Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1606-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
e1-1606-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37776-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1606-961/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37776-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. B. (R. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Šalčininkų r. apylinkės teismo 2004 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 201 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 125 Lt (1 MGL) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, susitaikius su nukentėjusiuoju, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje paradymą.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 22.35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,65 promilės alkoholio), tyčia tampė nukentėjusiajai A. P. už plaukų, taip pat sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais į veido sritį ir kitas kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas veido, smilkinių, dešinės alkūnės sumušimus, kurie pasireiškė nosies nubrozdinimu, skruostų, smilkinių ir alkūnės audinių patinimu, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. P. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. B. parodė, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Paaiškina, kad narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas, psichiatrinėje įskaitose yra įrašytas, gydėsi prieš metus dėl nervinio sutrikimo. Neturi priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2019 m. rugsėjo 2 d., po pietų, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), tiksliau pasakyti negali, nes neatsimena, susitiko su savo sena pažįstama A. P. ir nuvyko pas ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie kartu vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l degtinės. Po to jis nuėjo prigulti ir pamiegojo. Pamiegojo maždaug porą valandų. Jam atsikėlus, A. P. pradėjo ant jo šaukti, konfliktuoti. Visa tai ji darė dėl pavydo, dėl kitos moters, su kuria jis anksčiau bendravo. Jis susinervinęs užrakino duris ir sudavė jai porą kartų į veido sritį, t. y. į skruostus, tiksliau pasakyti negali, nes neatsimena. Buvo labai piktas, susinervinęs, dėl to taip ir padarė. Atvykus policijos pareigūnams jis jų neįleido, nes jis jų nekvietė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi (1 t., b. l. 98-100).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. B. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta pilnai. Sutinka, kad jis 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 22.35 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia tampė nukentėjusiajai A. P. už plaukų ir taip pat sudavė ne mažiau 5 smūgių kumščiais į veido sritį ir kitas kūno vietas. Jis supranta, kad elgėsi neteisėtai. Jis žalą dėl A. P. gydymosi gali atlyginti iki kovo 31 d. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. B. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta pilnai. Prašo vadovautis jo ankstesniais duotais parodymais, daugiau nieko papildyti nepageidauja. Žalą ligonių kasai atlygino pilnai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Be R. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

A. P. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 22.35 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tampė ją už plaukų, o vėliau sudavė jai ne mažiau penkių smūgių rankų kumščiais į veido sritį, dėl to jai ištino veidas ir ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 9-15).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrimas kambarys bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra penkių aukštų name, trečiame aukšte. Užėjus į butą patenkama į koridorių. Koridoriuje tiesiai yra virtuvė, į dešinę pusę kambarys. Kairėje taip pat kambarys, kuris ir yra apžiūrimas. Kambarys rakinamas, apžiūros metu durų stakta yra pažeista. Kambaryje, stovint veidu į langų pusę, kairėje prie sienos yra stalas, už stalo, arčiau lango, yra dvigulė lova. Prie sienos dešinėje pusėje sofa, šalia jo stalas. Daiktų ar objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nenustatyta (1 t., b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas yra dviejų kambarių ir ji jį nuomoja kartu su bendranuomininke vardu A. A. gyvena viename kambaryje, o ji gyvena kitame kambaryje. Šiame bute jos gyvena tik dviese. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos draugas, kuris kartais ateina į svečius, dažniausiai savaitgaliais, būna, kad lieka nakvoti. Jų nesieja artima aplinka, bendro ūkio su juo neveda, anksčiau gyveno viename bute, bet tai buvo prieš dvejus metus, tačiau jis iki šiol ją persekioja ir nepalieka ramybėje. 2019 m. rugsėjo 2 d. su R. B. susitiko poliklinikoje, jis buvo neblaivus. Po poliklinikos jie kartu atvažiavo pas ją į butą, bute jis gėrė degtinę, ji su juo išgėrė gal dvi taureles degtinės. Apie 22.30 val. jie sėdėjo jos kambaryje, kai R. B. staiga atsistojo, užrakino kambario duris, paėmė iš jos telefoną ir pradėjo kažką sakyti, kad „Tu esi ne ji, tu ne A., tegul ateina kita A., kur ji yra?“. Ji jam pasakė, ką jis čia nusišneka, kalba nesąmones. R. B. iš karto paėmė A. P. už plaukų ir pradėjo tampyti už jų. Tada rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių kartų į veido sritį. A. P. pradėjo garsiai rėkti, prašyti jo, kad jis jos nemuštų, tačiau jis ją ir toliau mušė. Jai labai skaudėjo, taip pat jai ištino visas veidas. Kas buvo toliau, ji nieko neatsimena. Atsimena, kad vėliau atvažiavo policija ir greitoji. Greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 21-24).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja A. P. parodė, kad ji į Valstybinę teismo medicinos tarnybą pagal jai paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą Didlaukio g. 86E, Vilnius, nesikreipė. Iš karto po įvykio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 2 d., ją greitoji medicinos pagalba nuvežė į Vilniaus universitetinę ligoninę. Ji yra pateikusi medicininį išrašą. Daugiau dėl sužalojimų niekur nesikreipė, gydėsi pati namuose. Šiuo metu ji su R. B. nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, jis pas ją į namus neateina. Taip pat jis jai yra skambinęs ir prašęs, kad ji jį priimtų, tačiau ji jam griežtai sakė, kad jis neateitų. Papildomai dar nori parodyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 22.30 val., bute R. B. tampė ją už plaukų ir traukė už jų. Tada rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, o tiksliau į skruostus, nosį, taip pat pataikydamas į smilkinius. Kiek konkrečiai sudavė smūgių, ji pasakyti negali. Taip pat tuo metu, kai R. B. ją mušė kumščiais, ji galėjo dešinės rankos alkūnę susimušti, tačiau kaip ir kada konkrečiai, ji jau neprisimena, nurodyti negali. Šiuo metu ji R. B. dėl visų jo atliktų neteisėtų veiksmų pretenzijų neturi. R. B. pas ją į namus neatvyksta, sužalojimus, kuriuos patyrė dėl R. B. veiksmų, ji išsigydė pati, jai jie sugijo be pasekmių. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš, nes jai turtinė žala nebuvo padaryta. Pageidauja ikiteisminį tyrimą nutraukti. Norėtų, kad R. B. prie jos daugiau nesiartintų ir neieškotų ryšių (2 t., b. l. 6-9).

