- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-276-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07438-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 10 d. išvadą Nr. A136-142/19(2.4.1.51-TD1) dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo ir įpareigoti pakeisti pareiškėjos pavardę iš „M.“ į „S.-M.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šiuo metu turimą pavardę „M.“ įgijo santuokos metu. Ištuokos metu pavardės neatsisakė ir nesiekia jos atsisakyti. Pareiškėjos tikslas - susigrąžinti prigimtinę pavardę, tuo pačiu išsaugant ir santuokos sudarymo metu įgytą pavardę. Su santuokos metu įgyta pavarde pareiškėja apgynė daktaro disertaciją, ši pavardė nurodyta pareiškėjos parašytose publikacijose bei sieja pareiškėją su jos vaikais. Kadangi giminės pavardė yra nykstanti, pareiškėja siekia ją prijungti prie santuokos metu įgytos pavardės. Dvigubos pavardės įgijimas leidžiamas ne tik sudarant santuoką. Tai, kad teisės aktuose nėra aptarti visi įmanomi atvejai, neturėtų būti kliūtis asmeniui įgyti ir turėti dvigubą pavardę. Pavardės keitimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos taip, kad nebūtų sudaromos prielaidos diskriminacijai.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto CMS) pareiškėjos pareiškimą dėl pavardės pakeitimo prašė spręsti teismo nuožiūra, o pareiškimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė atmesti.
4. Nurodė, jog Vilniaus miesto CMS atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti jos pavardę santuokos nutraukimo įraše iš „M.“ į „S.-M.“, nesant teisinio pagrindo. Pareiškėjos santuoka jau yra pasibaigusi, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ji nebegali sukelti teisinių pasekmių, susijusių su pavardės įgijimu, kurios kyla sudarius santuoką.
5. Išvada teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodė, kad kalbos požiūriu pareiškėjos pageidaujama pavardė, susidedanti iš ikisantuokinės ir santuokos metu įgytos pavardės „S.-M.“, iš esmės yra taisyklinga ir dėsninga. Taip sudarytų moterų pavardžių yra gana daug.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. dėl pavardės sprendžiama registruojant santuoką. Esant susituokus, pavardę galima pakeisti bendrąja tvarka (CK 3.307 - 3.308 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintas Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę (Taisyklių 5 punktas). Taisyklių 9 punkte išvardinti atvejai, kuriais asmuo gali pakeisti pavardę: kai po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės asmuo nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį (Taisyklių 9.9 punktas). Ši nuostata atitinka CK 3.31 straipsnį ir leidžia turėti asmeniui dvigubą pavardę, sudarytą iš savo iki santuokos turėtos pavardės ir sutuoktinio pavardės. Asmuo gali susigrąžinti bet kurią anksčiau turėtą pavardę (Taisyklių 9.10 punktas). Santuoką nutraukus, ši teisė neišnyksta, t. y. asmuo turi teisę ir toliau turėti dvigubą pavardę. Dėl sutuoktinių pavardės nutraukus santuoką ar pripažinus ją negaliojančia sprendžiama vadovaujantis CK 3.69 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ši norma suteikia teisę kiekvienam sutuoktiniui apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukęs santuoką – santuokinę arba ikisantuokinę. Savo apsisprendimą dėl pavardės būtina nurodyti prašyme nutraukti santuoką. Kokias pavardes sutuoktiniai turės išsituokę, taip pat nurodoma teismo sprendime nutraukti santuoką;
7.2. santuokos sudarymo metu pareiškėja pati pasirinko vienanarę, vyro pavardės pagrindu sudarytą pavardę „M.“, kurią pasiliko ir nutraukus santuoką. Tai pareiškėjos apsisprendimas. Pareiškėja nutarė pakeisti savo pavardę - prie santuokinės pavardės prijungiant prigimtinę pavardę (t. y. iš vienanarės „M.“ į dvinarę „S. – M.“) praėjus net vienuolikai metų po santuokos nutraukimo, argumentuojant, kad pavardė keistina, nes prigimtinė pavardė yra labai reta ir nykstanti, tačiau tokie pareiškėjos teiginiai laikomi deklaratyviais;
7.3. nei minėtose Taisyklėse, nei CK nei kituose teisės aktuose nenumatyta galimybė, praėjus ilgam laikui nuo santuokos nutraukimo, keisti pavardę pareiškėjos prašomu būdu. Nutraukus santuoką, ji negali sukelti jokių teisinių pasekmių, įskaitant ir pavardės keitimą, juolab, prie santuokinės pavardės prijungiant prigimtinę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Pareiškėja S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 10 d. išvadą Nr. A136-142/19(2.4.1.51-TD1) dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „M.“ į „S.-M.“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. dvigubos pavardės įgijimas leidžiamas ne tik sudarant santuoką. Pavardės keitimo pagrindus ir procedūrą detaliai reglamentuoja Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Taisyklių 5 punktas numato, jog pagal šias Taisykles asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Taisyklių 9 punkte išvardinti atvejai, kuriais asmuo gali pakeisti pavardę. Šie atvejai turi būti aiškinami ne siaurai ir pažodžiui, bet atsižvelgiant į gyvenime kylančias situacijas bei nepažeidžiant teisės principų. Taisyklių 9.9 punktas numato galimybę keisti pavardę, kai po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės asmuo nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį. Ši nuostata atitinka CK 3.31 straipsnį ir leidžia turėti asmeniui dvigubą pavardę, sudarytą iš savo iki santuokos turėtos pavardės ir sutuoktinio pavardės. Santuoką nutraukus, ši teisė neišnyksta, t. y. asmuo turi teisę ir toliau turėti dvigubą pavardę. Taisyklių 9.10 punktas numato, jog asmuo gali susigrąžinti bet kurią anksčiau turėtą pavardę;
8.2. šiuo atveju pareiškėja pageidauja pasikeisti turimą pavardę į dvigubą, prijungiant anksčiau (iki santuokos) turėtą pavardę. Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą, jog tai yra negalima todėl, jog pareiškėjos santuoka yra nutraukta. Taigi išvada būtų buvusi teigiama, jeigu pareiškėjos santuoka nebūtų nutraukta. Toks aiškinimas iš esmės yra asmens diskriminavimas dėl šeiminės (santuokinės) padėties: prašomą veiksmą atisakyta atlikti tik todėl, kad pareiškėja yra nutraukusi santuoką ir tai nėra pateisinama valstybei ar visuomenei svarbiais tikslais. Asmuo, norintis pabrėžti savo priklausymą tiek prigimtinei šeimai, tiek tai, kurią sukūrė sudarydamas santuoką, turi galimybę tai išreikšti dviguba pavarde. Tuo tarpu Taisyklės tiesiogiai nenumato situacijos, kuomet asmuo, nutraukęs santuoką, pageidauja pabrėžti savo priklausymą prigimtinei šeimai, tuo pačiu neatsisakydamas pavardės, kuri jį sieja su vaikais ir kurią asmuo nešiojo būnant santuokoje. Susidaro situacija, kai vienu atveju šeiminės padėties pasikeitimas sudaro prielaidą įgyti dvigubą pavardę (sudarius santuoką), kitu atveju - ne (nutraukus santuoką);
8.3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens vardo ir pavardės klausimas yra privatus reikalas, kurį saugo teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (2005-06-02 sprendimas byloje Znamenskaya v. Russia, pareiškimo Nr. 77785/01). Byloje Goodvvin (Christine) v. The United Kingdom (Pareiškimo Nr. 28957/95) EŽTT akcentavo, kad Konvencijos esmė yra pagarba žmogaus orumui ir laisvei. Ypač pagal Konvencijos 8 straipsnį, kuriame asmens autonomijos sąvoka yra svarbus principas, kuriuo grindžiamas šio straipsnio garantijų aiškinimas, apsauga teikiama kiekvieno asmens privačiai sričiai, įskaitant teisę nustatyti savo, kaip atskiro individo, tapatybės detales. Kadangi minėtoje byloje nebuvo nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jog viešojo intereso apsauga nusvertų pareiškėjo teisę, teismas priėmė sprendimą pareiškėjo naudai, taip užtikrindamas teisę į privatų gyvenimą.
9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius prašo apeliantės S. M. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantė, vadovaudamasi Taisyklių 9.9 ir 9.10. papunkčiais, prašė pakeisti pavardę iš „M.“ į „S.-M.“. Pavardės keitimo procedūra yra griežtai apibrėžta įstatymais, todėl civilinės metrikacijos įstaigos turi teisę pareiškėjų pavardę pakeisti tik tuo atveju, jeigu tokia pavardės pakeitimo galimybė yra numatyta Taisyklėse. Taisyklių 9 punkte pavardės keitimo sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Taisyklių 9 punkto 9.9. - 9.10. papunkčiuose nustatyta, kad pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį, po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį, nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę. Apeliantės santuoka nutraukta, todėl Taisyklių 9.9 papunktyje nustatytais pagrindais pakeisti pareiškėjos pavardės nėra teisinių galimybių, be to, apeliantė nesiekia susigrąžinti savo mergautinės pavardės „S.“ vietoje turimos pavardės „M.“, kaip tai nustatyta Taisyklų 9.1 papunktyje, tačiau nori prie santuokinės pavardės „M.“ prijungti savo mergautinę pavardę. Taisyklių 9 punkte tokio pavardės keitimo pagrindo, kokio pageidauja apeliantė, nėra nustatyta;
9.2. viena iš santuokos sudarymo teisinių pasekmių yra teisė įgyti sutuoktinio pavardę. CK 3.49 straipsnyje nustatyta, kad santuoka baigiasi nutraukus ją įstatymo nustatyta tvarka. CK 3.69 straipsnyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę. Apeliantės santuoka jau yra pasibaigusi, todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ji nebegali sukelti teisinių pasekmių, susijusių su pavardės įgijimu, kurios kyla sudarius santuoką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos teisės po santuokos nutraukimo pasikeisti pavardę iš vienanarės santuokos metu įgytos pavardės į dvinarę pavardę, susidedančią iš prigimtinės ir santuokos sudarymo metu įgytos pavardės.
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos S. M. prigimtinė (tėvų suteikta) pavardė - „S.“. Sudarydama santuoką, pareiškėja pasirinko sutuoktinio pavardę „M.“. Nutraukus santuoką, pareiškėja pasiliko santuokinę pavardę – santuokos nutraukimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, pareiškėjos pavardė yra „M.“. Pareiškėjos vaikai yra U. M. ir P. M.. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto CMS, prašydama pakeisti jos pavardę iš „M.“ į „S.-M.“, tačiau Vilniaus CMS 2019 m. sausio 10 d. išvada Nr. A136-142/19(2.4.1.51-TD1) atsisakė tenkinti S. M. prašymą. Pareiškėja, nesutikdama su tokia išvada, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama minėtą išvadą panaikinti.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškimo netenkino, nurodydamas, jog santuokos sudarymo metu pareiškėja pati pasirinko vienanarę, vyro pavardės pagrindu sudarytą pavardę „M.“, kurią pasiliko ir nutraukus santuoką. Pirmosios instancijos teismas sprendimą argumentavo CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, tai yra, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę, nurodydamas, jog teisės aktuose nenumatyta galimybė, praėjus ilgam laikui nuo santuokos nutraukimo, keisti pavardę pareiškėjos prašomu būdu.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai pareiškėjos teisę pasikeisti pavardę susiejo tik su CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.
16. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. CK 2.20 straipsnio 3 dalis nustato, jog fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai.
17. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija galiojanti nuo 2019 m. gegužės 11 d.).
18. Taisyklių 5 punktas numato, jog pagal šias Taisykles asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Taisyklių 9 punkto pagrindu asmuo gali pakeisti savo pavardę, jeigu: 9.1 nori turėti tėvų pavardę; 9.2 nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 9.3 nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių; 9.4 nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5 turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.6 (neteko galios); 9.7 nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje; 9.8 po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.9 po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.10 nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11 nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12 nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę.
19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog dvigubos pavardės įgijimas leidžiamas ne tik sudarant santuoką. Taisyklių 9.10 punktas aiškiai numato, jog pareiškėja gali pasikeisti pavardę, jeigu nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę. Vadovaujantis CK 3.167 straipsniu, kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Byloje yra duomenys, jog pareiškėjos iki santuokos turėta prigimtinė pavardė buvo „S.“, kurią pareiškėja, sudarydama santuoką, pakeitė į „M.“. Taigi pareiškėjos prašymas patenka į aiškiai Taisyklėse apibrėžtą atvejį (9.10 punktas), kada asmuo turi teisę pasikeisti pavardę ir ši teisė negali būti ribojama aplinkybe, jog pareiškėja neišreiškė noro savo prigimtinės pavardės susigrąžinti santuokos nutraukimo metu.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, jog teisės aktuose nenumatyta galimybė, praėjus ilgam laikui nuo santuokos nutraukimo, keisti pavardę pareiškėjos prašomu būdu, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjos prašymą (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingos teisenos procesu nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 10 d. išvadą Nr. A136-142/19(2.4.1.51-TD1) dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „M.“ į „S. - M.“.
Šiam sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.