Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.3.4.3; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2023 m. kovo 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį;

E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, teistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2019 m. liepos 13 d. 13.23 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini)10,880 km, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 24 d. Statybinės įrangos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 25 d. priedą dirbdamas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekonstruojamame kelio ruože, dėl nusikalstamo nerūpestingumo atvyko į darbą būdamas neblaivus (nustatytas 0,6 promilių girtumas), taip pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas“, ko pasekoje būdamas neatidus, nuo alkoholio sumažėjus reakcijai, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nukasinėdamas žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, (duomenys neskelbtini) kaušu užtvėrė kelio važiuojamąją dalį, taip sudarė staigią kliūtį kelio važiuojamąja dalimi važiavusiam automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam nukentėjusiojo N. J., dėl ko automobilis trenkėsi į (duomenys neskelbtini) kaušą, tokiu būdu dėl susidūrimui automobilio vairuotojui N. J. padarė sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleivei D. K. padarė sužalojimus, dėl ko (duomenys neskelbtini) d. 09:00 val. LSMUL Kauno klinikose D. K. mirė; tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. J. bei pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajai D. K..

E. V., eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojo pareigas ir pagal 2012 m. gruodžio 19 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintų darbų vykdytojo pareigybių nuostatų 15.2 punktą turėdamas pareigą rengti paskirto objekto darbų technologinį projektą pagal numatytus reikalavimus, teikti jį tvirtinimui darbų vykdymo aikštelės vadovui bei AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ĮS19-60 būdamas paskirtas darbų objekto– „(duomenys neskelbtini)“ statinio statybos bendrųjų darbų vadovu bei įpareigotas organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant bendruosius statybos darbus, įgyvendinti statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, užtikrinti objektuose darbų saugą, aplinkos apsaugą, gaisrinę saugą, saugų transporto eismą, aplinkinių saugumą, apstatymą kelio ženklais, savo pareigų neįvykdė, o būtent: parengė valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini)5,00 iki 16,90 km rekonstrukcijos technologinį projektą, kuriame nenurodė, kaip reguliuojamas eismas, kokie yra statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai, nesuprojektavo saugios darbo vietos, panaudojant technines ir organizacines saugos priemones įrengimo, nenumatė konkrečių signalizacijos ir ryšių priemonių darbui, kada (duomenys neskelbtini) nukasamas žvyras nuo remontuojamo kelio važiuojamosios dalies bei organizuodamas ir techniškai vadovaudamas, atliekant apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimo darbams, nurodė darbų vykdymo metu savivarčiais atvežtą žvyrą pilti ant važiuojamosios/eksploatuojamos kelio dalies ir (duomenys neskelbtini) jį nukasinėti, iškišant (duomenys neskelbtini) kaušą į kelio juostą, kuria vyksta autotransporto eismas, nors tokie darbai „(duomenys neskelbtini)“ technologiniame projekte, kurį jis pats parengė, nebuvo numatyti, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, priimto 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą: „7. Rangovas privalo: 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus“, Statybos techninį reglamento. Organizacinį tvarkomąjį reglamento. Statybos darbai. Statinio statybos priežiūros. STR 1.06.01:2016, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 3 priedo 1.1.14 punktą, 1.6.1 bei 1.6.4 punktus „1. Bendruoju atveju Statybos darbų technologijos projektą sudaro: 1.1. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma: 14) statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai; 1.6. statybos darbų technologinės kortelės, kurias sudaro: 1.6.1. technologinių operacijų aprašymas; 1.6.4. darbo vietų schemos, kuriose pažymėtas mechanizmų ir darbuotojų išsidėstymas, jų judėjimo kryptys“; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 5 priedo 5 ir 8 punktus: „5. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyta: - konstrukcijų ir įrenginių montavimo eiliškumas; - darbų, atliekant juos pavojingomis bei kenksmingomis sąlygomis, apimčių mažinimas; - saugus mašinų ir darbo įrenginių išdėstymas; - darbo vietų, panaudojant technines ir organizacines saugos priemones, įrengimas; - darbo priemonės, kolektyvinės ir asmeninės apsauginės priemonės; - statybvietės, darbo vietų, judėjimo kelių apšvietimas, saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, signalizacijos ir ryšių priemonės; - gamybinės buities patalpų (laikinų) įrengimas.“ „8. Naudojant statybines mašinas ir mechanizmus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte reikia numatyti: - statybinių mašinų ir mechanizmų tipą, jų pastatymo vietas ir darbo režimą, atsižvelgiant į darbų technologiją ir esamas statybos sąlygas; - priemones, pašalinančias kenksmingų ir/arba pavojingų veiksnių poveikį operatoriui ir šalia jo dirbantiems žmonėms; - priemones, ribojančias statybinės mašinos darbo zoną, kad į ją nepatektų žmonių buvimo vietos, taip pat mašinos darbo zonos aptvėrimą; - ypatingas mašinų statymo sąlygas žemės nuogriuvų ribose, ant supilto grunto, nuokalnėje ar panašiai“, ko pasekoje 2019 m. liepos 13 d. 13.23 val., (duomenys neskelbtini) k., kelio (duomenys neskelbtini)10,880 km., (duomenys neskelbtini) G. L. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nukasinėdamas žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, (duomenys neskelbtini) kaušu užtvėrė kelio važiuojamąją dalį, taip sudarė staigią kliūtį kelio važiuojamąja dalimi važiavusiam automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam nukentėjusiojo N. J., dėl ko automobilis trenkėsi į (duomenys neskelbtini) kaušą, tokiu būdu dėl susidūrimui automobilio vairuotojui N. J. padarė sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleivei D. K. padarė sužalojimus, dėl ko 2019 m rugpjūčio 2 d. 09:00 val. LSMUL Kauno klinikose D. K. mirė; tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. J. bei pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajai D. K..

Kaltinamasis G. L. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 metų dirba (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko darbuotojų, todėl jis jiems buvo išnuomotas kartu su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. liepos 13 d. ryte jis su kitas darbininkais atvyko į darbą, objektas - kelio (duomenys neskelbtini), 10.880 km, (duomenys neskelbtini). Ten buvo vykdomi kelio remonto darbai. Vienoje kelio pusėje jau buvo išlietas asfaltas, o kita kelio pusė buvo nukasinėjama ir ruošiamas kelias asfaltavimui. Tame objekte jis dirbo apie tris mėnesius. Technika buvo laikoma uždaryta voljeruose. Tuo metu dirbo su meistru Ž. K.. Jis atvykęs suskirstė darbus. Buvo pasakyta, nuo kurios vietos pradeda skleisti žvyrą. Sunkiasvorės mašinos vežė žvyrą. Prie jo (duomenys neskelbtini) buvo buldozeris, kuris nustumdavo ir tromuodavo žvyrą, o jis jam teikė žvyrą, jį kasė nuo asfaltuoto kelio, ant kurio žvyrą išpildavo sunkiasvorės mašinos. Jis turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Iš praktikos žino pagrindines darbo saugos taisykles, smulkmenų gal ir nežino. Saugaus darbo taisykles darbo vietoje pasirašo, tačiau jas skaityti nėra laiko. Jam taisykles atneša darbuotojas ir praneša, kada jas reikia pasirašyti. Žino, kad darbe reikia būti blaiviam. Įvykio dieną nesijautė neblaivus ar neadekvatus. Iš vakaro po darbo buvo išgėręs 4-6 pintas alaus. Ryte jautėsi neblogai. Įtaką darė karštis, nepavalgymas. Kartais darbo dienom privažiuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patikrinti blaivumą, tačiau tą dieną netikrino - buvo šeštadienis. Tądien turėjo dirbti nuo 7 val. iki 15 val. ar iki 16 val., dirbo be pietų, nebuvo sustoję arbatos išgerti. Dangą reikėjo kuo švariau nuvalyti, kad akmenys neišdaužtų pravažiuojančių mašinų langų. Įvykio dieną jis suko (duomenys neskelbtini) kaušą ir prieš save pamatė automobilį BMW, jis atvyko jam iš nugaros, kuris trenkėsi į jo (duomenys neskelbtini) kaušą. Smūgis iš karto į kitą pusę atlaužė (duomenys neskelbtini) kaušą, tada jis užgesino variklį, iššoko iš (duomenys neskelbtini). Automobilis priekiu atsimušė į kaušą. Nematė ir negirdėjo, ar automobilis BMW stabdė. Jis buvo pasimetęs, pamatęs kraupų vaizdą. Po smūgio pirma pamatė vairuotoją prie vairo, pro langą iškritusią ir ant kapoto gulinčią moterį. Suprato, kad jie nesegėjo diržų. Netoliese pamatęs darbų vadovą Ž. K. ir jam pasakė, kad kviestų greitąją. Po to į įvykio vietą atvyko iškviesti greitoji, policija, gaisrinė. Iš automobilio galo išlipo A. B., kuri ją pašnekinus pasakojo, kad „sakėm tam - durniau, nelėk“. Dirbant jo (duomenys neskelbtini) kaušas judėjo iš kairės į dešinę. Automobilis atvyko iš dešinės pusės. Ant (duomenys neskelbtini) buvo veidrodžiai, tačiau sukantis nelabai spėji pamatyti vaizdą veidrodyje, trajektorija kiekvieną sekundę skiriasi. Veidrodžiai labai gerai praverčia, bet ne šitoje situacijoje. (duomenys neskelbtini) yra galinio vaizdo kamera. (duomenys neskelbtini) daug žemiau stovėjo nei kelias. (duomenys neskelbtini) įvykio metu stovėjo gal 1 metru žemiau, nei kelio lygis. Kartais per strėlę nesimato veidrodžio. Per veidrodį toliau pavažiavęs pasižiūri, ar ant vikšro kas nesėdi. Jo (duomenys neskelbtini) buvo standartinis, techniškai tvarkingas, kranas - hidraulinis, pavaža - vikšrinė, strėlė - apie 6 metrų ilgio, pilnai ištiesus strėlę nuo centro gali siekti 6,5 metrus. (duomenys neskelbtini) kaušas - apie 1 m³ talpos. Kaušo ir automobilio susidūrimo smūgis buvo stiprus, nuo smūgio net kaušas liko įlinkęs. Mano, jei būtų paleidęs valdymo pultą, būtų stipresnis smūgis. Tai, kad jį atleido, sušvelnino smūgį. Jis dar iki galo nebuvo padaręs mosto kaušu, kai į jį atsitrenkė automobilis. Pamatęs kliūtį dar bandė kaušą atgal atsukti. Tuo metu kelyje buvo eismo reguliuotojai, šviesoforai, kurie reguliuodavo eismą. Nukasinėjant kelią pastatomas reguliuotojas, tada šviesoforą nusuka į šoną. Jis kontakto su reguliuotojais neturėjo, per raciją kontaktuoja tik su mašinų vairuotojais. Per raciją jis jiems pasakydavo, kur pilti žvyrą. Kol jis žvyro nuo kelio nenukasdavo, sunkiasvorės mašinos negali nuvažiuoti. Žvyrą atveždavo iš galo, papila šone ir nuvažiuoja. Vieną reguliuotoją matė priekyje už 200-250 metrų, kitą reguliuotoją matė gale, toliau, 250-300 metrų atstumu. Reguliuotojai buvo su liemenėmis, turėjo lazdeles. Reguliuotojai žiūrėdavo, koks mašinų kiekis, sunkiasvorius paleidžia gale. Reguliuotojai turėjo matyti, kada jis nuvalo žvyrą ir tada praleidžia automobilius. Mano, kad gal įvykio vietoje reguliuotojams reikėjo atidžiau dirbti. Prieš šviesoforus buvo įspėjamieji ženklai. Jis dirba vidury ruožo, kokie tie ženklai buvo, jis nežino. Baigęs nukasimo darbą jis (duomenys neskelbtini) pastatydavo lygiagrečiai keliui. Variklio neišjungdavo, nebent būtų ilgas laiko tarpas , kai neveždavo žvyro. Eismas buvo nemažas. Objekto rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objekte buvo 7 ruožai, pirmas ruožas buvo E. V., antras– Ž. K., kas kurį jis dirbo, trečias– E. D.. Įvykio metu jam buvo nustatytas neblaivumas, tačiau, mano, kad neblaivumas jo pastabumui įvykio metu neturėjo įtakos. Lygiai tas pats būtų buvę įvykę, jeigu būtų buvęs blaivas. Jis nesijautė esąs neblaivus. Po įvykio jie stovėjo šone. Ne iš karto po įvykio tikrino jo blaivumą. Po įvykio alkoholio nevartojo. Su technologiniu projektu jis nėra supažindintas. Po eismo įvykio kitą pirmadienį, E. V. jį pasikvietė ir pasakė: „Susipažink su projektu“. Galvojo, jis jį pasirašė. Prieš darbus objekte darbuotojų nesupažindina su projektais, šimtai žmonių per dieną keičiasi. Po įvykio jis padirbo dvi dienas, po to jam jau neleido dirbti. Darbų saugos neišmano, nėra baigęs kursų. Įvykio dieną turėjo nukasti žvyrą, nepažeidžiant asfalto. Ne kiekvienas (duomenys neskelbtini) tokį darbą sugeba dirbti. Iš 20 (duomenys neskelbtini)tik dviese gali dirbti tokį atsakingą darbą. Niekas nesakė pretenzijų dėl to, kad įvykio dieną pažeidė asfaltą ar kt. Jo funkcijos yra nukasinėjimas. Buvo jau taip, kad kartą anksčiau pravažiuojantis motociklas tėškėsi ant to nenuvalyto asfalto. Ne jo darbas buvo stebėti mašinas. Jam dirbant, nei iš vienos pusės negalėjo atvažiuoti joks automobilis. Reguliuotojai sakė, kad jį – G. L. mato, kai nebūdavo supilto ant kelio žvyro, jis nedirbdavo. Reguliuotojai taip buvo išsidėstę, kad matytų (duomenys neskelbtini) darbo zoną - jei nėra ant kelio žvyro, (duomenys neskelbtini) šalikelėje stovi, tai reiškia, kad jis nedirba. Bereikalingai kaušu nemosikuodavo. Įvykio metu jis dirbo, strėlė mosikavo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilis prieš smūgį nepristabdė. Jeigu jis būtų dairęsis, per strėlę nebūtų matęs automobilio. Nėra galimybės per kaušą iš dešinės pusės, kur kliuvo smūgis, ką nors matyti. (duomenys neskelbtini) strėlė yra dešiniame šone, ji visą langą užstoja. Jei jis kelia strėlę, tai dar labiau užstoja vaizdą. (duomenys neskelbtini) platus ir aukštokas. Tikriausiai, jis yra supažindintas su teisės aktais, kuriuose nurodyta, kad negalima dirbti, esant neblaiviam. Jo darbo vieta nebuvo paženklinta, nebuvo aptverta. Kai jis su (duomenys neskelbtini) kaušu sukosi į kelią, ten iš viso neturėjo būti eismo. Kol jis dirbdavo, eismo negali būti, bet jis kartais būdavo Puikiai matėsi kitiems eismo dalyviams, kada jis dirba, nes tada juda strėlė. Dėl įvykio jis įžvelgia BMW vairuotojo kaltę dėl to, kad matydamas dirbantį (duomenys neskelbtini) jis nepristabdė. Gal reguliuotojas per klaidą praleido jį, bet matydamas, kad dirba (duomenys neskelbtini), kiti eismo dalyviai turi būti atsargus, pristabdyti. Visada eisme, kai sunkiasvoris transportas apsisukinėja, taip pat pristabdai, laikais distancijos. Automobilio BMW vairuotojas tikrai matė, kad (duomenys neskelbtini) dirba. Jo (duomenys neskelbtini) į visas puses sukasi 360 laipsnių kampu. Kasdamas žvyrą nuo kelio jis galėjo ir iš kitos pusės, nei paprastai, tai yra iš dešinės į kairę pusę, apsukti mechanizmą, bet tam sunaudojama daugiau kuro ir energijos. Šalia buvo medžiai, per juos negalėjo suktis į kitą pusę. Kamera skirta žiūrėti, kad darbo zonoje nebūtų žmogaus. Atvažiavusi mašina išpila žvyrą. Greitai susemia jį ir po to eina valyti likusį ant asfalto žvyro, kol nenuvalo švariai. Įvykio metu nebuvo pauzės, kai jis nedirbo. Kai paleido mašinas iš priekio, buvo pauzė. Mano, kad iš priekio buvo paleistas eismas, kai dar jo negalėjo paleisti, nes jo (duomenys neskelbtini) dar dirbo. Eismo greičio sumažinimas tokiame kelio ruože apsaugo dėl to, kad kelio dangos yra pabarstytos smėliu, be to, dirba žmonės, mechanizmai. Yra daug darbų saugos schemų, kad apsaugoti pašalinius asmenis nuo (duomenys neskelbtini) judančių mechanizmų. Jeigu aptvertas jo darbo ruožas, tai mechanizmai gali dirbti saugiau. Taip pat dėl; saugumo gali būti susiaurintas kelias, tai riboja greitį. Greitį reguliuoja greičio ženklu. Iš vaizdo įrašo matė, kad reguliuotojas atlieka judesį ranka, iš kurio gali suprasti - važiuok. Kai vyksta darbai, reikia visiškai stabdyti ar apriboti eismą, greitį Jeigu automobilis būtų važiavęs 20 km/h greičiu, būtų jis spėjęs sustabdyti.

Išklausęs kaltinamojo E. V. parodymus, kaltinamasis G. L. papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaušas niekada nebūna padėtas ant kelio, kur buvo pilamas žvyras. Įvykio metu jis nebuvo padėtas ant žemės, jis tuo metu dirbo. Jis ne viską atsimena, jei mašinos pravažiuoja iš vienos pusės, baigi darbą ir tada mašinos iš kitos pusės važiuoja, bet viskas turėjo greit vykti pinigų atžvilgiu. Jų pakrauti žvyru sunkvežimiai net eilės nelaukdavo, nors jis dirbo. Jam buvo pasakyta nesukti galvos, kokia krūva žvyro likusi ant kelio, jis turi tiesiog dirbti. Taip sakė visi meistrai, E. V. irgi buvo. Reguliuotojai turi racijas, jie tave mato ir turėjo pateikti informaciją, kurios reikia saugiam darbui. Kai buvo paleidžiamas eismas, jis pasitraukdavo su savo technika į šoną. Įvykio metu, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jis dar dirbo, matyti, kad mašina dar vinguriuoja, dar nėra lygus gruntas, nėra nukasta iki pat galo. Kai baigi darbą, kaušą nusuki nuo kelio ir pastatai šalia kelio. Buvo sutartas ženklas su reguliuotojais, kada eismas gali pradėti judėti. Kai dirbo su sunkiasvoriais sunkvežimiais, jis irgi turėjo raciją. Įvykio metu jis mašinų kolonos nematė ir buvo dirbančioje padėtyje. Buvo šeštadienis, eismas intensyvus, todėl mano, kad mašinų kolona turėjo būti laukianti pravažiuoti. Kiek atsimena, atvažiavo sunkiasvoris, jis nusisuko, nes galvojo, kad tik jis pravažiavo. Kam atrodo, kad dar lyg visureigis buvo ir jam kilo mintis, kad ūkininkas. Šias mašinas praleido, dar pakasė, kol nuvažiavo į kitą galą. Prasileidęs kelias mašinas jis toliau dirbo savo darbą. Kai reikia ką nors pasirašyti, vadovai lapus nutrenkia ir sako, čia parašas, čia parašas, tas technologinis projektas buvo tik po įvykio atneštas jam pasirašyti. Įvykis buvo šeštadienį, o pirmadienį atvažiavo darbų sauga ir E. V. ir pasakė, kad jam, G. L., reikia pasirašyti technologinį projektą. Jam pasakė, kad tai technologinis projektas. Jam buvo mokamas atlyginimas už valandas, galėjo ir neskubėdamas dirbti. Jis negirdėjo ir nematė kaip atvažiavo mašina. Garsią muziką girdėjo, kai išlipo iš (duomenys neskelbtini). Iš pasakojimų žino, kad žmonės pradėjo iš visų pusių rinktis, o jis to tuo metu dar nematė. Paskui kompiuteryje pamatė vaizdo įrašą. Pradžioj jam pasakė nesukti galvos, nes jie nepraleido, po to pamatė, kad praleido tą mašiną, kuri ir atsitrenkė į kaušą. Neturėjo važiuoti tuo metu jokios mašinos, nes jis dar dirbo. Jis pripažįsta savo kaltę, į darbą tą rytą atvažiavo neblaivus. Kai kasė žvyrą, jis netyčia (duomenys neskelbtini) kaušu užtvėrė kelią į kurį ir atsimušė pravažiuojanti nukentėjusiojo vairuojama mašina. Pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Pripažįsta, kad negerai pasielgė. Reikėjo jam nekišti kaušo į kelio pusę, nes jau vyko eismas keliu, bet tuo metu atrodė kad atvažiuojančių mašinų dar nėra. Jis kaltas, kad jis nebuvo apdairus tiek, kiek galimybės leido. Gailisi dėl pasekmių. Nukentėjusiųjų atsiprašė per advokatą, susitaikė su jais, prašo bylą nutraukti jiems susitaikius.

Kaltinamasis E. V. parodė, kad įvykio metu dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbų vadovu. Šiuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, meistru. Jo išsilavinimas yra aukštasis, profesija - medienos apdirbimas. Statybose dirba 20 metų. Pradžioje dirbo kelio darbininku, paskui meistras paskyrė darbų vykdytoju. Nurodytame objekte pradėjo dirbti 2019 metų gegužės pabaigoje. Jis buvo vienas darbų vadovas, buvo dar du meistrai. Dėl darbo reikalų viską spręsdavo su M. U., kuris buvo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovas. Santykiai geri buvo. Iki įvykių jokių problemų nebuvo. Buvo susipažinęs su projektu ir planu. Abejonių dėl to nekilo. Objekte dirbo gal 30-40 žmonių, kartu su mechanizatoriais. G. L. iki 2019 metų pažinojo 5-6 metus, nes dirbo pas juos samdomu darbuotoju. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dažnai jį samdydavo, nes jis gerai dirbo, praktiškai nepertraukiamai dirbdavo pas juos. Žiemos periodu nedirbdavo, bet kai tik lauko darbų sezonas prasidėdavo, jis ir kitiems darbų vadovams dirbo. Įmonė atsirinkdavo mechanizatorius, kurie gerai dirbdavo. Negali atsakyti, ar objekte būdavo vartojamas alkoholis, jis nėra to matęs. Jei problemų kildavo, atvažiuodavo patikrinti blaivumą. Įvykio dieną G. L. nematė. Darbų pradžia buvo nuo (duomenys neskelbtini)pusės apie 12 kilometrų juosta, kur tvarkomi keliai. Ruožais buvo palikta eismui pravažiuoti. G. L. dirbo 10,88 kilometre, nuo 10 kilometro iki 13,5 kilometro, o jis tą dieną dirbo nuo 5 kilometro iki 10 kilometro. Apie 13.30 val. Ž. K. ar kažkas iš mechanizatorių jam paskambino ir pasakė, kad įvyko avarija, automobilis BMW į (duomenys neskelbtini) atsitrenkė, nepaminėjo, kad yra mirusių. Jis tuo metu buvo savo bazėje, vagonėlyje, kur tvarkydavo dokumentaciją. Kai jis nuvažiavo pasižiūrėti, buvo atvykus greitoji pagalba, policija. G. L. nebuvo, kuri jis buvo nežino. Tai pamačius ir jam buvo šokas. Atvykęs pamatė (duomenys neskelbtini) ir BMW, užsuktą nuo smėlio. Ž. K. paaiškino, kas įvyko. Jis klausė A. P., kuris praleido tą BMW, pasakė, kad nežmonišku greičiu nulėkė ir atsitrenkė. Kai pamatė vaizdo įrašą, suprato, kaip čia kas įvyko. Darbų vietoje jis buvo pagrindinis atsakingas už saugumą, bet įpareigodavo stebėti ir Ž. K. ir E. D.. Jie nebuvo tiesiogiai pavaldus, bet jis jiems nurodydavo. Apie smėlio įrengimą buvo žodinį instruktavimą pravedę ir reguliuotojam, ir G. L., ir kitam (duomenys neskelbtini). Apsitardavo, kas kada eismą paleidžia, kada galima jį paleist, tada, kai sustoja (duomenys neskelbtini) ir pastato kaušą, tada paleidžiamas iš priekio ir iš kitos pusės, viena pusė pravažiuoja, tada kita pusė pravažiuoja. Pirma praleidžia, kad jis matytų mašinas, kadangi nuvalo, pastato kaušą, iš priekio pravažiuoja eismas, kai baigia darbus atsistoja ir mato iš kur eismas. Reguliuotojas matydavo, kaip stovi (duomenys neskelbtini), turėjo racijas jie. Pirmas visada praleidžia iš priekio (duomenys neskelbtini), nes kai iškelia smėlį, važiuoja mašina, (duomenys neskelbtini) nuvalo ir tas pirmas visad praleidžia eismą. Paleisdavo pagal tai, kaip stovi (duomenys neskelbtini). Žinodavo visi, kad paskutinė mašina vėl išvažiuoja su žvyru. Tiesioginio ryšio su reguliuotojais G. L. neturėjo. Kai baigdavo nuvalyti, paleisdavo eismą ir tol nejudini kaušo, kol neiškils. Vieta buvo aptverta pagal jo pavirtintas schemas, galiojančias tipines schemas. ,,STOP“ juostos nebuvo. Tuo metu ja nereikėjo aptverti, nes vyko eismas. Kai dirba (duomenys neskelbtini), niekas eismo nepraleidinėja. Būdavo kartais iš laukų mašina išvažiuoja, bet tada trečias žmogus, kuris įleidinėjo žvyrą, ją sustabdydavo. Jis negali pasakyti, kodėl nuo kelio buvo valomas žvyras ir akmenukai. Buvo ženklai, kad mašinos turi važiuoti 50 km/h, kurių reikia laikytis. Jis neturėjo statybų produkto atestato, nors žinojo, kad reikia turėti. Darbų vadovu dirbo nuo 2000 metų. Nenorėjo prarasti darbo, reikėjo eiti mokytis. Jam reikėtų 4 metus mokytis. Mano, kad darbdavys žinojo, kad reikia turėti tokius dokumentus. Darbdavys prašė pateikti dokumentus, apie 2010 metus sakė, kad neturi, pradėjo dirbti nuo meistro, todėl jo nepaskyrė į objektą. Šis statinys buvo ypatingas. Negali atsakyti, kodėl neatsisakė dirbti. Nenorėjo darbo prarasti. Dabar dirba meistru dirbu. Neypatinguose statiniuose atestato nereikia. Žinojo, kad neturi teisės vadovauti ypatingiems statiniams. Kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis rengė technologinį projektą. Pripažįsta kaltę dėl darbų saugos klausimų. Jo parengtą projektą tvirtino jo tiesioginis vadovas M. U. ir saugos specialistas. Negali atsakyti, ar minėjo, kad tai ypatingas statinys. Tai buvo pirmas toks jo darbas, anksčiau niekada technologijų nedarydavo. Anksčiau žvyrą darbininkai veždavo per šoną, pildavo, o dabar per galą pylė. Kitaip darė dėl to, nes vežė su didelėmis mašinomis, taip žymiai greičiau įrengiamas šalčiui atsparus sluoksnis, nereikia perkrauti. Mano, kad visos įmonės taupo. Taip dirbti M. U. pasiūlė, taip pagreitino darbus. Kažkokio rašto nerašė, buvo tik žodinis susitarimas. Prie technologinio projekto buvo technologinės kortelės, pagal jas reguliuoja eismą. Sutinku dėl darbų saugos pažeidimų. Pareiginės instrukcijos yra tos pačios darbų vykdytojo ir vadovo. Dėl signalizacijos, ji nebuvo numatyta, bet buvo pastatyta, yra schema su šviesoforais. Kur nutrūksta šviesoforų darbas, vyksta eismas su reguliuotojais, ta schema galioja. Galima reguliuoti eismą su šviesoforu ir reguliuotoju. Šviesoforas buvo, bet buvo atjungtas, nes ciklo neįmanoma sureguliuoti pagal auto pralaidumą, ar 1 automobilis ar 10 automobilių pravažiuos. Jis davė nurodymą reguliuoti rankiniu būdu, to nebuvo numatyta projekte. Projektą tikrino darbo darbų saugos specialistas, M. U.. Nežinojo kaip aprašyti tai, buvo pateikęs siūlomą reguliavimą, bet sakė netinka. Paliko galioti reguliavimą pagal šviesoforų schemą. Taip pat buvo reguliuotojų pagalba. Dėl aptvėrimų, fiziškai neįmanoma to padaryti. Jis nesutinka dėl būtinybės naudoti tvėrimo juostą. (duomenys neskelbtini) veikimo plotas yra apie 10 metrų. Tuo metu eismas negali važiuoti, kol jis valo. Iš dalies savo kaltę pripažįsta, bet, mano, kad yra ir kitų kaltė - vairuotojo, nukentėjusiojo, G. L. neturėjo kaušo iškišti, matė, kad eismas vyksta, jis praleido visas mašinas iš priekio. Mano, kad G. L. kaltė yra tai, kad jis iškišo kaušą, prasidėjus eismui. Kaltas ir automobilio vairuotojas, ir G. L.. Pasekmės nesant automobilio greičiui būtų kitokios, reikia būti atsargiam, kai vyksta kelio darbai. Dėl civilinių ieškinių atlyginimo su niekuo nekalbėjo. Šalčiui atsparumo įrengimo techninį projektą rengė pirmą kartą. Yra supaprastinti projektai, juose darbai identiški būna, keičiasi atstumai, kiekiai, pavadinimai. Prie projekto yra technologinės kortelės, kurios nurodytos projekte kaip priedai, tam tikrų darbų įrengimui. M. U. tikrino projektą, nepamena, ar turėjo pastabų. Jo turima specialybė neleido baigtus kursus, kurie leistų rengti ypatingų statinių projektus. Jam reikėtų studijuoti bakalauro studijas iš naujo. Jis tiesiog buvo paskirtas darbų vadovu. Kvalifikacijos kėlimo pažymėjimų galiojimą sekdavo darbovietę, pasibaigus jų laikus, siųsdavo į kursus. Ž. K. sertifikato neturėjo. Jų projekte buvo parašyta, kad statinys ypatingas. Žvyro privežimas buvo aptartas technologinėse kortelėse, jose buvo 6-7 būdai nurodyti. Tuo klausimus buvo parengtas vidaus dokumentas, kurį įdėjo į projektą. Reguliuotojai turi racijas, lazdeles ir liemenes. Šios priemonės buvo jų bazėje, ryte atėję jas pasiima ir vakare atneša. Kiekvieną rytą pasiimti ir vakare gražinti nereikia. Racijos buvo per naktį pakraunamos, tada ateini, pasiimi ir eini dirbti. Susireguliuoti racijas reikėjo, reguliuotojai tai mokėdavo. G. L. racijos neturėjo. Pagal schemą, kurią pasitvirtino, eismui reguliuoti buvo įvardinti šviesoforai. Technologinis projektas buvo ruošiamas dar prieš darbų pradžia. Jis buvo ne vieną projektą ruošęs. Reguliuotojams nurodymus, kur stovėti, ką daryti, kokia tvarka, duodavo jis, Ž. K. ar kas kitas, bet reguliuotojai tie patys būdavo, tai jie jau žinojo, ką daryti. Vaizdo įrašą jis matė, reguliuotojas tinkamai praleido eismą, turėjo raciją, turėjo liemenę, turėjo lazdelę. Iš gestų buvo galima suprasti, kad jie reiškia leidimą važiuoti. G. L. nurodymus davė jis kartu su reguliuotojais. Turbūt, projekte tai nebuvo patvirtinta. Nekontroliavo G. L. darbo. Iki šio įvykio schema veikė gerai, negali pasakyti, kas tuo momentu ten buvo. G. L. jam pavaldus, turėjo klausyti jo nurodymų. Jis jam buvo davęs pasirašyti pareigybinius nuostatus. Apie technologijų projektą, leidimą buvo pravestas žodinis instruktažas. Negali atsakyti, ar G. L. žinojo projektą. Pagal šią technologiją buvo dirbama 1,5 mėnesio. G. L., kiek pamena, nesakė, kad taip dirbti nesaugu. Su G. L. kalbėjo apie šį įvykį. Nepamena, ką jis sakė, dėl ko pasuko (duomenys neskelbtini) kaušą. Kiekvieną dieną darbuotojų blaivumas nebuvo tikrinamas. Patikrinimai buvo gal kas 1,5-2 savaites. Nepasitaikė pastebėti, kad būtų neblaivus darbuotojas. Kada pradėti darbus, nusprendžia darbų vadovas arba meistras. (duomenys neskelbtini) tai žino, nes prie jo išpilamas smėlis ir nuvažiuoja mašina. (duomenys neskelbtini) nuvalęs kelią nusprendžia, kada baigė darbą. Jei sustojo, padėjo kaušą, darbai baigti, reikia leisti eismą. Iš priekio eismas buvo pravažiavęs. G. L. projektą buvo pasirašęs anksčiau, kai atvyko į objektą, prieš pradedant darbus. Po įvykio pirmadienį G. L. pats buvo atvykęs, bendravo su juo, kažką jis pasirašė, bet ne technologinį projektą, bet ką pasirašė, negali pasakyti. Susipažinti su technologiniu projektu užtruktų pusė dienos, ten 100 lapų.

Kaltinamasis E. V. parodė, kad jis kaltu visiškai prisipažįsta pagal visą kaltinimą, sutinka, kad buvo mažai skirta dėmesio saugos priemonėms, Ateityje ketina darbų saugai naudoti papildomus resursus, racijas duoti ir mašinistams. Nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas, ateityje darbų atlikimas bus prižiūrimas labiau. Nukentėjusiųjų atsiprašė per gynėją. Šis įvykis jam bus pamoka.

Nukentėjusysis G. M. parodė, kad jis tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. liepos 13 d. jis nuėjo pas kaimyną A. K., pasiskolino karutį. Parsivežęs grūdus, nuvežė karutį kaimynei D. K. ir kartu su sugyventine A. B. nusinešė 0,5 l butelyje likusius 0,3 litro alkoholio, kurį išgėrė. Ten buvo ir N. J., jis vartojo alkoholį. Jie kalbėjosi apie remontą. D. K. paprašė N. J. atvežti kirpimo mašinėlę, iki (duomenys neskelbtini) kaimo atstumas 5-7 km. Tuo pačiu N. J. pasakė jam, kad galės apžiūrėti, kaip pas jį padarytas remontas. Jis įsėdo į automobilį šalia N. J., kuris buvo už vairo. D. K. su A. B. sėdėjo gale, D. K. sėdėjo už vairuotojo. Jie važiavo paimti kirpimo mašinos. Kelyje buvo vykdomi darbai. Nuvažiavę pažiūrėjo N. J. padarytą remontą, užtruko gal 10 minučių ir važiavo atgal. Kelyje pravažiavo šviesoforus, reguliuotoją. Greitis, kuriuo jie važiavo, buvo nemažas. Jis užsisukęs kalbėjo su D. K. ir atsisukęs pamatė prieš langą kaušą. Prisimenu, kad kaušas trenkėsi į automobilį. Važiuojant A. B. sakė vairuotojui N. J., kad nelėktų. Jis sakė: „Čia - ne greitis“. N. J. važiavo tikrai ne 70 km/h greičiu, gal 100 km/h greičiu važiavo. Pirmyn ir atgal jie važiavo panašiu greičiu. Nepamena, ar buvo greičio apribojimai. Jie buvo sustoję prie reguliuotojo, laukė bendroje eilėje. Nematė, ar reguliuotojas stabdė, ar leido važiuoti - mojavo ranka. Nesakė vairuotojas pažiūrėti jam, ką rodo reguliuotojas. Pravažiavus reguliuotoją, automobilis pagreitėjo. Dėl eismo įvykio jam lūžo pirštas ir 3 šonkauliai, krūtinės ląsta buvo sumušta, buvo praradęs sąmonę. A. B. buvo sutrenkta krūtinė. Daugiau nieko nematė po įvykio, tik vėliau jam pasakė, kad kaimynė D. K. mirė. Jis, vairuotojas ir A. B. buvo prisisegę saugos diržais, tik D. K. važiavo neprisisegusi. Vairuotojas nesakė, kad prisisegtų saugos diržais, jis savo iniciatyva tai padarė. N. J. nepažinojo anksčiau. Su D. K. iki įvykio bendravo du kartus. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kroviku. Sodra jam išmokėjo nedarbingumą. Byloje ieškinio nereiškia. Jis nevairuoja. Su N. J. po įvykio nebendravo.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė nukentėjusiojo G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 37–40.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. M. parodė, kad prieš mėnesį laiko ar daugiau su savo sugyventine A. B. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Šalia jų gyvena kaimynė D. K.. 2019 m. liepos 13 d. nuo ryto jie su sugyventine buvo nuėjęs pas kaimynę pasiskolinti įrankių ir juos gražinę truputį nusprendė pasisėdėti. Tuo metu, kada jie atėjo su A. B. į svečius pas kaimynę, ten buvo vyriškis, apie 35 metų amžiaus, kurį matė pirmą kartą, jo nepažįsta, jo vardo ir pavardės nežino. Ar jis yra iš to paties kaimo, nežino. Jam kaimynė sakė, kad jis jai darė namuose remontą, tačiau ar jis yra jos giminaitis, ar pažįstamas, nežino. Jiems atėjus pas D. K. jis matė, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau, ar jie daug buvo išgėrę, jis nežino, to nematė, tačiau jis su jais išgėrė tik apie porą stikliukų degtinės. Pats asmeniškai buvo gėręs iš vakaro savo namuose. Jiems būnant pas kaimynę, ji jam ir jo sugyventinei pasiūlė važiuoti iki (duomenys neskelbtini)kaimo pasiimti plaukų kirpimo mašinėlės ir jie su sugyventine sutiko. Jie važiavo su BMW markės automobiliu, kurį vairavo jam nepažįstamas vaikinas. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jis, automobilio gale už jo sėdynės sėdėjo jo sugyventinė, o gale už vairuotojo sėdynės sėdėjo D. K.. Iš (duomenys neskelbtini)kaimo link (duomenys neskelbtini)automobilio vairuotojas važiavo apie 100 km/h greičiu ir tuo metu jo sugyventinė, ir jis prašė nelėkti, tačiau jis į prašymus nekreipė dėmesio. Važiuojant link (duomenys neskelbtini)kaimo automobilio vairuotojas buvo sustojęs ant kelio, kai tuo metu eismas buvo reguliuojamas ir buvo draudžiama važiuoti. Po to, kada vaikinas pasiėmęs plaukų kirpimo mašinėlę važiavo atgal nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini)kaimo, jis važiavo labai dideliu greičiu, garsiai automobilyje grojo muzika. Jis pats sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje buvo persigandęs dėl didelio greičio ir dar kelis kartus automobilio vairuotojui sakė, kad nelėktų ir visur spės. Kokiu tiksliai važiavo greičiu, nematė, tačiau jo manymu, kad didesniu, nei 100 km/h greičiu. Jiems privažiavus prie remontuojamo kelio ir kelio ženklų, kur buvo uždarytas kelio eismas dėl atliekamų tuo metu kelio darbų, automobilio vairuotas net nekreipė dėmesio, kad stovėjo eilė automobilių ir kelio darbininkai rodė, kad važiuoti draudžiama, jis dar labiau padidinęs greiti važiavo remontuojamu keliu, tai galėjo būti apie 13.15 val. Jiems pravažiavus kelio darbininkus kurie reguliavo eismą, ir kažkiek pavažiavus, jis staiga ant kelio, kitoje pusėje, pamatė dirbantį (duomenys neskelbtini) ir kad jo strėlė buvo nuleista ant kelio ir tuo metu pajuto didelį smūgį į automobilio BMW priekinę dalį. Nuo smūgio jis trumpam buvo praradęs sąmonę ir ją atgavo tuo metu, kada pajuto, kad jį kažkas kelia iš automobilio priekinės dalies. Kas vyko tuo metu aplinkui, jis dar nesuprato ir, kiek atsimena, buvo nuneštas į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir išvežtas į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Tuo metu, kada buvo keliamas iš automobilio, jis automobilio vairuotojo nematė, taip pat nematė nei savo sugyventinės, nei D. K.. Iš Kauno ligoninės priėmimo skyriaus 2019 m. liepos 14 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini)ligoninės priėmimo skyrių ir po medikų apžiūros buvo išleistas namo, gydytis ambulatoriškai. 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi pas savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini)ligoninėje. Kiek žino, jam buvo nustatyti 3 šonkaulių lūžiai, krūtinės ląstos sumušimas. Įvykio metu jis ir jo sugyventinė buvo prisisegę saugos diržus, tačiau D. K. tikrai buvo be saugos diržo, vairuotojas, ar buvo prisisegęs, negali pasakyti, nes nematė. Visas įvykis įvyko labai staiga, todėl įvykio detalių negali nupasakoti. Eismo įvykis įvyko todėl, kad buvo labai didelis greitis ir jo automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio (2 t., b. l. 37–40). 2021 m. sausio 13 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. M. parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina nepilnai. Pirmos apklausos metu ne viską pasakė taip, kaip buvo iš tikrųjų. Pirmos apklausos metu jis sakė, kad automobilį BMW vairavęs vaikinas, kurio vardo pavardės neprisimena, prie remontuojamo kelio nesustojo ir nekreipdamas dėmesio į draudžiamą reguliuotoją ženklą, padidino greitį ir nuvažiavo. Iš tikrųjų vaikinas sustojo, priekyje buvo sunkvežimiai. Po kelių minučių vaikinas pradėjo važiuoti. Vaikinas, kuris vairavo automobilį, buvo išlipęs iš automobilio, po to grįžo ir iškart pradėjo važiuoti. Ar reguliuotas leido jam važiuoti, ar ne, jis nežino, nematė. Matė, kad reguliuotojas stovėjo, kažką rankomis rodė, o ką rodė, nežino, nesuprato. Jis buvo išgėręs, tos dienos įvykių neprisimena. Pirmos apklausos metu sakė, kaip jam atrodė, kad buvo. Po to jis pamatė filmuotą medžiagą ir prisiminė, kad buvo ne taip, kaip jis pasakė apklausos metu. Dabar pasakė taip, kaip buvo iš tikrųjų. Tiksliau, viską prisiminė, kai pamatė filmuotą medžiagą „Facebooke“. Kai vaikinas pradėjo važiuoti, jis pradėjo didinti greitį, tikrai važiavo greičiau, nei galima, bet kokiu greičiu, jis nežino. Po to jis tik prisimena, kad pakelia galvą, o prieš jį (duomenys neskelbtini) kaušas. Jis prarado sąmonę, kiek laiko buvo be sąmonės, jis nežino. Kai atsigavo, buvo dar automobilyje, viską matė kaip per miglą. Prisimena tik, kad prašė savo sugyventinės, kad ištrauktų jį iš automobilio ir duotų jam vandens. A. B. niekaip negalėjo atidaryti automobilio keleivio durelių. Po to prisimena tik, kad jį jau ištraukė iš automobilio. Kas ištraukė, jis nežino. Jį su greitąja išvežė į ligoninę. Ligoninėje prabuvo gal parą laiko, po to jį išleido gydytis į namus. Jam buvo lūžę šonkauliai ir pirštas. Gydėsi apie 3 mėnesius. Jis tik vėliau sužinojo, kad kartu važiavusi automobilio savininkė D. K. šio įvykio metu žuvo. Dėl šio įvykio jam padaryta moralinė ir materialinė žala. Jis buvo sužalotas, ilgai gydėsi, negalėjo dirbti, pirko vaistus. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Šiuo metu jis nežino, ar reikš civilinį ieškinį (2 t., b. l. 53–54).

Nukentėjusysis G. M. parodė, kad iš pradžių pasakojo tai, ką prisiminė, išleistas iš ligoninės. Tuo metu buvo streso būsenoje. Po to pamatė įvykio vaizdo įrašą. Tvirtina papildomos apklausos metu duotus savo parodymus. Tiksliai pasakyti, koks buvo automobilio greitis, jis negali, nematė, iki įvykio jis galėjo būti 80-100 km/h. Nematė, ar reguliuotojas stabdė, ar davė leidimą važiuoti. Kelionės metu alkoholis nebuvo vartojamas. Važiuodami šnekėjosi, muzika grojo. N. J. atrodė kaip blaivas žmogus, jei būtų griuvinėjęs, nebūtų važiavęs. D. K. sėdėjo už vairuotojo, link vidurio. Prieš susidūrimą D. K. nebuvo atsilošusi į sėdynę, jie kalbėjosi. Vairuotojas nekalbėjo telefonu, nebendravo su D. K.. Jis ir jo draugė A. B. sakė vairuotojui taip greitai nelėkti. A. B. sakė D. K. prisisegti saugos diržą, bet ši pasakė, kad niekada nesisega. D. K. sutuoktinis tuo metu buvo namuose. Jis nesakė nevažiuoti, niekas neperspėjo nevažiuoti.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad G. M. yra jo sugyventinis. D. K.- jos kaimynė. Mėnesį prieš įvykį ji atsikraustė gyventi į kaimą. 2019 m. liepos 13 d. pirmą kartą ėjo į svečius pas D. K.. N. J. tada pas D. K. pamatė pirmą kartą. Iš vakaro pažinojo D. K. vyrą. Alkoholį pradėjo vartoti penktadienį iš vakaro, su Kriaučiūnais šventė įkurtuves. Šeštadienį ji negėrė alkoholio. Po įkurtuvių buvo likę 0,3 litro alkoholio, kurį atsinešė pas D. K.. Prieš tai buvo pasiskolinę karutį ir vežė jį grąžinti. Ji jo negėrė. N. J. iš vakaro buvo pas K., darė remontą. Iš vakaro pas ją į įkurtuves jis nebuvo atėjęs. K. turėjo du butelius alkoholio, kartu buvo dar kažkokia moteris. N. J. kartu vartojo alkoholį. Ji jo nepažįsta, nesakė, kad negertų, nes reikės važiuoti. Niekas nieko jam nesakė. Kai baigėsi šventimas, D. K. sugalvojo, kad reikia važiuoti kirpimo mašinėlės. Iš pradžių buvo kalba dėl ėjimo miegoti, o po to D. K. pasakė dėl važiavimo paimti mašinėlę, ji norėjo vyrui plaukus nukirpti. Jie nenorėjo pyktis su kaimyne. N. J. buvo už vairo, važiavom N. J. automobiliu BMW 530. Šalia jo priekyje sėdėjo G. M.. Ji sėdėjo už G. M. sėdynės. Šalia jos sėdėjo D. K.. Kelyje buvo reguliuotojas. Visi stovėjo, nes šviesoforas buvo užsidegęs. Toli buvo (duomenys neskelbtini), jis dirbo prie parko. N. J., turbūt, matydavo tą (duomenys neskelbtini), važiuodamas į darbą. Ji ir sugyventinis buvo prisisegę saugos diržais. D. K. nebuvo prisisegusi, ji sakė, kad niekada neprisisega. Vairuotojas buvo prisisegęs saugos diržu. Jis nesakė D. K., kad prisisegtų diržu. Automobilyje visu garsu grojo muzika, angliškai dainavo. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo. Iš pradžių važiavo ne taip greitai, o kai reguliuotojas nurodė važiuoti, greitis jau buvo didelis. Dėl eismo įvykio jai buvo sutrenkta krūtinės ląsta, vieną dieną gydėsi Kauno klinikose. Jos sugyventinis taip pat buvo sužalotas. Iš karto po įvykio geriau prisiminė įvykio aplinkybes, tik buvo labai stipriai išsigandusi. Vairuotojui, kai tik išvažiavo, sakė: „Neįsilėk, įvyks nelaimė“. Ji jam sakė taip greitai nelėkti, nes važiuoja neprisisegęs žmogus. Ir jos sugyventinis sakė, kad nelėktų, bet vairuotojas sakė: „Aš negreitai lekiu“. Kelionės metu vairuotoją kelis kartus įspėjo, kad nelėktų. D. K. nereagavo į jų pastabas dėl greičio, ji lingavo, buvo linksma. Mano, kad nebūtų tokių pasekmių, jeigu vairuotojas būtų važiavęs 50 km/h greičiu. Vairuotojas galėjo važiuoti 160 km/h greičiu. Prisipažįsta, kad važiavo su išgėrusiu žmogumi. Dėl eismo įvykio ji atsitrenkė į G. M. sėdynę ir nematė, kaip ten viskas vyko. Diržai netrūko, tik pilvas buvo apspaustas. Stabdymo garso negirdėjo. Išlipusi pamatė, kad D. K. gulėjo ant kapoto stogo ir sunkiai alsavo. Po įvykio ji patikrino, ar yra N. J. pulsas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio1 dalies 2 punktu, perskaitė nukentėjusiosios A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 60–63, 74.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu G. M. (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)rajone. 2019 m. liepos 13 d. ji nuo ryto su savo sugyventiniu buvo nuėję pas savo kaimynę D. K. pasiskolinti įrankių ir vėliau juos grąžinus vėl užėjo pas ją. Tuo metu, kada buvo pas D. K., ji matė, kad pas ją namuose jai nepažįstamas vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, darė remontus. Ji matė, kad D. K. su nepažįstamu vaikinu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, jos sugyventinis taip pat išgėrė apie du stikliukus degtinės. Jiems sėdint ir besišnekučiuojant D. K. nepažįstamam vaikinui liepė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini)ir pasiimti plaukų kirpimo mašinėlę. Kiek suprato, ten gyvena minėtas vaikinas. Apie 13.00 valandą ar kiek anksčiau D. K. jai ir jos sugyventiniui pasiūlė važiuoti su jais kartu paimti plaukų kirpimo mašinėlės ir jie sutiko. Ji tuo metu buvo blaiva, nes jokio alkoholio negėrė. Jie visi susėdo į BMW markės automobilį, valstybinių numerių nežino, tik gali pasakyti, kad šviesios spalvos. Prie automobilio vairo sėdo jai nepažįstamas vaikinas, pravarde „A.“, į priekinę keleivio vietą sėdo sugyventinis G. M.. Automobilio gale už keleivio vietos atsisėdo ji, o D. K. atsisėdo už vairuotojo sėdynės gale. Ji atsisėdusi į automobilį užsisegė saugos diržą, jos sugyventinis taip pat buvo prisisegęs saugos diržą, tačiau, kiek matė, D. K. saugos diržo užsisegusi nebuvo. Ar vairuotojas buvo užsisegęs saugos diržą ji nematė. Jie iš (duomenys neskelbtini)kaimo važiavo iki (duomenys neskelbtini)kaimo ir ten nuvykus automobilio BMW vairuotojas nuėjo iki namų pasiimti plaukų kirpimo mašinėlės, o jie visi liko laukti automobilyje. Nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)kaimo automobilio BMW vairuotojas važiavo nedideliu greičiu, apie 50-60 km/h greičiu, ir toje vietoje, kur buvo atliekami kelio darbai, jie laukė, kada bus galima važiuoti automobiliams. Nepažįstamas vaikinas sugrįžęs į automobilį vėl sėdo prie BMW automobilio vairo ir jie važiavo link (duomenys neskelbtini)kaimo. Iš pačių pradžių važiavo nedideliu greičiu, tačiau kažkiek pavažiavus automobilio BMW vairuotojas pradėjo didinti greitį ir pradėjo važiuoti labai dideliu greičiu. Kokiu tiksliai greičiu važiavo ji nematė, tačiau kažkur apie 160 km/h greičiu. Važiuojant dideliu greičiu BMW automobilyje garsiai grojo muzika ir ji automobilio vairuotojui sakė, kad mažintų greitį, tačiau jis tikino, kad nieko nebus. Jiems privažiavus arti (duomenys neskelbtini) kaimo matė sustojusių automobilių eilę, kurie laukė, kada bus leista važiuoti remontuojamu kelia, tačiau BMW markės automobilio vairuotojas nelaukęs eilėje aplenkė visus automobilius ir dideliu greičiu nuvažiavo remontuojamu keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kadangi automobilis BMW važiavo labai dideliu greičiu, ji tik spėjo pamatyti, kad ant kelio dirbo (duomenys neskelbtini) ir staiga pamatė, kad BMW markės automobilis priekine dalimi trenkėsi į (duomenys neskelbtini) kaušą. Po smūgio ji su krūtine trenkėsi į keleivio sėdyne ir po smūgio ji dar sėdėdama automobilio gale pamatė ant automobilio variklio gulinčią D. K.. Tuo metu matė, kad automobilio vairuotojas sėdėdamas prie vairo galvą buvo padėjęs ant iššovusios oro pagalvės, taip pat pamatė, kad jos sugyventinis kažkiek juda, todėl ji staiga pro automobilio dešinės pusės durelių galinį langą išlipo į lauką. Jai išlipus iš automobilio salono ji buvo labai dideliame šoke, nesuprato, kas vyksta, tuomet priėjusi prie kelių tarnybos darbuotojų prašė iškviesti greitosios medicinos pagalbą, nes yra sužeistų žmonių. Netrukus atvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliui ji buvo nuvesta į automobilį ir jai arti įvykio vietos eiti neleido. Kaip ir kas iš automobilio iškėlė jos sugyventinį, automobilio vairuotoją ji nežino to ji nematė. Jai greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikė pirmąją pagalbą ir greitosios automobiliu ji buvo išvežta į Kauno klinikų priėmimo skyrių, apie kitus įvykio dalyvius ji nieko nežinojo. Kauno klinikose ji buvo paguldyta į stebėjimo palatą dėl daugybinių kūno sumušimų ir po medikų apžiūros 2019 m. liepos 14 d. buvo išleista į namus gydytis ambulatoriškai. Šiuo metu jos kūnas yra smarkiai sumuštas. Ji pati asmeniškai įvykio metu buvo blaiva ir matė, kad automobilio vairuotojas važiavo dideliu greičiu, todėl, mano, jis dėl to ir nesuvaldė automobilio. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 60–63). 2021 m. sausio 13 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, juos tvirtina. Nieko pakeisti juose nenori, pasakė viską taip, kaip buvo iš tikrųjų. Vėliau šio įvykio vaizdo įrašą ji matė. Vaizdo įraše viskas buvo taip, kaip ji ir pasakojo. Važiuojant atgal automobilio vairuotojas nesustojo. Matė kad aplenkė priekyje stovėjusias „furas“ ir nuvažiavo. Lengvųjų automobilių ji nematė, matė, kad tik aplenkė stovėjusias „furas“. Ji buvo visiškai blaivi, buvo tik pagiringa. Sėdėdama gale kalbėjosi su D. K.. D. K. taip pat buvo išgėrusi, ten visi buvo išgėrę. Kai automobilis pajudėjo, vairuotojas važiavo greitai, ji dar jam sakė, ko čia leki, bet vairuotojas į tai nereagavo. Po to tik pajuto smūgį, trenkėsi krūtine į sėdynę, o po to nugara atgal į kitą sėdynę. Buvo su diržais. D. K. gale sėdėjo neprisisegusi diržų. Ji dar jai sakė prisisegti, tačiau ji pasakė, kad ji visada važiuoja neprisisegus ir, kad ji nieko nebijo. Toliau viskas buvo taip, kaip pasakojo pirmos apklausos metu. Įvykio metu jai buvo sužalota krūtinė, ji jautė fizinį skausmą, todėl nori būti pripažinta nukentėjusiąja. Dėl civilinio ieškinio šiuo metu atsakyti negali, šiuo metu nežino ar jį reikš. Jei ir pareikš civilinį ieškinį, tai padarys teisme (2 t., b. l. 74–75).

Nukentėjusioji A. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Grįžtant namo. Automobilis buvo sustojęs prie reguliuotojo. Reguliuotojas „pamakaliojo, pamakaliojo“ ranka ir vairuotojas N. J. greitai nuvažiavo. Labai greitai įvyko įvykis. Vairuotojas, aplenkęs sunkiasvores mašinas, padidino greitį. Sakė jam, kad mažintų greitį, bet vairuotojas neklausė. Pravažiavus šviesoforą, reguliuotoją, vairuotojas padidino greitį, ji matė spidometro parodymus. Nematė, ar šviesoforas degė. Reguliuotojas ranka parodė važiuoti. Grįžtant namo vairuotojas važiavo 160 km/h greičiu, ji tą greitį pamatė spidometre prieš įvykstant nelaimei. Susidūrimo metu spėjo užfiksuoti spidometro parodymus. Niekas iš kaltinamųjų, iš kaimo gyventojų pas juos nesilankė, nedarė jai spaudimo. D. K. vyras neprieštaravo tam, kad jo žmona važiuos. Važiuojant į priekį link N. J. namų spidometro nestebėjo. Neatsimena, ar buvo nuėjusi pažiūrėti remonto, gal net nebuvau išlipusi iš automobilio. Telefonų ji su sugyventiniu ir D. K. nebuvo pasiėmę.

Ekspertas V. V. paaiškino, kad jo darbo stažas LTEC nuo 2006 metų. Jis susipažinęs su eksperto E. I. specialisto išvada. Papildomam tyrimui atlikti jam buvo atsiųsta popierinė bylos medžiaga ir kompaktiniai diskai. Tyrimui buvo pateiktas vaizdo registratorius. Ekspertai yra apmokyti atlikti vaizdų tyrimus. Greičio nustatymui reikia nustatyti du atskaitos taškus, atstumus ir per kiek laiko transporto priemonė įveikė tuos du taškus. Pamačius, kad visa įvykio vieta pririšta prie namo, kurio adresas nurodytas, reikėjo nustatyti, koks atstumas iki to namo kampo. Buvo paprašyta tyrėjų, kad jie išmatuotų atstumus tarp trijų elektros stulpų ir koks atstumas nuo namo kampo iki kelio vidurio ašinės linijos. Remiantis tais duomenimis buvo atlikta ekspertizė. Dėl (duomenys neskelbtini) modelio nepasakys, jam nepavyko rasti kataloge (duomenys neskelbtini) su raidėmis LC. Tai yra tas pats modelis, kurį tyrė, tik prailginta važiuoklės bazė 30 cm. Pripažįsta, kad tai yra techninė klaida. Tyrimui panaudojo medžiagą, kurią rado internete. Tie 30 cm esminės įtakos neturi, o gal ir visai įtakos neturi. Buvo apskaičiuotas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) važiuoklės iki įbrėžimo asfalte. Tiek jis, tiek, turbūt, privatus ekspertas, rėmėsi matavimais, kur prasideda įbrėžimas asfalte, bet susidūrimas buvo arčiau. 30 cm- tai atstumas tarp ratų bazės. Paveikslėlyje aiškiai užfiksuota, nurodyta, kad ratų bazė tarp kraštinių ratų yra 3.27 m. Jo modelio- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 3.27 m bazė, o pridėjus raides LC- 3.60 m. Pabėgo tas matmuo 30 cm. Buvo priimta, kad susidūrimas yra ties įbrėžimu asfalte, bet realiai susidūrimas įvyko arčiau- gal ir puse metro. Todėl tie 30 cm neturi įtakos. Įvertinus visas aplinkybes, jo vieta gal ir labiau logiškai paaiškinama. Kas turi didelę įtaką- tai transporto priemonių greitis. Automobilio, kuris važiavo iš paskos ir jame buvo įmontuotas vaizdo registratorius, greitis, kada jis kerta tris stulpus, buvo 51 km/h. Automobilis BMW, artėjant įvykio vietai, tolsta. Reikėjo apskaičiuoti kažkokiu tai būdu BMW automobilio greitį. Smūgio momentas matosi. Reikėjo priimti pradinį automobilio BMW atskaitos tašką. Buvo nuspręsta, kad pirminis atskaitos taškas bus keliukas, kuris veda link to namo. Eismo įvykio vieta užfiksuota ne nuo keliuko, o nuo namo. Tyrėjų buvo paprašyta, kad išmatuotų tą atstumą. Buvo pamatuotas atstumas tarp stulpų ir nuo namo kampo iki keliuko centro. Ekspertai nedalyvavo, kai buvo atliekami matavimai. Buvo paimtas atstumas nuo keliuko centro iki namo kampo ir gautas atstumas 127.5 m. Šis atstumas apskaičiuotas, nes yra tyrėjų išmatuoti matmenys. Mes, jais remiantis, skaičiuojame. Kai automobilis BMW kirto keliuką, įvyko susidūrimas. Automobilis BMW per 5.93 sekundės įveikė šią atkarpą. Taip buvo apskaičiuotas 77 km/h šio automobilio greitis. Jei pareigūnų matavimų rezultatai būtų kitokie, tai ir automobilio BMW greitis būtų kitoks. Namas nutolęs nuo kelio gal 50 metrų. Nežino, kaip pareigūnai nustatė tą namo kampą, kuris nutolęs 50 metrų ar 100 metrų. Remiantis jų pateiktais duomenimis, ekspertai gavo tokią išvadą. Ekspertas jokios techninės klaidos nepadarė. Kliūtį sudarė (duomenys neskelbtini). Išvada kategoriška, kad (duomenys neskelbtini), pasukdamas kaušą, sudarė kliūtį ir tai buvo pagrindinę sąlyga įvykiui kilti. Ar automobilio BMW vairuotojas galėjo išvengti įvykio- pagal turimus duomenis, tikėtina, kad neturėjo galimybės išvengti. Jeigu atstumas būtų nurodytas kitoks, greitis būtų kitoks. Važiuojant 50 km/h greičiu, toje situacijoje įvertinus, kad BMW vairuotojas matė, jog dirba (duomenys neskelbtini), tai vairuotojo reakcija 0.8 sekundės. 0.6 sekundės reakcija- tai pėsčiojo įėjimas į perėją. Važiuojant 50 km/h greičiu, jam sustoti reikia 30 metrų. Jeigu automobilis BMW buvo didesniu nei 30 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), tai jis sustotų ten, kur atsitrenkė. Bet kaušas, sukdamasis, gal nepilnai atsisuko, ir įvyko kontaktas. Kai kaušas sukasi, jis artėja link automobilio BMW. Niekas negali pasakyti, ar kaušas buvo pilnai atsisukęs. Jei būtų sukęsis 1-2 metrus, tai būtų kita situacija. Avariją nagrinėja techniniu požiūriu. Nėra nustatyta, kad visų apsvaigusių asmenų reakcija sulėtėja. Gali būti ir priešingas efektas- kai žmogus važiuoja, pažeidinėdamas taisykles, jis yra kelis kartus atidesnis. Subjektyvių dalykų nevertina. Nevertina, ar žmogus vairuoja su akiniais, ar ne. Tikriausiai, (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo pamatyti, kad link jo juda automobilis. Matomumo jie nenustatinėja, nes buvo šviesus paros metas. Matomumą nustatinėja, kai būna tamsus paros metas. Buvo parinkta automobilio BMW vairuotojo reakcija 0.8 sekundės- jis turėjo stebėti (duomenys neskelbtini) ir, jam sudarius kliūtį, stabdyti automobilį. Atliekant tyrimą, svarbu, ką policijos pareigūnai laikė namo kampu. Reikia nustatyti, kurioje vietoje, nuo kuriuo taško reikia atidėti tuos 116 metrų. Privatus ekspertas drono pagalba ar palydovine nuotrauka matavo. Klausimas, kaip matavo policijos pareigūnai. Tie 116 metrų turi būti pagrindiniame kelyje. Policijos pareigūnai nurodys tašką, nuo kuriuo pamatuoti atstumai iki (duomenys neskelbtini) ir namo kampo. Negali atsakyti, ar byloje pakanka duomenų, kad galima būtų nustatyti tikslią susidūrimo vietą. Jeigu būtų nustatytas didesnis automobilio BMW greitis, ir tada būtų tikėtina, kad vairuotojas būtų galėjęs išvengti susidūrimo, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu. Šiuo atveju kliūtis nestandartinė- kaušas su strėle. Nevienodu greičiu važiavo BMW automobilis ir automobilis, kuriame buvo vaizdo registratorius. BMW automobilio greitis buvo didesnis nei 51 km/h. Jei būtų atsakyta, kad automobilis BMW važiavo 110 km/h greičiu, pagrindinė sąlyga nekistų, tik tuomet į klausimą, jei vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, atsakytų, kad jis turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Jeigu vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, vairuotojas neturėjo galimybės išvengti įvykio. Jeigu automobilis BMW važiavo 77 km/h greičiu, tikėtina, ir jam važiuojant 50 km/h greičiu, vairuotojas nebūtų išvengęs susidūrimo. Greičio didumas turi įtakos sprendžiant klausimą, ar BMW vairuotojas, kaušui pasisukus link važiuojamosios dalies, turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Dėl kliūties jokios įtakos greitis neturi. Stabdymo kelias važiuojant 50 km/h greičiu- 30 metrų, važiuojant 77 km/h greičiu- 57.3 metro, važiuojant 110 km/h– didesnis. Esmė tame, kur vairuotojas buvo, o ne per kiek jis sustotų. Pas ekspertą E. I. nuo pagrindinio kelio išvestas statmuo iki namo kampo. Klausimas, kurioj vietoj yra tas taškas 116 metrų. Policijos pareigūnai turi daryti matavimo tęstinumą tam, kad padėtų išsiaiškinti aplinkybes. Vaizdo registratoriaus įrašas yra su pertrūkiu. Iš pradžių pateiktas įrašas, kai jie stovi prie šviesoforo. Po to reguliatorius ranka parodo, kad galima važiuoti. Vaizdo įrašas nutrūksta. Po to vėl prasideda vaizdo įrašas nuo stulpų. Nėra svarbu, koks greitis buvo prieš 300-400 metrų. Svarbu, kokiu greičiu automobilis judėjo, kai pradėjo kilti grėsmė. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo praleisti BMW automobilį todėl, kad nebūtų sudaryta kliūties važiuojančiam automobiliui. Buvo įvertina per automobilio reakcijos laiką- 0.8. Eismo įvykis turėjo įvykti anksčiau, nei atsirado įbrėžimas ant asfalto. Jeigu automobilis juda į priekį ir deformuojama kėbulo dalis ar važiuoklė, ji įsiremia į asfaltą ir palieka pėdsaką. Tačiau susidūrimas įvyksta anksčiau. Neįmanoma nustatyti, prieš kokį atstumą įvyksta susidūrimas. Ekspertai pasisako iki pirmo užfiksuoto objekto, iki pirmųjų pėdsakų. Atsimušė automobilis į kaušą. Nuo namo buvo pririšta (duomenys neskelbtini) galas vikšrų- skriemulys vikšrų, po to bazė, po to- vėl kitas skriemulys. Ratų bazė yra per kelio ilgį. Imant už pagrindą jo skaičiavimus, jeigu paaiškėjo, kad jo paimto modelio bazė 30 cm trumpesnė, tai įveiktas atstumas (127 metrai) būtų 30 cm ilgesnis. Dirbant (duomenys neskelbtini), ratų bazė įtakos neturi. Realiai susidūrimas įvyko anksčiau, todėl tie 30 cm neturi įtakos. Kaušui ratų bazė įtakos neturėjo. Tas, kuris važiuoja pagrindiniu keliu, atsiradus kliūčiai, turi stabdyti. Vertina, ar automobilio vairuotojas turėjo galimybę išvengti įvykio, ar ne. Pagal paskaičiuotus nurodytus atstumus, automobilis BMW, stabdydamas nesustotų ir atsitrenktų. Ekspertai turi specialių žinių, naudoja tyrimo metodiką. Tyrimo metodika sako, kad pirma reikia atkurti situaciją tokią, kokia buvo, kai kilo grėsmė saugumui- kaušui pradėjus suktis, kurioje vietoje buvo BMW automobilis. Toje vietoje, būdamas automobilis, važiuodamas leistinu greičiu, ar turėtų galimybę išvengti eismo įvykio. Nagrinėjama nuo to taško, kada kilo grėsmė eismo saugumui. Nėra tokių duomenų, kad automobilio BMW greitis būtų buvęs didesnis nei 77 km/h. Jų ekspertinis centras turi tik nuo 2013 metų laidos automobilių informacijos nuskaitymo įrangą. Susipažįsta su visa informacija, turinčia reikšmės tyrimui. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Tas pats buvo užfiksuota fotonuotraukose. Vaizdo įraše nieko daugiau nepamatysi, nei nuotraukose. Būna, kad ta pati informacija dubliuojasi. Yra katalogai, kurių duomenimis pasiremia, nustatant, kiek automobilis prarado greičio dėl deformacijos. Bet turi būti panašaus pobūdžio smūgis. Kaušu buvo kabinta viršutinė automobilio dalis. Buvo panašu į standžią kliūtį. Jeigu būtų daugiau nuleistas kaušas, būtų deformuota apatinė automobilio dalis.

Ekspertas V. V., išklausęs eksperto E. I. paaiškinimų nurodė, kad eismo įvykio ekspertas, kad nagrinėtų vaizdo įrašą, turi turėti vaizdo eksperto kvalifikaciją arba būti susipažinęs su eismo įvykiu. Įstatymuose apibrėžta, kad ekspertai neturi teisės savarankiškai rinkti medžiagos. Jis užklausė policijos komisariatą, kad jam nurodytų trūkstamą matmenį. Jam buvo pateiktas tas matmuo. Kelyje autorius yra, kai kelyje sudaroma kliūtis. Kliūtis gali būti staigi ir nestaigi. Tuo ir skiriasi (duomenys neskelbtini), kad jo kėbulas buvo kelkraštyje. Jis savo gabaritais kliūties nesudarė. Jeigu automobilis būtų atsitrenkęs į vikšrą, tai kliūtis būtų nestaigi. Tada automobilio veiksmai gal ir būtų pagrindinė sąlyga įvykiui kilti. Įvykio pobūdis buvo kitoks- atsitrenkė ne į kėbulą, o į kaušą. Kliūtis buvo sudaryta per 1.27 s. Buvo sudaryta staigi kliūtis. Naudojimasis žemėlapiais, Orto nuotraukomis, yra ir papildomas įrodymų rinkimas. Matuojant atstumus yra šešėliai, todėl atstumai gali būti iškreipiami. Naudojosi tuo principu, kad ekspertams būtų patiekiami objektyvūs duomenys. Ekspertai ir atstumus tarp elektros stulpų būtų pamatavę patys. Būna, kad sutikrina rezultatus. Palydovines nuotraukas naudoja, kai yra pareigūnų išmatuota sankryža- tada ant palydovinės nuotraukos užneša tuos matmenis. Šiuo atveju nebuvo nurodyti atstumai ir negalėjo sulyginti matmenų su palydovinėmis nuotraukomis. Darbų saugos ekspertas paaiškins, ar galėjo būti tokia situacija, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir juda automobilis. Kliūties sudarytojas turi stebėti, ar jis nesudarys kliūties kitam. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) operatorius turėjo įvertinti, kad vyksta veiksmas, su kaušu pasisukdamas į važiuojamąja dalį, turėjo žiūrėti, ar niekam nesudaro kliūties. Vairuotojams yra įspėjamieji kelio ženklai, švieslentės, įspėjančios apie darbus. Situacija vertinama per reakcijos laiką- kad vairuotojas kuo greičiau, matydamas kliūtį, imtųsi veiksmų ir išvengtų susidūrimo. Vairuotojas turi imtis veiksmų, kai kelyje atsiranda kliūtis.

Ekspertas E. I. paaiškino, kad pagal gautą R. P. prašymą atliko tyrimą. Jo ekspertinis stažas 22 metai. (duomenys neskelbtini)metais dirbau LTEC. Nežino, ar visą bylos medžiagą turėjau, tačiau jam buvo atsiųsta elektronine forma visa medžiaga, kuri jam buvo reikalinga. Jam buvo pateikti liudytojų parodymai, schemos. Buvo pateikta ir filmuota medžiaga, nuorodos, kur internete buvo įkelta ta medžiaga – delfi.lt ir lrytas.lt. Susipažino su LTEC eksperto išvada. Jis nustatė, kad BMW automobilio greitis buvo didelis prieš susidūrimo vietą, (duomenys neskelbtini) buvo matomas iš toli ir todėl BMW vairuotojas turėjo galimybę matyti (duomenys neskelbtini) ir suvokti, kad reikia jį stebėti ir mažinti greitį. Taip pat nustatė, kad dėl didelio BMW automobilio greičio jo vairuotojas neturėjo techninės galimybės jo sustabdyti, todėl pagrindinė priežastis įvykiui kilti buvo BMW vairuotojo veiksmai. Ar BMW automobilio vairuotojas matė (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, tačiau jis turėjo galimybę jį matyti (nebuvo medžių ir pan.). Automobilio BMW judėjimo greitis pagal jo išvadą yra didesnis, nei nustatytas LTEC eksperto nustatytas greitis. Apskaičiavo, kad BMW automobilio greitis buvo apie 106 km/h prieš susidūrimą. Nebuvo duomenų, kad prieš susidūrimą buvo mažinamas greitis. Filmuotoje medžiagoje matosi smūgio momentas- stabdyta nebuvo. Nėra duomenų, kad vairuotojas būtų manevravęs, stabdęs. Automobilis judėjo, kaip judėjo. Nesimato, kad būtų užsidegę stabdžių žibintai. Išvadoje parašė, kad ne jo kompetencija vertinti ar vairuotojo neblaivumas turėjo įtakos įvykiui kilti, tačiau, jei vairuotojas pavartojęs alkoholio, tai lėtėja jo reakcija ir kt., kas nesuderinama su eismo saugumu. Nuo pat vaizdo įrašo pradžios matosi, kad (duomenys neskelbtini) juda, juda jo antstatas, jo strėlė. Nuo pat automobilio BMW pajudėjimo iki pat susidūrimo momento matyti, kad (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus. Strėlės išsukimas nebuvo vienetinis (duomenys neskelbtini) veiksmas. Kelis kartus prieš susidūrimą strėlė buvo pasukta į kelią. Gal nuo pat automobilio BMW pajudėjimo ir nebuvo galima stebėti (duomenys neskelbtini), kadangi vairuotojo dėmesys buvo sutelktas į pro šalį važiuojančius vilkikus, žiūrint, ar nėra duobių ir pan. Po to užvažiuojama ant asfalto ir didinamas automobilio BMW greitis. Tada, nori- nenori, žiūrima į priekį. Jo nuomone, bet tai yra spėjimas, LTEC ekspertas, apskaičiuodamas greitį, atstumą nustatė nuo keliuko, kuris veda nuo (duomenys neskelbtini) esančio namo iki susidūrimo vietos. Mano, kad buvo skaičiuojama, kad keliukas eina statmenai nuo namo. Jis atstumą nustatinėjo iš internetinės svetainės- ten matosi, kad tas kelias yra įstrižas. Taip atstumas gaunasi didesnis, tuo pačiu ir greitis gaunasi didesnis. Jis tyrimą atliko tik autotechnine prasme. Neturi darbų saugos eksperto kvalifikacijos. Prieš pat susidūrimą BMW greitis buvo 106 km/h. Šis greitis buvo akimirkai prieš įvykstant kontaktui. Greitis vidutinis skaičiuojamas - atstumas padalintas iš laiko. Turim orientyrą, kai BMW pravažiuoja keliuką prie namo ir susidūrimo vieta, kuri pažymėta plane. Tarp dviejų orientyrų yra 175,5 m atstumas. Laikas nustatomas iš filmuotos medžiagos. Laikas nustatytas- paėmė jį iš LTEC akto. Pagal kelią, jį padalinus iš laiko, gauname 106 km/h greitį. 106 km/h greitis tai yra vidutinis greitis toje atkarpoje. Kadangi BMW tolsta nuo automobilio, kuris jį filmuoja, tolsta, tai reiškia, kad greitis buvo didinamas. Susidūrimas vaizdo įraše matomas. Iš vaizdo įrašo BMW nedingsta. Dar kelia versiją, kad dėl gedimo stabdžių žibintai neįsižiebė. Tačiau filmuotoje medžiagoje matosi, kad prie vilkikų užsidega stabdžių žibintai. Susidūrimo metu stabdžių žibintai neužsidegė. Pakanka duomenų apskaičiuoti greitį. Jeigu paprasti skaičiavimai leidžia gauti patikimą rezultatą, nereikia tuomet atlikti perteklinio tyrimo. Vidutinis BMW greitis buvo 106 km/h. Jeigu bėgame ir pereiname į žingsnį, tai pradžioje greitis didelis, o po to jis sumažėja. Grubiai, galėjo būti, kad pradžioje automobilio BMW greitis buvo 70 km/h, o smūgio metu 160 km/h. 106 km/h vidutinis greitis buvo atstume nuo keliuko iki susidūrimo. BMW automobilio vairuotojas turėjo galimybę matyti (duomenys neskelbtini) darbą- tai matuti iš filmuotos medžiagos. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad strėlė pasukama į kelią, todėl ir BMW vairuotojas turėjo galimybę tai matyti. Tai yra pavojinga situacija. Jei artėjama prie (duomenys neskelbtini), tai negalima užsimerkti ir galvoti, kad prašoksi pro jį. Reikia mažinti greitį, pyptelėti (duomenys neskelbtini), atsiradus akių kontaktui, reikia bandyti išvengti susidūrimo. Kai paskutinį kartą strėlė buvo pasukta, greitis buvo ženkliai viršytas, automobilis BMW, kai įvyko strėlės pasukimas, buvo kažkokiu tai atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Jei automobilis BMW būtų važiavęs 50 km/h greičiu, jis turėtų techninę galimybę sustabdyti automobilį iki susidūrimo vietos. Vertino, kad, jeigu automobilis BMW būtų važiavęs leistinu greičiu, jo vairuotojas būtų turėjęs galimybę sustabdyti automobilį iki susidūrimo. LTEC ekspertizės akte buvo nustatytas mažesnis automobilio BMW važiavimo greitis. Kaušas buvo privestas prie važiuojamosios dalies krašto, pradėjo judėti susidūrė- 1.27 sekundės. Jeigu važiuoja automobilis 77 km/h greičiu, stabdydamas jis nuvažiuos tam tikrą atstumą. Jeigu važiuos 106 km/h greičiu- stabdydamas jis nuvažiuos didesnį atstumą. Jeigu turime žymiai didesnį greitį, tas atstumas viršija stabdymo kelio ilgį. Jeigu automobilis BMW būtų važiavęs 50 km/h greičiu ir atsiranda staigi kliūtis, ir kliūtis atsiranda prieš 1 metrą, jis negalės sustoti iki kliūties. Važiuojant 50 km/h greičiu, stabdymo kelias-29 metrai. Jeigu nebūtų (duomenys neskelbtini) kaušo, tokio pobūdžio eismo įvykio nebūtų įvykę. Negalima suvesti į tai, kad buvo tik kaušo pasukimas. (duomenys neskelbtini) veiksmų jis nevertina. (duomenys neskelbtini) nebuvo statinė kliūtis. Pati situacija rodė, kad čia yra pavojus. Ne jo kompetencija atsakyti, ar galimas buvo eismas, kai dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veiksmai nebuvo vertinami tyrimo metu Kelių eismo taisyklių požiūriu. Darbų saugos reikalavimai kaušo patekimas į važiuojamąją kelio dalį. Matyti, kad vyksta (duomenys neskelbtini) antstato ir strėlės judėjimas, kai reguliuotojas leidžia eismą. Į važiuojamąją dalį kaušas buvo pasuktas ir prieš lemiamą susidūrimą- tai matosi vaizdo įraše. Eismo įvykio požiūriu svarbi aplinkybė, kiek buvo sudaryta kliūtis- 1.27 sekundės. Tai nustatė LTEC ekspertizė. N. J. iš didesnio atstumo turėjo galimybę matyti dirbantį (duomenys neskelbtini) ir būti atsargesnis- negalėjo didinti greičio ir galvoti, kad „prašoks“. Jeigu nuo 0 km/h greičio iki 100 km/h greitis padidėja per 10 sekundžių, nuo 100 km/h iki 200 km/h greitis padidėja jau per ilgesnį laiką. Per 5.93 sekundes didelio greičio nebuvo galima pasiekti. Nemano, kad nuo 106 km/h buvo galima pasiekti 160 km/h greitį. PC Crash programa skirta modeliuoti dviejų transporto priemonių susidūrimą. Nemano, kad šiuo atveju būtų tikslinga ją naudoti. Jeigu įvedi neteisingus duomenis, gali gauti netikslius rezultatus. Praktika tokia, kad, jeigu be modeliavimo galima gauti patikimus rezultatus, tai nereikia modeliavimo. Nuo keliuko ir susidūrimo (175 metrų atstumą) automobilis važiavo vidutiniu 106 km/h. Jei (duomenys neskelbtini) modelis skirtingas, rezultatas skirtųsi keliais procentais. Susidūrimo vieta LTEC akte nustatyta 23 m, pas jį- 122,5 m. Klausimas, kaip tyrėjai matavo atstumą. Buvo nustatytas 123 m atstumas. Nuo namo kampo iki (duomenys neskelbtini) rato ašies 116 metrų plius (duomenys neskelbtini) bazė, atstumas 3.85 tarp varomosios ašies ir varomojo rato. Jis skaičiavo atstumą nuo namo kampo statmena linija. Jeigu N. J. nuo pat pradžių būtų važiavęs 50 km/h greičiu, neaišku, ar jis būtų išvengęs susidūrimo, jeigu nežiūri, kad (duomenys neskelbtini) sukinėjasi. Įvertino visus veiksmus kompleksiškai. Duomenis, kurie panaudoti skaičiavimuose, ėmė iš LTEC ekspertizės akto. Buvo diskusija su LTEC, kad negalima savavališkai rinkti duomenų. Privatus ekspertas negali kitaip dirbti, kaip kad naudojantis visiems prieinamais duomenimis. Privatūs ekspertai negali siųsti užklausimo policijos pareigūnams. Gali nuvažiuoti į įvykio vietą ir pasimatuoti.

Ekspertas D. B. paaiškino, kad jis yra teismo medicinos gydytojas. Turiu teisę atlikti gyvų ir mirusių asmens sužalojimų tyrimus. Jis atliko mirusiosios D. K. autopsiją. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M704/2019 (02) konstatuota, kad D. K. lavono kūne nustatyta politrauma, pasireiškusi nepatikslinto pobūdžio žaizdomis galvoje ir rankose, sunki galvos smegenų trauma, pakraujavimas po voratinkliniu galvos sniegenų dangalu abipus, difuzinis aksoninis pažeidimas, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pleuros pažeidimu, kaklinio 6 slankstelio keterinės ataugos ir kaklinio 7 slankstelio dešinės skersines ataugos lūžiai, kas komplikavosi koma, oro susikaupimu pleuros ertmėje abipus, poodine emfizema, plaučių uždegimu, plaučių arterijų tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Konstatuoti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, labiausiai tikėtina užduotyje nurodyto autoįvykio metu, susižalojant kaip automobilio keleivė, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. „Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.3, 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. K. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi sunkia galvos smegenų trauma ir krūtinės ląstos organų sužalojimu, kas komplikavosi pneumotoraksu, poodine emfizema, plaučių uždegimu, plaučių arterijų tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. (6 t., b. l. 26–31). D. K. kraujo netyrė, kadangi jau buvo praėjusi daugiau nei para po įvykio. Tai, kad nukentėjusioji nebuvo prisisegusi saugos diržais, turėjo įtakos sužalojimui. Paprastai, neprisisegus diržo, būna didesnės traumos. Kai žmogus prisisegęs saugos diržu, dažniausiai, traumuojama krūtinė, o jeigu neprisisegęs, tada papildomai traumuojamos ir galūnės, galva, iškrentama pro langą. Niekas neatlikinėja tokių tyrimų, ar žmogus šioje situacijoje, jeigu būtų buvęs prisisegęs saugos diržu, būtų likęs gyvas. Tiria ir gyvus, ir negyvus žmones panašiose situacijoje. Dažniausiai mirštama nuo politraumos. Yra multikompleksinis mechanizmas, nuo kurio mirštama. Jei asmuo ir prisisegęs saugos diržais, yra dar ir greitis, vertimasis. Būna smūgis kaip į sieną. Staigiai automobilis sustoja, o automobilio viduje kūnai dar juda. Krūtinės traumos labai dažnos. Daugiau mirusių asmenų būna išgėrusių. Nuo tokių smūgių sužalojimai būtų buvę labai sunkūs, nepriklausomai nuo to, ar žmogus išgėręs, ar ne, nebent, jei žmogus nukraujuoja dėl to, kad jo kepenų funkcija sutrikusi dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo. Tačiau šis atvejis nebuvo toks. Pagrindinė mirties priežastis šiuo atveju- sunki galvos smegenų trauma. Šis sužalojimas iš karto sukelia sąmonės praradimą, ir žmogus miršta arba, jeigu atsigauna, būna sunkios būklės. Buvo ir labai sunki krūtinės trauma. Buvo oro patekimas tarp pleuros, kas apsunkina kvėpavimą. Buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šios dvi traumos labai sunkino žmogaus būklę. Mažesni sužalojimai būna, kai žmogus būna prisisegęs saugos diržais, tačiau neaišku, kokia būtų įvykio pabaiga. Prisisegus, didesnė galimybė, kad žmogus būtų likęs gyvas. Jeigu žmogus ir būtų likęs gyvas, nežino, kokia būtų jo sveikatos būklė. Nepatikslinto pobūdžio žaizdos- dažniausia, kai būna tokia politrauma, medikai gelbsti gyvybę. Todėl buvo užfiksuota, kad tai buvo tik žaizda, kuri buvo susiūta chirurgiškai. Netiria tokių žaizdų. Jos mechanizmas neaiškus. Dažnai žmogus neišskrenda iš automobilio, neliesdamas nieko. Kūnas lietėsi su daugybe automobilio dalių. Galvoje yra didžiulė žaizda. Labiausiai tikėtina, kad kūnas skrido ir galva kontaktavo į metalinį korpusą. Rankos galėjo būti tiek įpjautos, tiek sumuštos. Gydantys gydytojai parašė „skalpas“, sužalojimas buvo labiau kaktoj. Klausimą, ar žmogus liktų gyvas, jei įvykio metu būtų prisisegęs diržu, reikėtų spręsti darant autotechninę ekspertizę, kurios metu vertinti žmogaus konstrukciją ir kitas detales. Mano, kad tikslaus atsakymo nebūtų. Suteikus greitai pagalbą, nemaža tikimybė, kad žmogus būtų likęs gyvas. Kai yra difuzinis sužalojimas be galvos traumos, kur kas didesnė tikimybė, kad žmogus būtų likęs gyvas. Išskirtinumo, ar tai yra (duomenys neskelbtini) kaušas, ar siena, nėra. Šiuo atveju buvo politraumos. Jos būna visose didelėse avarijose. Tikimybinis dalykas, kad asmuo kontaktavo su kaušu. Negali atsakyti, ar asmuo kontaktuotų su kaušu, jei būtų prisisegęs saugos diržais. Jeigu asmuo būtų prisisegęs saugos diržu, sužalojimai, dažniausiai, būna kontakte su vairuotojo sėdyne. Bet tai priklauso nuo to, ar asmuo nebuvo pasisukęs ir pan.

Liudytoja N. S. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. Jos darbo stažas- 22 metai. Ji šioje byloje atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus Ji turėjo surašyti tarnybinį pranešimą, apžiūros protokolą, apsiklausti liudytojus., surašyti ataskaitą. Negali pasakyti, kur apklausė asmenis, bet, greičiausiai, juos apklausinėjo įvykio vietoje. Apžiūroje dalyvavo kolega N. J.. Ji įvykio vietoje atliko matavimus, kartu buvo atvykęs dar vienas ekipažas. Kartu su kitais pareigūnais vaikščiojo ir matavo. Prie įvykio vietos buvo namas. Matavimai buvo pririšti prie namo kampo. Matavo ne nuo kelio. Matuota nuo vikšrų ašies vidurio. Vienas pareigūnas turėjo stovėti kelio ruože, o kitas statmenai ėjo prie namo kampo su rulete ir matavo. Matuotas atstumas nuo ašies vidurio iki namo kampo. Nuo kelio išvedę statmenį į namo kampą, nuo susikirtimo taško su keliu matavo atstumą iki (duomenys neskelbtini) važiuoklės artimiausios ašies. Ji gal galėjo netiksliai nubraižyti namo kampą, bet nuo kampo matavimai nesikeičia. Buvo eita, žiūrėta ir matuota, kad kampas būtų statmenas. Buvo matuotas atstumas nuo namo kampo iki (duomenys neskelbtini) ašies. Tai buvo pirminis taškas, nuo kurio buvo matuoti kiti matmenys. Paprastai riša prie statinio arba prie kilometrinio stulpo. Schemos juodraštyje buvo pasižymėjusi kilometrinį ženklą, bet jo neperkėlė į švarraštį. Negali paaiškinti, kodėl priėmė sprendimą matuoti nuo namo kampo, nes paprastai taip ir daro. Asmenims, kuriuos apklausė, nedarė jokio spaudimo. Žmonės susipažino su apklausos protokolais.

Liudytojas E. I. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. įvykį dar prisimena, tiesą kalbėjo apklausiamas policijoje, tada įvykio aplinkybes geriau prisiminė.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo E. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 126–127.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. I. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. su žmona E. J. I. važiavo iš Kauno į šalia (duomenys neskelbtini)esančią (duomenys neskelbtini)pas giminaitę į 90-metį. Jis vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu jis buvo registruotas sūnaus vardu. Žmona su šuniuku sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. Apie 13 val. (duomenys neskelbtini)raj., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), pravažiavo du remontuojamus kelio ruožus. Juose eismą reguliavo šviesoforai. Ties (duomenys neskelbtini) privažiavo trečią remonto ruožą. Priekyje jau buvo sustojusių automobilių. Sustojo paskui. Čia eismą reguliavo žmonės. Prieš jį stovėjo automobilis BMW. Pastovėjus keletą minučių į kairę kelio pusę atėjo kelių darbininkas, kuris reguliavo eismą. Rankos mostu parodė važiuoti. Priekyje jo stovėjęs automobilis BMW pajudėjo. Jis dar kažkiek uždelsė. Kai reguliuotojas dar kelis kartus ranka parodė jam važiuoti, pajudėjo ir jis. Judėjo gal 40-50 km/h greičiu. BMW jau buvo nutolęs. Jo važiavimo greičio jis negali įvardyti. Netikėtai pamatė, kaip kairėje pusėje, šalia kelio stovėjęs (duomenys neskelbtini), savo kaušu staiga pasisuko į kelią ir trenkė į priekyje važiavusį BMW. Šis veiksmas buvo labai staigus. Tuo metu juos skyrė gana nemažas atstumas. Tikslaus atstumo įvardyti negalėtų. Priartėjo prie įvykio vietos. Automobilio langas buvo praviras. Tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) ėjo vyras. Tikriausiai, jo vairuotojas. Į BMW dėmesio nekreipė, eidamas pro šalį dar nusikeikė. Pamačius tokį vaizdą ištiko šokas. Taip nutikti galėjo ir jiems. Judėjo į priekį. Kelias siauras, sustoti nebuvo vietos, be to, jau vėlavo į pokylį, todėl nuvažiavo. Dėmesį buvo sutelkęs į kelią. Ar BMW automobilyje buvo sužeistų žmonių - nematė. Gal prieš savaitę laiko į jo automobilį buvo įdėtas vaizdo registratorius. Jo valdymo ir galimybių dar nebuvo įsisavinęs. Nuvažiavus į svečius aptarinėjo šį įvykį. Kažkas iš jaunesnių buvo išėmęs registratoriaus atminties kortelę ir per kompiuterį žiūrėjo. Sekančią dieną grįžęs namo dar norėjo peržiūrėti tą įvykį, bet jo kortelėje jau nebuvo. Buvo jau nauji įrašai, o senieji išsitrynę. Kaip eismo įvykio vaizdo įrašas išplito į viešąją erdvę jis negali pasakyti. Pats jo neplatino. Tikriausiai įrašas liko kompiuteryje, per kurį žiūrėjo. Prieš įvykį stovint ir laukiant leidimo važiuoti matė, kad BMW vairuotojas buvo išlipęs, vaikščiojo. Eisena buvo normali, neatrodė, kad girtas. Eismo įvykio dalyviai jam nepažįstami, jokių kontaktų su jais neturėjo (2 t., b. l. 126–127).

Liudytojas E. I. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė nežinantis, kaip jo vaizdo registratoriumi darytas vaizdo įrašas papuolė į viešąją erdvę. Dėl kelio remonto buvo greičio apribojimas - 50 km/h. Jis neskubėjo važiuoti, gal todėl kelio reguliuotojas juos ragino važiuoti kelis kartus. Kelio šone stovėjo sunkvežimiai. Jis važiavo 40-50 km/h greičiu. Visą kelio ruožą matėsi, kad vyksta kelio darbai. Tas kelio gabaliukas prieš kaušą buvo labai pavojingas- iš vienos pusės buvo iškastas griovys, kita kelio pusė nukasta. Kai pavažiavo kelio gabaliuką, tik tada pamatė, kad kaušas juda. Kaušas buvo žemiau kelio. Tik iš arčiau jį galėjo pamatyti.

Nukentėjusysis N. J. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. važiavo pas D. K. ir jos vyrą, pas juos namuose darė remontą. Pas juos atėjo kaimynas su kaimyne, atsinešė degtinės butelį. Jie išgėrė po kelis stikliukus, buvo nuėję pas kaimynę pažiūrėti, kiek kjai remontas kainuotų. Grįžę pas D. K. pabaigė gerti degtinę. D. K. pasakė, kad reikia apkirpti jos vyrą A. K.. Jis sakė, kad jo mama turi plaukų kirpimo mašinėlę. Jis ir jo mama gyvena 2 kilometrų atstumu nuo D. K.. D. K. pasakė, kad jeigu jis gali, atvežti tą plaukų kirpimo mašinėlę. Nuėjęs į kiemą užkūrė A. K. mašiną BMW. Į kiemą išėjo D. K. su kaimynais. Ji pasakė, kad važiuoja kartu ir atsisėdo į automobilį. Nuvažiavus iki remontuojamo kelio, sustojo, kol reguliuotojas leis eismą. Reguliuotojas pamojo ranka ir jie pravažiavo. Nuvažiavo iki jo mamos, pasiėmė mašinėlę ir važiavo atgal. Jis sustojo prie tos kelio atkarpos, kur buvo reguliuotojas. Priekyje stovėjo dvi krovininės mašinos. Jis laukė, kol reguliuotojas leis važiuoti. Žinojo, kad ilgai reikės laukti. Nuėjo prie „furisto“, prisidegė cigaretę. Grįžęs atsisėdo į automobilį. Atbėgo reguliuotojas ir mojo ranka. Galvojo, gal „furistui“. Tada jis dar sykį, į jį žiūrėdamas, pamojo ranka. Pavažiavo atgal. Kai parodė, kad jiems važiuoti, jie pajudėjo. Buvo nauja kelio juosta ir pakilimas. Užvažiavo ant to pakilimo ir važiavo. Iš kairės stovėjo (duomenys neskelbtini). Už jo kelias sukosi į dešinę pusę. Važiuodamas pamatė, kad kažkoks (duomenys neskelbtini) judesys- ir viskas, nespėjo net stabdyti. Prabudo Kauno klinikose. Po kiek laiko -kai pradėjo atsigauti, sužinojo, kad D. K. mirė. Jis bandė pats iš gyvenimo pasitraukti dėl sveikatos, žuvusio žmogaus, lankėsi pas psichologus. Jam nustatytas neįgalumas, iki šiol lankosi pas gydytojus dėl rankos. Žiniasklaida jį kaltino tuo, kad greitis buvo 160 km/h, kad neklausė reguliuotojo signalo, jau vien automobilis BMW daug kam viską pasako. Dėl to, kad vairavo, būdamas neblaivus, nelabai jį kaltino. Iš vakaro nebuvo vartojęs alkoholio. Jis turi tik vieną inkstą, gal todėl jam toks didelis girtumas buvo nustatytas. Jis negirdėjo, kad A. B. būtų jam ką nors sakiusi. Mašinoje garsiai klausėsi muzikos. A. B. turi psichinę negalią. Ji automobiliu nevažinėja, autobusu gal du kartus metuose važiuoja, ji nesigaudo, koks automobilio greitis. Jis važiavo apie 80 km/h greičiu. Žinojo, kad kelio ruožą remontavo apie tris mėnesius. Buvo taikomi apribojimai, kad galėtų saugiai pravažiuoti. Jie niekur neskubėjo, tik reguliuotojas keikdamasis su pykčiu kelis kartus mojo, kad važiuotų ir nestabdytų eismo. Jis per tą ruožą dažnai važinėjo. Reguliuotojai būdavo nepatenkinti dėl to. Reguliuotojai rėkia ant to, kas pirmas stovi kolonoje. Jis sustojo įsitikinti, ar tikrai jam mojo reguliuotojas, nes prieš jį stovėjo dvi mašinos. Nesakė reguliuotojui, kad „dega šachta“, tai supranta kaip norą išgerti alkoholio. Automobilio priekyje prie jo sėdėjo D. K. kaimynas G. M.. A. B. sėdėjo už sugyventinio, o D. K. už vairuotojo. Negirdėjo to, kad A. B. būtų sakiusi D. K., kad ji prisisegtų saugos diržą. Mašinoje garsiai grojo muzika. Kiek matė, D. K. pusė korpuso buvo už jo, o kita pusė arčiau į mašinos vidurį. Nežino, ar ji buvo prisegusi saugos diržu. A. B. buvo prisisegusi saugos diržu. Girdėjo, kad priekyje užsisegė saugos diržą ir gale. (duomenys neskelbtini) tame ruože dirbo gal savaitę. Nematydavo, kaip jam išpildavo žvyrą. Kai pildavo žvyrą, sustabdydavo eismą. Galimai žvyrą supildavo ant kelio, jį nukasdavo ir tada mašinos važiuodavo. Turi būti uždarytas kelias, kol nukasdavo žvyrą. Kol jie laukė, iš priešingos pusės kelios mašinos pravažiavo. Praėjo kelios minutės ir leido jiems važiuoti. Buvo įsitikinęs, kad jam saugu važiuoti. Anksčiau nėra matęs, kad važiuotų automobiliai, o (duomenys neskelbtini) kaušas atsiduria važiuojamojoje dalyje. Ant asfalto buvo kažkiek smėlio nuo automobilių ratų, kelias nebuvo švarus, kaip stiklas. Po įvykio jam dešinės kojos kelias prakirstas, akis supjaustyta, pakaušis suskaldytas, kaklo slanksteliai suspausti, abiejų rankų nervai užspausti (buvo tik 45 procentus darbingas). Po įvykio teisė vairuoti jam buvo atimta 1,5 metų. Kai reguliuotojui pamojus pajudėjo, nematė ir nežiūrėjo, kad (duomenys neskelbtini) dirbo. Ten dar dvi furos stovėjo. Gal 500 metrų atstumas buvo nuo kolonos iki (duomenys neskelbtini). Pavažiavo atgal, aplenkė furas, užvažiavo ant pakilimo- naujo asfalto ir važiavo. Paskui jį važiavo bent trys automobiliai. Tada jau matė (duomenys neskelbtini). Nuo ten buvo 500 metrų atstumas iki (duomenys neskelbtini). Anksčiau tą kelio ruožą pravažiuodavo bent tris kartus per dieną. Nei karto (duomenys neskelbtini) kaušas nebuvo atsuktas į važiuojamąją dalį, todėl tikėjo, kad ir dabar saugiai pravažiuos. Matė (duomenys neskelbtini), kad jis buvo pasukęs kaušą, užtverdamas kelią, bet jis buvo įsitikinęs, kad reguliuotojas (duomenys neskelbtini)i bus pranešęs, kad vyksta eismas, ir netikėjo, kad jis atsuks kaušą. (duomenys neskelbtini) atsuko kaušą į kelią, nežino, ar jis kasė, kaušu užtvėrė kelią. Po to jis nusisuko į savo pusę ir, jam važiuojant, turbūt, vėl suko kaušą. Artėjant jam link (duomenys neskelbtini), jis kaušą nusuko lygiagrečiai kelio kraštui. Jam važiuojant, kaušą pasuko ir trenkė. Kelias buvo tuščias, nebuvo žvyro, važiavo drąsiai. Smūgio neprisimena. Jis buvo prisisegęs saugos diržu. Jis reiškia civilinį ieškinį. Du su puse metų negali rasti darbo, nebegali dirbti statybose, kaip anksčiau. Jam vaistai kainavo, padaryta psichologinė žala. Anksčiau gaudavo 1500 Eur kas mėnesį, o dabar gauna tik po 200 Eur, nėra lengva įgyti naują profesiją, turi po ligonines vaikščioti. Po eismo įvykio daktarai sako, kad rankoje daugiau jėgos nebus, turi džiaugtis, jog ją valdo. Tai yra negrįžtamas procesas. Jo emocinė būsena prasta, sunkiai išgyvena tai, kad reikia atvykti į teismo salę. Du kartus bandė pasitraukti iš gyvenimo. Dabar nevartoja vaistų, tačiau po avarijos pusę metų vartojo vaistus nuo skausmo ir migdomuosius. Ligoninėje prabuvo iki 10 dienų, po to dvi savaites buvo reabilitacijoje. Dieną prieš įvykį buvo pasirašęs darbo sutartį su R. Š. dėl darbo su židiniais, bet po avarijos negali pečių judinti. Turi du vaikus. Sutinka ieškinį dėl neturtinės žalos mažinti iki 30 000 Eur, jį priteisiant solidariai.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku. Įvykio dieną pradėjo dirbti nuo 7 val. Turėjo dirbti iki pietų. Stovėjo kelyje nuo (duomenys neskelbtini)ruože ties gyvenvietės pradžia. Turėjo reguliuoti eismą, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini). Jis turėjo gairelę, kelininko aprangą ir liemenę su užrašu „Kelio reguliuotojas“. Turėjo kepurę nuo saulės su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Jis turėjo krivulę, turėjo teisę sustabdyti net ir policiją. Prieš įvažiavimą buvo sustatyti ženklai, nurodantys, kad yra postas. Kai žmogus reguliuoja eismą, šviesoforas neveikia. Jie buvo susipažinę su eismo reguliavimo tvarka. Per raciją pasako pirmutinis reguliuotojas, įleidžia kelias mašinas, palaukia kelias minutes, kol krovininės mašinos pavažiuoja toliau, apsisuka. Praneša tada jis, kad paleidžia eismą. Jie neturėjo racijos. Paskaičiuoji 2-3 minutes, kol nukasa žvyrą. Jie įleidžia lengvas mašinas, furas. Laukia, kol išvažiuos paskutinė fura. Gale stovintį reguliuotoją informuoji, kiek lengvų automobilių įleidi, pasakai paskutinės mašinos valstybinį numerį, pasakai, kad atvažiuoja sunkvežimiai. Pas jį atvažiuodavo tušti sunkvežimiai jau po to, kai būdavo išpiltas žvyras. Pasako, kiek tuščių mašinų įvažiavo. Tos tuščios mašinos pavažiuoja už jo, kaime apsisuka ir grįžta. Tada jis paleidžia eismą. Nematydavo, kada tos mašinos atveždavo žvyrą. (duomenys neskelbtini) greitai susitvarkydavo, jis per 2-3 minutes nukasdavo nuo kelio žvyrą. Neprisimena tiksliai, kada jis buvo apklaustas dėl įvykio. Papasakojo viską, kaip buvo. Niekas man nesakė, kaip kalbėti.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 115–116.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelininku ir prieš mėnesį laiko jis pradėjo dirbti remontuojamame kelyje (duomenys neskelbtini), kur naujai tiesiama kelio danga. 2019 m. liepos 13 d. nuo 07.00 valandos pradėjo darbą minėto kelio atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu ir dirbti turėjo iki 15.00 valandos. Prieš remontuojamo kelio atkarpą viename ir kitame kelio galuose yra pastatyti šviesoforai, kurie veikia ir reguliuoja eismą tik tada, kada nedirba kelių tarnybos transporto priemonės, nevykdomi kelių darbai. Tuo metu, kada kelio atkarpoje dirba kelių tarnybos darbuotojai, važinėja sunkvežimiai, tuo metu eismą kelio atkarpoje reguliuoja jie kelininkai rankiniu būdu su krivule, o šviesoforas būna nusuktas, kad jo nematytų eismo dalyviai. 2019 m. liepos 13 d. jis pradėjęs darbą nuo ryto stovėjo nuo (duomenys neskelbtini)pusės link (duomenys neskelbtini)miesto pusės, kitame kelio gale stovėjo jo kolega vardu A.. Jam stovint prie remontuojamo kelio, apie 12.00 valandą, kada eismas buvo uždarytas, transporto priemonių eilėje pirmas stovėjo BMW markės automobilis, šviesios spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Matė, kad automobilio priekyje prie vairo sėdėjo vyriškis ir keleivio vietoje sėdėjo dar vienas vyriškis, kuris už vairuotoją buvo vyresnis. Automobilio gale matė sėdinčią moteriškę, tačiau jos apibūdinti negali ir daugiau nieko automobilyje nematė, nes nelabai žiūrėjo. Minėto automobilio vairuotojas stovėdamas ir laukdamas, kada pradės leisti eismą, užkalbino jį ir paklausė, už kiek laiko galės važiuoti. Jis jiems atsakė, kad pravažiuos vienas sunkvežimis ir tada jis juos praleis, šalia keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis dar jam sakė, kad „jam dega šachta ir greičiau juos praleistų“, moteris taip pat prašė juos greičiau praleisti. Tuo metu BMW automobilyje labai garsiai grojo muzika. Praleidus minėtą automobilį jis iš vietos, prabuksuojant ratams nulėkė dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini) kaimo kito galo ir matė kažkur užsuko. Kiek tuo metu tiksliai buvo valandų jis nežino, į laikrodį nežiūrėjo, tačiau galėjo būti apie 12.00 ar kiek daugiau. Automobiliui pravažiavus jis daugiau minėto automobilio nematė ir po kiek tai laiko išgirdo didelį, duslų garsą, panašų į trenksmą ir per radijo ryšio stotelę sužinojo, kad minėtas BMW markės automobilis, kuris pralėkė pro jį, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), kuris kasė žvyrą. Kaip viskas įvyko jis nematė, kadangi (duomenys neskelbtini) nuo jo stovėtos vietos dirbo šiek tiek už posūkio, kur jam matomumą užstojo medžiai. Apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti daugiau nieko negali, nes jis nuo to momento, kada įvyko eismo įvykis, reguliavo eismą. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 115–118).

Liudytojas A. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. BMW automobilio vairuotojo neprisimena, negali pasakyti, ar tai salėje sėdintis nukentėjusysis N. J.. Automobilis BMW važiavo didesniu nei leistinas 50 km/h greičiu. Po smūgio išgirdęs garsą pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) purto molį nuo kaušo, netikėjo, kad, tik paleido eismą ir mašina trenkėsi į kaušą. Su (duomenys neskelbtini) ryšio nepalaikė. Iš savo darbo vietos matydavo, kad 2-3 min. strėlė nesisukioja ir tada paleidžia eismą. Dar apskaičiuoji laiką, kol mašinos, kurios išpylė žvyrą, apsisuka. Jis matydavo tik strėlę, ne kaušą. (duomenys neskelbtini) turėjo žinoti apie tokį susitarimą. Nuvažiuoja mašinos, nukasa žvyrą nuo kelio, apsisuka mašinos, palauki 2-3 minutes ir paleidi eismą. Po įvykio nebendravo su (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar saugi tokia darbo organizavimo tvarka. (duomenys neskelbtini) matydavo, kad atvažiuoja automobilis. Gal 500 metrų atstumas buvo nuo jo iki (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar (duomenys neskelbtini) matydavo jį, reguliuotoją. Kol jo praleistos mašinos nepravažiuoja, kitos pusės reguliuotojas neleisdavo eismo. Meistrai – E. V. ir moteris paaiškino, kaip reikia reguliuoti eismą. Su (duomenys neskelbtini) sutartinių ženklų neturėjo. Laukdavo, kol atvažiuos paskutinis sunkvežimis, po to palaukia 2-3 minutes ir paleidžia eismą. Pažiūri į (duomenys neskelbtini), jeigu strėlė stovi, tai leidi eismą, jeigu ne- tai neleidi. Jo reguliavimas buvo susijęs su mašinų judėjimu iš priešingos pusės ir su (duomenys neskelbtini) darbu. Turėjo raciją su reguliuotoju, o su (duomenys neskelbtini) – ne. Kai paleidžia eismą, darbai tame kelio ruože vykti negali. Nematydavo, ar yra ant kelio žvyro. Yra sutartiniai ženklai, įleisti dvi ar tris mašinas. Jis stovėjo nuo (duomenys neskelbtini)pusės, kai matė, kad užsuko BMW automobilis. Matė, kad BMW automobilis, jį pravažiavęs, užsuko link balto namo. Jis niekam nenori pakenkti. Jis paklausia žmonių, kur važiuos. Per raciją praneša, kad, tarkim, 4 mašinos važiuoja tiesiai, o viena mašina nusuks. Kiekvieno vairuotojo paklausi, kur važiuos. Su reguliuotoju susitari, kad 2-3 minutes palauksi, kol nukasa žvyrą nuo kelio. Ne jis tokią tvarką sugalvojo. Niekas nežino, kas nustatė tokią tvarką. E. V. pasakė, kad reikia pasakyti paskutinės mašinos numerį, prie posto paklausti vairuotojo, kur važiuos. Niekas jam neliepė taip daryti, taip darė dėl darbų saugumo. Meistrai liepė užtikrinti, kad kuo saugiau viskas būtų daroma. Kiekvieną dieną ateini į darbą, ir nieko nepasirašinėji, dirbo iš patirties. Pusę metų reguliuoja eismą, elgiasi vienodai. Darbuotojams E. V., kuris buvo jų tiesioginis vadovas, paaiškino, kad turi užtikrinti eismo saugumą. Per raciją paklausi, ar turi mašinų, jeigu ne, tai sakai, kad įleidi savo automobilius, pasakai paskutinio automobilio numerį, spalvą. Būdavo, kad uždarytas eismas, tačiau pro jį pravažiuodavo automobilis, sustodavo gal už 10 metrų. Sakydavo, kad saulė apakino. Kartą tik pralėkė automobilis ir nesustojo. Policija jį pagavo. Per pusę metų darbai būdavo analogiškai organizuojami. Buvo tik vienas objektas per tą pusmetį. Kai pradėjau dirbti prieš pusę metų, paaiškino, kaip reikia dirbti. E. V. buvo aikštelės viršininkas, vadovas. Ž. K. buvo gal pavaduotojas. M. U., kuris buvo aikštelės viršininkas, pasakė, kad reikia klausyti E. V.. Gamybinių pasitarimų nebūdavo. Su (duomenys neskelbtini) darbiniais klausimais nebendraudavo. Jei reguliuotojui nėra darbo, dirba kitą darbą. Niekas jam nesakė, kad tokia schema nėra saugi. Iki įvykio jokių problemų dėl darbo organizavimo nebuvo.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos skyriaus vadovu. Jam pavaldūs ir technika, ir žmonės. G. L. dirbo nuo 2014 metų, jį gali charakterizuoti tiktai teigiamai. (duomenys neskelbtini) ir G. L. 4-5 metus buvo nuomojami „(duomenys neskelbtini)e“. Visi darbų vadovai tik šio operatoriaus ir norėjo. Dėl (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ilgalaikė nuomos sutartis. „(duomenys neskelbtini)“ veždavo (duomenys neskelbtini) į objektus. Niekada neturėjo nuobaudų G. L., jis puikiai prižiūrėjo techniką. Šiuo atveju už darbų saugą atsakė rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną po įvykio, jam paskambino G. L.. Jis papasakojo, kad atsitiko nelaimė, kad girtas vairuotojas trenkėsi į (duomenys neskelbtini). Sakė, jog matėsi, kad BMW vairuotojas buvo girtas. Neminėjo G. L., kad neblaivus buvo ir jis. Pirmadienį sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo girtas. G. L. pirmadienį atvykęs sakė, kad buvo gimtadienis, per pietus jį pavaišino. Tą pačią savaitę (duomenys neskelbtini) vėl pradėjo dirbti, po įvykio jis nebuvo sugadintas. Po to, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta. Jis pats įvykio vietoje nebuvo. Periodiškai tikrina darbuotojų blaivumą. Po šio įvykio į visą įrangą įmontuoti alkoblokai su veido atpažinimo įranga. Su saugumo instrukcijomis visi supažindinami, priimant į darbą, po to per metus kartą dar supažindinami su saugos instrukcijomis. Konkrečiai tokiam darbui nėra saugos instrukcijos. Iki liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas įvykio vietoje, jis buvo saugomas su visa kita technika. Pagal GPS duomenis, nedirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra stacionarios racijos. (duomenys neskelbtini) dirba kaip robotas. Jeigu jis dirba, jis neturi kada dairytis. Nemano, kad įvykis įvyko, nes (duomenys neskelbtini) skubėjo dirbti. (duomenys neskelbtini) turi saugotis, jeigu jis dirba. (duomenys neskelbtini) turi stebėti tik savo darbo zoną. Jis nežino technologinės schemos. Niekada su „(duomenys neskelbtini)s“ nesitarė dėl darbo saugos. (duomenys neskelbtini) darbo zonoje neturėtų būti žmonių, mašinų. Tai turi užtikrinti tas, kas vykdo darbus. Jis negali pasakyti apie matomumą iš (duomenys neskelbtini) kabinos, nėra ten sėdėjęs.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, jis - kelių geležinkelių inžinierius. Vyko kelio remonto darbai kelyje (duomenys neskelbtini). G. l. ir E. V. nebuvo jo pavaldiniai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis šių kelio darbų rangovas. G. L. dirbo (duomenys neskelbtini). Jis ir (duomenys neskelbtini) buvo samdyti. E. V. buyo buvo darbų vadovas, jų meistras. Aukščiausias pagal pareigas- projektų vadovas M. U., žemesnis-darbų vadovas E. V., dar žemesnis pagal pareigas meistras- jis ir E. D., ir po to darbininkai. Jo ir E. D. funkcijos buvo tos pačios- pasako, ką reikia padaryti, jie privažiuoja, informuoja, ar gerai dirba, ar blogai. Jis neorganizavo darbų, buvo, panašiai, kaip prižiūrėtojas. Pagrindinis vadovas buvo M. U., jis daugiau dokumentus tvarkė. Nėra taip, kad tau priklauso kažkuris tai darbininkas. Iš vakaro su E. D. susitikdavo ir nutardavo, kuris ką turi daryti. Kartais E. V. nurodydavo, ką daryti, o kartais su E. D. pasitardavo, ką reikia tikrinti- ar tinkamą gylį kasa, ar nekasa molio ir pan. Naudojo GPS aukščiui nustatyti. Projekte mato darbų išilginius ir darbų skersinius profilius. Būna, kad pažymi ant pagaliuko aukštį, o būna, kad pasakai, jog kelias centimetrais aukščiau reikia kasti. Jų technika per palydovinį ryšį taip pat matuoja aukštį. Turi prietaisą, su kuriuo dirba geodezininkai. E. V. jiems nurodymus duodavo žodžiu. 2013 m. liepos 13 d. vykusio įvykio smulkiai neprisimena. Prisimena, kad netoliese buvo sustojęs, kalbėjo telefonu, matė pravažiuojantį automobilį ir po to išgirdau smūgį, įvyko avarija- automobilis BMW atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) kaušą. Automobilis važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stovėjo ant smėlio pakely, o kaušas buvo ant kelio. (duomenys neskelbtini) turbūt dirbo. Tiksliai neprisimena, bet turbūt E. V. tą dieną nurodė, ką turėjo dirbti (duomenys neskelbtini)- nutraukti smėlį kaušu nuo kelio. (duomenys neskelbtini) kaušu nukasamas, t. y. nutraukiamas smėlis nuo kelio. Jo žiniomis, tą dieną aikštelėje niekas nevartojo alkoholio. Policija jam pasakė, kad G. L. buvo neblaivus. Pas juos neleidžiama dirbti išgėrusiam. Netikrina jis, ar žmogus blaivus atvyko į darbą. Jeigu pabendrauji su žmogumi, tai matai, ar jis blaivus. Jeigu pajauti kvapą, tai atsiveži alkotesterį ir patikrini darbuotojo blaivumą. Įvykio smulkmenų neprisimena.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 90–91, 98–100.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. K. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. darbus rekonstruojamame kelio ruože, kelio (duomenys neskelbtini), 10,880 km, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini)r., pradėjo 07.00 val. Minėtoje atkarpoje visą dieną su (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo mechanizatorius G. L.. G. L. turėjo minėtoje vietoje nuo asfaltuotos kelio dangos nutraukti gruntą. Darbų atlikimo metu minėtame ruože veikė šviesoforai ir buvo reguliuotojai. Oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, matomumas buvo puikus, oro temperatūra buvo apie 26 laipsnius šilumos. 2019 m. liepos 13 d., apie 13.23 val., jis buvo netoli minėtos vietos, kur dirbo (duomenys neskelbtini) mechanizatorius G. L., kiek pamena, kalbėjo telefonu. Akimirksniu pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini)miesto pusės (duomenys neskelbtini) kryptimi atvažiavo automobilis. Iš automobilio variklio skleidžiamo garso suprato, kad automobilis važiavo labai dideliu greičiu ir iš karto išgirdo smūgio garsą. Po smūgio garso pamatė, kad į (duomenys neskelbtini) kaušą atsitrenkė BMW modelio automobilis. Apie tai iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykio aplinkybes. Po to iš karto priėjo prie minėto automobilio. Jam einant prie automobilio, matė, kad ateina moteris, trumpų plaukų, aprangos detalių nepamena, kuri prašė, kad padėtų, nes jos sugyventinis yra prispaustas. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad prie vairo sėdėjo vyras, kuris sujudėjo, daugiau jokių garsų neleido, priekinėje dešinės pusės sėdynėje sėdėjo vyras, ant automobilio priekinės dalies matė gulinčią moterį, kuri nejudėjo, jam buvo panašu, kad ji negyva, ji kraujavo. Matė, kad automobilio dvejos saugos pagalvės susprogusios. Prie jo priėjo moteris, kuri prašė pagalbos, ir jos paklausė, ar vairuotojas išgėręs, ji palinksėjo galvą, po to paklausė ar važiavot per draudžiamą reguliuotojo signalą, ji taip pat, tai patvirtino, paklausė, kad greičiausiai jie važiavo 160 km greičiu ir moteris pasakė, kad taip, jis mėgsta palakstyti. Netrukus atvyko visos tarnybos, visus automobiliu važiavusius keturis asmenis išvežė greitosios automobiliai. Jo supratimu, moteris, kuri gulėjo ant automobilio priekinės dalies, būklė buvo sunkiausia. Atvykus policijos pareigūnams, G. L. įvykio vietoje nematė, nurodžius policijos pareigūnams iškvietė jį į įvykio vietą ir jis pasirodė įvykio vietoje apie 15.15 val. G. L. įvykio metu nenukentėjo, (duomenys neskelbtini) apgadintas kaušas. Apžiūrint (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra įtrūkusi kažkokia šlangutė, bet jis tinkamas eksploatacijai. Darbuotojai, pradedant darbą nėra tikrinami alkotesteriu, iš policijos pareigūnų sužinojo, kad G. L. nustatytas neblaivumas - 0,63 promilių (2 t., b. l. 90–93). 2020 m. rugsėjo 3 d. liudytojo papildomos apklausos metu Ž. K. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildomai nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės vadovas M. U. 2019 m. gegužės viduryje, tiksliau datos neprisimena, jam pasakė, kad jis kartu su darbų vadovu E. V. dirbs statybos objekte kelyje (duomenys neskelbtini), bus rekonstruojamas kelias. Prieš pradedant darbus buvo rašomas technologijos projektas. Technologijos projektą ruošė E. V.. Tame projekte jis (Ž. K.) surašė tikslinius skaičius, t. y., kelio ilgį, konstruktyvo storį, vietovės pavadinimus. Viską perkėlė iš projekto į technologijos projektą. Ar jo prašė kas tai padaryti, ar jis pats pasisiūlė, šiuo metu jis neprisimena. Nesvarbu, kad projekte yra įrašyti tik keli jo sakiniai, jis buvo įtrauktas kaip projekto rengėjas, jis už tai pasirašė. Taip pat pasirašė kaip projekto vykdytojas, nes vis tiek dirbo tame projekte. Jis pats visą projektą buvo tik permetęs akimis, greituoju būdu, jis pats jokių darbuotojų su technologijos projektu nesupažindino, tai ne jo funkcijos. Paskyrą - leidimą jis taip pat permetė greituoju būdu, kas ten parašyta nesigilino, bet susipažinęs buvo. Rekonstrukcijos metu jis dirbo meistro pareigose. Sau pavaldžių žmonių jis neturėjo, prižiūrėjo žmones, dirbančius rekonstrukcijos ruože, kuris buvo apie 12 km ilgio. Žmonės keisdavosi pagal darbų pobūdį, keisdavosi dirbančiųjų kiekis. Vienu metu dirbdavo apie 40 žmonių gal ir daugiau. Meistru dar dirbo ir kolega E. D.. Su E. V. iš vakaro ar prieš darbo dienos pradžią pasitardavo kokie darbai bus atliekami ir po to tiek jis, tiek E. V. nuvažiuodavo iki darbininkų ir pasakydavo, ką jie turi dirbti. Taip pat darbo dienos metu jis pasižiūrėdavo ar darbininkai gerai dirba. 2019 m. liepos 13 d. kelyje buvo įrenginėjamas šalčiui atsparus sluoksnis. Prieš darbų pradžią M. U. jiems pasakė, kaip dirbs darbus, o E. V. parodė darbininkams kaip dirbti. Jis dabar neprisimena kas nusprendė, kad atvežamas smėlis bus pilamas ant kelio važiuojamosios dalies. Darbo procesas buvo toks - kai vykdavo darbai, abiejuose kelio ruožo galuose stovėjo po eismo reguliuotoją, viduryje rekonstruojamo kelio ruožo stovėjo (duomenys neskelbtini). Reguliuotojas iš vienos pusės paleidžia eismą. Pirmiausiai važiuoja lengvieji automobiliai, po to sunkvežimiai su žvyru. Sunkvežimiai žvyrą išpila ant kelio važiuojamosios dalies šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaušu nugriebia žvyrą į rekonstruojamą kelio dalį. Kitoje pusėje stovintis reguliuotojas neleidžia eismo, kol nepravažiuoja visi automobiliai. Reguliuotojai turėjo racijas ir pasakydavo vienas kitam koks automobilis paskutinis. Kelio ruože užtvėrus vieną eismo juostą eismas buvo vienpusis. Prie (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas vienas darbuotojas T. D., kuris turėjo sustabdyti eismą jeigu (duomenys neskelbtini) dar nebaigė kasti smėlio nuo kelio. Nėra tikras, tačiau atrodo kad T. D. neturėjo „Stop“ ženklo. Dėl eismo reguliavimo visas instrukcijas davė E. V., jis taip pat ir T. D. pasakė stabdyti eismą, kai (duomenys neskelbtini) dirba. (duomenys neskelbtini) ir eismo reguliuotojai tarp savęs jokių ryšio priemonių neturėjo. Jis neprisimena ar (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas kasti žvyrą ir pabaigęs kasti duodavo kokius nors garsinius signalus. Tokiu būdu jie dirbo apie pora savaičių. Ar jie atliko darbus, kaip numatyta technologijos projekte, ar kaip nors kitaip, jis nežino, jie pasitardavo su E. V. ir kaip jam E. V. pasakydavo, taip jis ir dirbdavo. E. V. statybos objekte būdavo kiekvieną dieną. M. U. atvažiuodavo tik kartais, nes jam nepriklausė būti šiame objekte kiekvieną dieną. M. U. tokių objektų turi daug. M. U. paskyrė E. V. vadovauti darbams šiame objekte. 2019 m. liepos 13 d. E. V. taip pat buvo darbe, darbai vyko kaip ir ankščiau pagal tą pačią sistemą. Kai automobilis BMW važiavo rekonstruojama kelio atkarpa, (duomenys neskelbtini) jau neturėjo dirbti. Buvo pasakyta, kad T. D. eismą leistų tik tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini) kaušą padeda ant žemės. T. D. eismą sustabdydavo visą laiką tik iš vienos pusės, nes ir žvyrą atveždavo tik iš vienos pusės. Žvyrą visą laiką atveždavo nuo (duomenys neskelbtini)pusės, išpildavo prie (duomenys neskelbtini) ir toliau sunkvežimiai nuvažiuodavo iki šviesoforo ir apsisukdavo. Tada T. D. sustabdydavo eismą nuo (duomenys neskelbtini)pusės. Kai (duomenys neskelbtini) nukasdavo smėlį nuo važiuojamosios kelio dalies, T. D. eismą praleisdavo. Paleidus eismą nuo (duomenys neskelbtini)pusės stabdyti jo nereikėdavo, nes sunkvežimiai su žvyru važiuodavo tik po lengvųjų automobilių. Jei iš (duomenys neskelbtini)pusės pravažiuoja automobiliai, reiškiasi, kad kelias nuvalytas ir (duomenys neskelbtini) nedirba. Negali paaiškinti, kodėl tuo metu, kai važiavo BMW automobilis, (duomenys neskelbtini) vėl pradėjo dirbti, nors pagal viską visas smėlis jau buvo nukastas ir (duomenys neskelbtini) dirbti neturėjo. Dar nori pasakyti, kad jis AB „(duomenys neskelbtini)“ meistro pareigose dirba apie 2 metus. E. V. jam buvo minėjęs, kad jis dirba šį darbą jau apie 20 metų. E. V. vadovavo visiems darbams, jis tik vykdė, ką jam nurodydavo E. V. (2 t., b. l. 98–100).