Apžiūrėjus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (forma Nr. 027) išrašytą 2019 m. rugsėjo 3 d. (Nr. (duomenys neskelbtini), specialistas pateikė išvadą, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), RVUL 2019 m. rugsėjo 3 d. nustatyta veido, smilkinių ir dešinės alkūnės sumušimai, pasireiškė nosies nubrozdinimu, skruostų, smilkinių ir alkūnės audinių patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkiais smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, suduodant tokiais daiktais ar į juos atsimušant atitinkamomis kūno sritimis. Nosies nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir atskiru kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu. Visi sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir tiek visumoje, tiek ir pavieniui atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 140-141).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad ji nuomoja dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių. Viename kambaryje gyvena ji, kitame kambaryje gyvena bendranuomininkė A., ji gyvena kambaryje viena. 2019 m. rugsėjo 2 d. matė, kad pas ją į svečius atėjo vyras vardu R. Ji jį matė porą kartų jų bute. Apie 22.30 val. ji buvo virtuvėje ir išgirdo rėksmus, girdėjo, kaip A. rėkė: „nemušk manęs“. A. K. suprato, kad A. muša, bet į kambarį nebuvo užėjusi, o iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusius policijos pareigūnus ji įleido į butą. A. kambario durys buvo užrakintos raktu, policija prašė, kad atidarytų kambario duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tada policijos pareigūnai išlaužė kambario duris ir pateko į kambarį. Kambaryje ji pamatė, kad A. sėdėjo ant lovos, jos veidas buvo sumuštas. Policijos pareigūnai išvežė R. į komisariatą, o ji kartu su greitosios pagalbos darbuotojais ir A. išvažiavo į Lazdynų ligoninę (b. l. 48-49).

2019 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-374/1019 nurodyta, kad įtariamajam R. B. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 138-139).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-13/2020 nurodyta, kad R. B. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas priklausomybės alkoholiui sindromas ir organinis asmenybės sutrikimas; pagal savo psichikos būklę jis įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. B. konstatuojamas priklausomybės alkoholiui sindromas ir organinis asmenybės sutrikimas; pagal savo psichikos būklę jis įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę R. B. gali teisingai suprasti baudžiamosios bylos medžiagą, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali stoti prieš teismą (1 t., b. l. 170-179).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129“ rodmenų kvito matyti, kad R. B. 2019 m. rugsėjo 2 d. 23.47 val. buvo nustatytas 2,65 promilės girtumas (1 t., b. l. 76).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 2 d., po pietų, nuvyko pas nukentėjusiąją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ten su ja kartu vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l degtinės, po ko kilo konfliktas ir jis susinervinęs užrakino duris ir tyčia tampė nukentėjusiajai už plaukų ir taip pat sudavė ne mažiau 5 smūgius kumščiais į veido sritį bei kitas kūno vietas. R. B. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina A. P. pareiškimas, jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolas, bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. K. duoti parodymai. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

R. B. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 68).

R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas R. B. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog R. B. anksčiau teistas, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, susitaikius su nukentėjusiuoju, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, per pastaruosius vienerius metus 1 kartą baustas administracine tvarka, už važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 89-95), Vilniaus priklausomybės ligų centre per pastaruosius penkerius metus nesigydė (1 t., b. l. 132), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (1 t., b. l. 133).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra teistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. B. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, artimą įstatymo numatytam šios bausmės vidurkiui. Taip pat R. B. turi būti paskirtos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, manytina, kad prokuroro siūlomi įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. B. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 23.35 val. (1 t., b. l. 72) iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 15.13 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 117-119) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 23.35 val. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 15.13 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą diena prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė