono ekspertu komisija. Nepagristai V. N. buvo pripa˛intas nesa˛iningu igijeju, nes byloje nenustatyta, kad jis atliko kokius nors veiksmus, kurie pa˛eistu kokius nors teises aktus.

Atsakovas J. K. pareiškimu del prisidejimo prie apeliacinio skundo palaiko apeliacini skunda ir prašo ji tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atsiliepimu i apeliacini skunda prašo ji atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad terminas, per kuri prokuroras, gindamas viešaji interesa, gali pareikšti ieškini del sprendimo atkurti nuosavybes teises panaikinimo, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pa˛eid˛ia viešaji interesa. Teismas pagristai pripa˛ino, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Pagrista išvada, kad nepakanka byloje esanciu archyviniu dokumentu konstatuoti, jog S. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valde 6,7 ha ˛emes, nes pretendentai i ˛emes sklypa nepateike reikiamu dokumentu, patvirtinanciu S. K. nuosavybes teises. V. N., budamas Buivydiškiu agrarines reformos tarnybos ˛emetvarkininku ir atstovaudamas pretendenta J. K. i nuosavybes teisiu atkurima, pa˛eide Lietuvos Respublikos valdininku istatymo nuostatas, todel jo sudaryti sandoriai, pasinaudojant tarnybine padetimi, yra niekiniai, nes prieštarauja viešajam interesui.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu i apeliacini skunda prašo ji atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad teismas pagristai nustate, jog ieškinio senaties terminas nera praleistas. Apeliantas nepagristai teigia, kad teismas nepakankamai išnagrinejo 1930 m. ir 1938 m. planus ir kitus irodymus, kurie patvirtina, jog S. K. iki nacionalizacijos valde ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). Teismas pagristai remesi Valstybinio ˛emetvarkos instituto sudarytu (duomenys neskelbtini) kaimo buvusiu savininku ˛emes sklypu planu, kuris patvirtina, kad iki nacionalizacijos 1940 m. S. K. neturejo nuosavybes teise ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini). Teismas, atsi˛velges i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, teisingai išsprende reikalavimus, susijusius su sandoriu panaikinimu ir restitucijos taikymu.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepimu i apeliacini skunda prašo teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad nebuvo praleistas terminas pareikšti ieškini teisme. Teismas pagristai remesi Valstybinio ˛emetvarkos instituto sudarytu (duomenys neskelbtini) kaimo buvusiu savininku ˛emes sklypu planu, kuris patvirtina, kad iki nacionalizacijos 1940 m. S. K. neturejo nuosavybes teise ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) kaime.

Tretysis asmuo Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda prašo ji atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad teismas padare teisinga išvada, jog generaline prokuratura nepraleido 30 dienu termino kreiptis i teisma su ieškiniu. Nesant dokumentu, patvirtinanciu, kad S. K. nuosavybes teise iki nacionalizacijos 1940 m. (duomenys neskelbtini) valde ˛eme, teismas pagristai panaikino administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybes teises i S. K. valdyta ˛eme. Ekspertu komisija pa˛eide ˇemes ukio ministerijos 1993-08-03 isakymu Nr. 601 patvirtintu Metodiniu nurodymu del ˛emes nuosavybes fakta irodanciu papildomu dokumentu ekspertizes 7.6 p. Teismas pagristai pripa˛ino, kad V. N., kuris buvo Buivydiškiu agrarines tarnybos darbuotoju ir tuo paciu metu atstovavo pretendenta i nuosavybes teisiu atkurima, sudaryti sandoriai prieštarauja viešajam interesui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas, pareiškimas del prisidejimo prie apeliacinio skundo tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrineti iš naujo tam paciam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Išnagrinejus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktini ir teisini pagrinda, atsiliepimu i apeliacini skunda argumentus, patikrinus, ar šioje byloje nera absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi buti panaikintas del absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p. (pirmosios instancijos teismas nusprende del neitraukto dalyvauti byloje asmens teisiu ir pareigu).

Ieškovas ieškiniu praše pripa˛inti negaliojanciais Vilniaus rajono valdybos 1995-03-22 sprendima Nr. 486-1127, kuriuo atsakovui J. K. buvo atstatyta nuosavybes teise i 5,70 ˛emes, esancios (duomenys neskelbtini), ga˛inant natura 4,15 ha, išperkant 1,55 ha pinigais. Sprendima del nuosavybes teisiu i ˛eme atstatymo Vilniaus rajono valdyba prieme vadovaudamasi Lietuvos Respublikos istatymu „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ ir apsvarsciusi J. K. prašyma del nuosavybes teises atstatymo i ˛eme (miška) (civiline byla Nr. 2-1201-05/2004, b. l. 32-33). Šio administracinio akto pagrindu atsakovas J. K. igijo nuosavybes teise i 4,15 ha ˛emes sklypa. Taip pat ieškovas praše pripa˛inti negaliojanciu Vilniaus rajono valdybos 1995-03-22 potvarki Nr. 230p, kuriuo Vilniaus rajono valdyba, vadovaudamasi minetu istatymu, apsvarstytu preliminariu ˛emes reformos ˛emetvarkos projektu ir 1995-03-22 sprendimu Nr. 486-1127, suteike J. K. (duomenys neskelbtini) 4,15 ha ploto ˛emes sklypa, iš jo – 0,70 ha miško (civiline byla Nr. 2-1201-05/2004, b. l. 80). Iš 1995-03-13 Vilniaus rajono valdybos ˛emetvarkos tarnybos išvados matyti, kad siuloma tenkinti J. K. prašyma del nuosavybes teises atstatymo i ˛eme (miška). 1995-03-24 Vilniaus rajono valdybos ˛emetvarkos tarnyba taip pat dave išvada, kad J. J. prašymas tenkintinas. Nagrinejamoje byloje prokuroras prašo pripa˛inti negaliojanciais Vilniaus rajono valdybos sprendimus, t. y. prokuroras gina viešaji interesa, kuri netinkamai igyvendino valstybes institucija, turejusi tai padaryti pagal istatyma. ˇemes reformos istatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog ˛emes reforma butu vykdoma pagal teises aktu nustatytus reikalavimus, kad butu derinami visu suinteresuotu asmenu interesai. Tie patys reikalavimai keliami ir nuosavybes teisiu gra˛inimo procesui, kuris yra neatskiriama ˛emes reformos dalis. Igyvendinant viešaji interesa nuosavybes teisiu atkurimo procese valstybes ir visuomenes vardu veikia nuosavybes teises atkurianti valstybes institucija. 1995-03-22 galiojusio Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 18 str. numate, kad pilieciu prašymus del nuosavybes teises i ˛eme ar miška atstatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka nagrineja jos igaliotoji valstybine institucija. Tuo metu galiojusio 1991-11-15 Vyriausybes nutarimu Nr.470 patvirtintos Lietuvos Respublikos istatymo "Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu" igyvendinimo tvarkos 6 p. numate, kad pilieciu prašymus atstatyti nuosavybes teises i kaimo vietoveje esancia ˛eme ar miška nagrineja ir sprendimus priima rajonu, kuriuose yra turetoji ˛eme ar miškas, arba kuriuose ˛eme ar miškas sugra˛inama ekvivalentine natura, valdybos, atsi˛velgdamos i šiu valdybu ˛emetvarkos tarnybu išvadas.

Ieškovas, gincydamas minetus Vilniaus rajono valdybos sprendimus, nurode, kad J. K. nuosavybes teises i ˛eme atstatytos, nesant pakankamu irodymu, jog S. K. iki nacionalizacijos valde 6,70 ha ˛emes (duomenys neskelbtini), sprendimai priimti pa˛eid˛iant istatymu ir poistatyminiu aktu normas, taciau Vilniaus rajono savivaldybes atsakovu ieškinyje nenurode. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus ir pripa˛ino Vilniaus rajono valdybos sprendimus negaliojanciais ieškinyje nurodytu pagrindu, t. y. nusprende del Vilniaus rajono savivaldybes teisiu ir pareigu, nesudare galimybes Vilniaus rajono savivaldybei pateikti atsikirtimu i pareikštus reikalavimus, irodymu, kuriu pagrindu J. K. buvo atstatyta nuosavybes teise i 5,70 ha ˛emes, suteiktas konkretus 4,15 ha ˛emes sklypas. Vilniaus rajono valdybos sprendimo del nuosavybes teisiu i ˛eme atstatymo pagrindu atsakovas J. K. igijo nuosavybes teise i ˛emes sklypa. Šis administracinis aktas yra juridinis faktas, sukures teisinius padarinius, todel civiliniuose teisiniuose santykiuose jis pripa˛intinas sandoriu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2005-06-15 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-274/2005). Nagrinejant mineto administracinio akto pripa˛inimo negaliojanciu klausima butina nagrineti aplinkybes, ar Vilniaus rajono valdyba, kuriai pagal specialuju istatyma buvo pavesta spresti klausima del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta (˛eme, miška) atstatymo, pagristai atstate nuosavybes teise J. K. pagal jo pateikta prašyma. Pirmosios instancijos teismas nustate, kad nepakanka duomenu konstatuoti, jog S. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valde 6,7 ha ploto ˛eme, taciau nenagrinejo aplinkybiu, i koki ˛emes plota pagal turimus dokumentus galejo atstatyti nuosavybe Vilniaus rajono valdyba, nors šioje tokios aplinkybes turejo buti nagrinejamos. Šioje byloje taip pat turi buti nagrinejamos aplinkybes, ar J. K., kuriam atsirado civilines teises ir pareigos iš Vilniaus rajono valdybos sprendimo, ˛inojo ar galejo ˛inoti apie galima administracinio akto prieštaravima istatymo nuostatoms, tam, kad butu nustatyta, ar jis yra sa˛iningas, ar nera sa˛iningas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-05-15 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

Del aukšciau nurodytu aplinkybiu darytina išvada, kad ieškovui gincijant Vilniaus rajono valdybos sprendima ir potvarki, bylos nagrinejime privalejo dalyvauti Vilniaus rajono savivaldybe, ir ieškinio reikalavimai, susije su sprendimo ir potvarkio priemimu, turejo buti pareikšti Vilniaus rajono savivaldybei. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir jos darbuotojai nedalyvavo šiu administraciniu aktu priemime ir nera atsakingi u˛ šiu administraciniu aktu priemima. Pa˛ymetina, kad u˛ neteiseta ir nepagrista šiu aktu priemima atsakomybe kiltu Vilniaus rajono savivaldybei ir jos darbuotojams, kurie prieme šiuos administracinius aktus.

Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinejo byla, neitraukes Vilniaus rajono savivaldybes, priimtu sprendimu nusprende del neitraukto dalyvauti byloje asmens teisiu ir pareigu, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas del absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir byla perduotina nagrineti iš naujo tam paciam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Atsi˛velgiant i tai, kad šioje byloje yra ginamas viešasis interesas, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, ivertinusi ieškovo reikalavima priteisti iš atsakovo V. N., kaip nesa˛iningos sandorio šalies, 25000 Lt, kurie atitinka ˛emes sklypo kaina, galiojusia tuo metu, kai V. N. 1997-04-02 pardave 4,15 ha ˛emes sklypa tretiesiems asmenims, daro išvada, kad šis ieškovo reikalavimas neatitinka ieškinio pagrindo. Ieškovas ši reikalavima grind˛ia CK 6.147 str. 2 d. CK 6.147 str. 2 d. numato, kad jeigu privalantis gra˛inti turta asmuo yra nesa˛iningas arba restitucija taikoma del jo kaltes, tai jis privalo atlyginti did˛iausia turto verte. Minetas ˛emes sklypas valstybei turetu buti gra˛inamas dabar, taciau ieškovas ieškiniu neprašo šio sklypo gra˛inti natura valstybei, o teigia, kad del V. N. nesa˛iningumo šis sklypas negali buti gra˛intas valstybei, todel turi buti atlyginta jo verte. Akivaizdu, kad pagal ieškovo nurodomas aplinkybes, ˛emes sklypo verte turi buti apskaiciuota pagal restitucijos taikymo metu did˛iausia šio turto verte, o ne tuo metu, kai ˛emes sklypas buvo perleistas sa˛iningiems igijejams. Ieškovas 2004-11-29 kreipdamasis i teisma su ieškiniu ir bylos nagrinejimo metu nepateike irodymu, kokia yra did˛iausia šio ˛emes sklypo rinkos verte ieškinio padavimo diena ar bylos nagrinejimo diena. Byloje yra pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kuriu matyti, kad 2002-08-21 2,6900 ha ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte buvo 269000 Lt ( T. 1, b. l. 14). Atsi˛velgiant i šiuos duomenis, nors ir ˛emes sklypo paskirtis yra rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti, darytina išvada, kad 25000 Lt ieškovo reikalaujama suma yra nepagrista ir neteisinga, todel ieškovas pagal ieškinyje nurodoma pagrinda, turejo patikslinti 4,15 ha ˛emes sklypo, kurio negalima išreikalauti iš byloje treciaisiais asmenimis dalyvaujanciu asmenu, did˛iausia verte restitucijos taikymo metu. Atitinkamai nuo ˛emes sklypo vertes, kuria privalo atlyginti nesa˛iningas atsakovas, priklauso ir ieškinio teismingumas. Del to ieškovas turetu buti ipareigotas patikslinti ieškinio reikalavima, susijusi su ˛emes sklypo vertes atlyginimu.

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. bir˛elio 21 d. sprendima panaikinti ir byla perduoti nagrineti iš naujo tam paciam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininke Dalia VišinskieneTeisejai Romualda JanovicieneHenrichas Jaglinskis