Liudytojas Ž. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Negali pasakyti, kurioje vietoje stovėdavo T. D., kur jis stovėjo tą dieną, bet jis stovėdavo priekyje (duomenys neskelbtini), arčiau (duomenys neskelbtini)pusės. Sunkvežimiai išpila smėlį, pasako reguliuotojas, kuris paskutinis automobilis. Jeigu smėlis nukasamas, tai T. D. pasitraukia nuo kelio. T. D. buvo vidury trasos. Būdavo trys reguliuotojai. Nepamena, ar jie turėjo radijo stoteles. Jis yra prisidėjęs prie technologinio projekto ruošimo tik jo įvadu- kelio plotis, ilgis ir kt. Po įvykio, neprisimena, ar studijavo ir buvo su susipažinęs su projektu. Jeigu įvyko įvykis, tai gal nebuvo viskas gerai daroma- negali pasakyti, kur įvyko spraga. Įvykio nematė, buvo nusisukęs. Kiek pamena, jeigu eismas sustabdytas, (duomenys neskelbtini) gali dirbti, išsikišęs į kelio dalį. Prieš įvykį kažkada tikrino E. L. darbą. Neprisimena, kokiems darbuotojams prieš eismo įvykį davė nurodymus. Jis buvo gal 20 metrų atstumu nuo įvykio, kalbėjo telefonu, buvo nusisukęs. Neprisimena, ką darė trečias reguliuotojas. Trečio reguliuotojo pagrindinė funkcija- jeigu nukastas nuo kelio smėlis, jis pasitraukia, jeigu ne- atsistoja vidury kelio. Neprisimena, ar yra supažindintas su teisės aktais dėl darbo saugos. Neprisimena, kaip buvo nurodytos saugos taisyklės. Jis yra supažindintas su darbo saugos reikalavimais. Neprisimena, kaip kas ten įvyko. Negali pasakyti, su kuo buvo siejamas eismo paleidimas. Jo manymu, per dideliu greičiu atvažiavęs automobilis nespėjo sustabdyti, dėl to ir įvyko įvykis. Nematė, kad važiuojamoje dalyje atsidūrė (duomenys neskelbtini) kaušas. Neatsakys į klausimą, ar po įvykio įmonėje pasikeitė saugos instrukcijos. Berods, M. U. nustatė, kokius ženklus reikia rodyti reguliuotojams. Automobilis BMW judėjo nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini). Sunkvežimiai taip pat judėdavo ta pačia kryptimi. Eismas, turbūt, būdavo pirma paleidžiamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai vykdavo eismas, (duomenys neskelbtini) nedirbo. Kai mašinos juda, (duomenys neskelbtini) nedirba. Neprisimena, kad klausė vairuotojos, ar važiavo automobilis per draudžiamą signalą. Neprisimena, ar kalbėjosi su kitais darbuotojais- buvo labai susijaudinęs. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat ne viską prisiminė, bet galima remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. T. D. eismą paleisdavo su lazdele - jeigu atvažiuodavo mašina, jis iškeldavo tą lazdelę, be to, jis buvo su liemene. Kiek prisimena, T. D. kitiems reguliuotojams neduodavo ženklų. Jeigu eismas jau buvo pravažiavęs iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini)pusę, tai, turbūt, buvo viskas nukasta nuo kelio. Nematė, ar smėlis jau buvo nukastas, kai įvyko įvykis, tik daro tokią prielaidą pagal tai, kad jau važiavo mašinos. Įvykio metu kalbėjo telefonu, buvo nusisukęs. Mano, kad didelis greitis gali būti priežastimi kilti avarijai. Kaip buvo šiuo atveju, negali pasakyti.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini). Vyko kelio remontas. Jie pirmi stovėjo eilėje laukdami, kol leis pravažiuoti. (duomenys neskelbtini) sukinėjosi, kasė ir dėjo smėlį į kitą vietą. Juos praleido, jie pravažiavo. Neprisimena, ar smėlio ant kelio buvo likę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas prisiminė geriau.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 123–124.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 13.30 val. jis savo automobiliu „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kuriame šio kelio kilometre vyko kelio remonto darbai ir eismas keliu buvo reguliuojamas eismo reguliuotojo. Tiksliai neprisimena, tačiau atrodo, kad jam reikėjo laukti, kol eismo reguliuotojas leis važiuoti. Ar stovėjo daugiau automobilių jis neprisimena. Neprisimena, kiek toli nuo (duomenys neskelbtini) jis stovėjo, tačiau (duomenys neskelbtini) matė. Jis neprisimena, ar kai laukė kol jam leis važiuoti (duomenys neskelbtini) dirbo, ar ne. Kai jam leido važiuoti ir važiavo pro (duomenys neskelbtini), prisimena, kad dar pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) stovi labai arti kelio važiuojamosios dalies ir tai yra nesaugu. Negali tiksliai pasakyti, tačiau atrodo, kad kai jis pravažinėjo pro (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) dirbo, tik jo strėlė buvo nusukta į priešingą eismo juostai pusę. Ką būtent dirbo (duomenys neskelbtini), jis nematė. Važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, kad ant kelio būtų supilta kokio smėlio. Kliūčių pravažiavimui nebuvo. Jis važiavo su džipu, tad mažas smėlio kauburėlis jam pravažiuoti kliūties nesudarytų. Nuo (duomenys neskelbtini) jo daugiau niekas nestabdė, jis važiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini). Gali tik pasakyti, kad pravažiuodamas pagalvojo, kad darbai vykdomi labai nesaugiai ir kad (duomenys neskelbtini) dirbdamas gali nepastebėti važiuojančio automobilio. Jis neprisimena ar jam pravažiuojant pro (duomenys neskelbtini) jo strėlė judėjo, tačiau tikrai prisimena, kad važiuojant pro šalį jautėsi labai nesaugiai. (duomenys neskelbtini) į jį net nežiūrėjo, todėl nežinojo, ar jis mato, kad jis važiuoja, ar ne. Ar buvo kokie nors ženklai prie pat (duomenys neskelbtini) jis neprisimena. Važiuojant pro šalį susidarė įspūdis, kad važiuojant pro (duomenys neskelbtini) automobilių vairuotojai turi patys žiūrėti, kad (duomenys neskelbtini) jų „neužkabintų“. Važiuojant link (duomenys neskelbtini)matė priešais atvažiuojančius greitosios pagalbos automobilius ir dar pagalvojo, kad kažkas, matyt, nespėjo saugiai pravažiuoti pro (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali, nes nieko daugiau nežino (2 t., b. l. 123–124).

Liudytojas R. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Prisimena, kad jautėsi nesaugiai, nes važiavo pro pat dirbantį (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, kad prie (duomenys neskelbtini), jo zonoje stovėjo reguliuotojas. Jis praleidinėjo mašinas tik iš vienos pusės. Jie laukė, kol leis pravažiuoti, stovėjo kelias minutes. Neprisimena, kokiu ženklu reguliuotojas leido važiuoti. Kai jiems leido važiuoti, (duomenys neskelbtini) buvo nusisukęs nuo kelio su kaušu, kitaip nebūtų pravažiavę. (duomenys neskelbtini) buvo arti kelio, jautė, kad jam pasisukus, jie būtų buvę po jo kaušu, jie buvo (duomenys neskelbtini) pasiekiamoj zonoj. Kai važiavo pro (duomenys neskelbtini), jis kažką kasė- nesisukinėjo. Strėlė buvo nusisukusi nuo kelio. Prie (duomenys neskelbtini) niekas jų nestabdė, juos stabdė gal 30 metrų iki (duomenys neskelbtini). Pravažiavo pro (duomenys neskelbtini) atsargiai, jausdamas pavojų. Važiavau 10 km/h greičiu. Su keleiviais aptarinėjo situaciją, kad čia pavojinga. Avarijos nematė, bet po pusvalandžio matė greitosios pagalbos automobilį su įjungtais švyturėliais.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitikties funkcijų vadovu, viena iš jo darbo funkcijų- darbų sauga. Dirba apie 10 metų. Atitikties funkcija reiškia, kad jis turi rūpintis, kad įmonės atliekami darbai atitiktų visus - aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir kt. reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo tiesą, teismas gali vadovautis šiais jo parodymais. Darbuotojų sauga išskirstoma pagal sritis. Jų tarnyba atsakinga už priemonių numatymą, vidinių teisės aktų tinkamą laikymąsi. Jie sudaro darbuotojams saugias sąlygas. Įmonė turi 100-60, 80 objektų, priklausomai nuo sezono, nuo laimėtų konkursų. Jų įmonė atliko kelio, kuriame įvyko byloje nagrinėjamas įvykis, rekonstrukciją. Jie buvo rangovai. Būna paprastų autoįvykių, tačiau, kad žūtų žmogus, buvo pirmas toks atvejis. Po įvykio buvo atliktas vidinis tyrimas. Darbų inspekcija iš pradžių netyrė šio įvykio, nes tai buvo traktuojama kaip kelių eismo įvykis. Vėliau buvo atliekamas tyrimas. Pagal generalinio direktoriaus įsakymą būdavo skiriamas statybos objekto vadovas, kuris paskirdavo atsakingus asmenis tame objekte už saugų eismą, už aplinkos apsaugą. Minėtame objekte E. V. buvo atsakingas už saugų eismą. Visuose objektuose, jeigu neturi tinkamos technikos, ją nuomojasi. Iš „(duomenys neskelbtini)“ samdė (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Kiekvienais metais atlieka apie 300-500 patikrų dėl darbuotojų blaivumo. Tarnybą sudaro 4 žmonės, objektų yra daug. Įvykis buvo šeštadienį, tądien darbuotojų blaivumo netikrino. G. L. pavardė girdėta. Įmonė, suteikusi įrangos ir darbuotojo nuomą, ir jie, priimdami paslaugą, turi kontroliuoti, kad darbuotojas būtų blaivus. Už objektą buvo atsakingas M. U., kaip vadovas, bet tame objekte už šią kontrolę buvo atsakingas E. V.. E. V. įmonėje dirba 10-12 ar dar daugiau metų. Po įvykio jis nuvyko į įvykio vietą, išmatavo atstumą. Po to atsirado vaizdo įrašas viešoj medijoj. Buvo nustatyta, kad automobilio BMW greitis buvo didelis. Sutinka, kad eismo reguliavimas vyko gal ne visai taip, kaip buvo paruošę dokumentus. Technologinį projektą ruošia darbų vadovas ir komandoje dirbantys žmonės. Tik po to darbų vadovas ir direktoriaus pavaduotojas tvirtina šį projektą. Jeigu jis yra, darbų leidimas irgi turi būti. Technologinis projektas, dažniausiai, yra šalia projekto. Tik yra tam tikro laisvumo- gali būti keli variantai eismo schemų, krovinio privežimo ir kt. Technologiniai projektai daromi atskirai kiekvienam statybos projektui. Jis pateikė įmonės vidaus dokumentus, kurie yra kaip kontrolės garantas, kad su juo susipažinęs žmogus žino savo pareigas. Neprisimenu įsakymų, jų datų. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 160–161.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad jis yra AB „(duomenys neskelbtini)“ Atitikties skyriaus vadovas. Jų skyrius yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, aplinkos apsaugą, materialaus turo apsaugą, kuro ir transporto kontrolę bei kitus dalykus. AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo darbus apie 60-80 objektų, esančių visoje Lietuvoje. Tame tarpe ir valstybinės reikšmės kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini) 5,00-16,90 km rekonstrukciją. 2019 m. liepos 13 d. minėtame objekte įvyko eismo įvykis. Pats jo aplinkybių nematė, atvykti po įvykio į objektą neturėjo galimybės. Dėl šio fakto atliekamas vidaus tyrimas. Išvadų dar nėra. Kai bus - pateiks. Darbo inspekcija šiuo įvykiu nesidomėjo, tyrimo neatlieka. Tiesiogiai už tvarką ir drausmę toje darbų vietoje, kur įvyko eismo įvykis, atsakingas meistras Ž. K.. Už visą objektą atsakingas M. U.. Eismo apribojimas objekte vykdomas pagal suderintą planą. Asmenys, reguliuojantys eismą, tiesioginio ryšio su darbus vykdžiusiu (duomenys neskelbtini) neturėjo, bet prie (duomenys neskelbtini) būdavo darbininkas (T. D.), kuris padėjo reguliuoti eismą. Turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini)buvo įrengta galinio vaizdo kamera ir jo vairuotojas turėjo vaizdą matyti monitoriuje. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objekte dirbo pagal sutartį. Smėlį vežę krovininiai automobiliai, kurių vairuotojai galėjo matyti įvykio aplinkybes, yra samdomi. Jų duomenis praneš vėliau. Prie apklausos protokolo prideda leidimo riboti eismą, nuomos sutarties, generalinio direktoriaus įsakymo ir kitų dokumentų kopijas (2 t., b. l. 131–132). 2020 m. rugpjūčio 31 d. papildomos apklausos metu A. M. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildomai praneša, kad pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą 2019 m. gegužės 14 d. Nr. ĮS19-60, dėl atsakingų darbuotojų paskyrimo darbų vykdytojas E. V. buvo paskirtas atsakingu už saugų autotransporto eismo užtikrinimą kelio (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos objekte. Šio objekto Statinio statybos vadovas yra M. U., o statinio statybos bendrųjų darbų vadovas yra E. V.. 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. ĮS17-23 pagrindu M. U. 2019 m. gegužės 23 d. paskyrė Ž. K. ir E. V. atsakingais už darbuotojų saugą ir sveikatą, priešgaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą. Pagal meistro pareigybinius nuostatus Ž. K. tame statybos objekte organizavo ir koordinavo jam pavaldžių darbuotojų darbą. Ž. K. pagal jo užimamas pareigas ir atliekamus darbus atestatas nėra privalomas. Kelio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos technologijos projektą rengė E. V. ir Ž. K.. Projektą tvirtino ir derino techninio direktoriaus pavaduotojas R. K., aikštelės vadovas M. U., darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė V. T. ir aplinkos apsaugos specialistė I. V.. Technologijos projekte yra numatytos transporto eismo reguliavimo schemos, priklausomai nuo užtveriamos važiuojamosios dalies ilgio, kelio pločio ir t. t. Iš viso projekte yra 6 galimos eismo reguliavimo schemos. Projekte taip pat numatyta, kokiais atvejais yra stabdomas eismas. Projekto 1.15 punkte yra numatyta, kad naudojant kėlimo mašinas, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), zonoje turi būti aptveriamos signalinėmis juostomis, esant poreikiui pastatomas darbininkas su „Stop“ ženklu, kad apribotų žmonių ir transporto eismą kol vyksta darbai su kėlimo mašinomis. Už eismo reguliavimą vykstant statybos darbams buvo atsakingas E. V.. Tiesioginis E. V. vadovas yra M. U.. 2019 m. liepos 13 d. įvykio vietoje buvo atliekami apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimo darbai. Technologijos projekto prieduose šie darbai yra aprašyti technologinėje kortelėje Nr. K-6. Tie darbai taip pat buvo vykdomi ir pagal kitą technologinę kortelę K-10 (strėlinių mechanizmų). Jo manymu, technologijos projektas šiam objektui buvo paruoštas tinkamai. Eismo įvykio priežastimi galėjo būti viršytas BMW automobilio greitis, automobilio vairuotojo ir mechanizatoriaus neblaivumo faktorius. Galimai, kai kurie darbai galėjo būti atliekami ne pagal technologinį projektą. Tokie darbai kaip eismo organizavimas, birių medžiagų atvežimas ir paskleidimas (2 t., b. l. 160–161).

Liudytojas A. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Jų firmos atstovai yra vykę į šį objektą tikrinti darbuotojų blaivumą vieną ar du kartus. Jis kalbėjo su asmeniu, kuris reguliavo eismą, kokia jo darbinė funkcija. Jo pasakymu, jis padėdavo mašiną pristabdyti. Su visais darbuotojais bendravo po įvykio, nes į objektą lydėjo VMI atstovą, kuris norėjo apklausti darbuotojus, nedalyvaujant įmonės atstovams. Galvoja, jeigu T. D. ir turėjo priemones šioje grandinėje, bet jos nepilnai ar nevisiškai buvo naudojamos, jis kalba apie radijo stoteles. (duomenys neskelbtini) jos neturėjo. Negali pasakyti, ar T. D. ją turėjo. Jeigu būtų turėjęs, gal būtų girdėjęs, kad eismas paleistas. Negaliu pasakyti, ar T. D. visą laiką vykdė savo funkcijas, jis buvo laukuose ir galėjo kur nors pasitraukti. Mano, kad jo funkcija buvo parodyti, jeigu žmonės judėjo, visiškai nesustabdant. Reguliuotojas aiškino, kad BMW vairuotojas buvo įsitempęs, pakeltu balso tonu reikalavo leisti jam pravažiuoti, nes jis prieš tai jau ten važiavo- jis jautė iš to asmens kažkokį tai spaudimą. Reikėjo sustabdyti darbus, tada leisti eismą. Daug kas gali stabdyti darbą, pats operatorius galėjo sustabdyti darbą arba kas jį valdo. Iš objekte esančių darbų vadovų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini)buvo galinio vaizdo kamera. Įvykis buvo šeštadienį, jis į įvykio vietą neatvyko. Įvykį tyrė gal mėnesį, gal ir po dviejų mėnesių dar kažką žiūrinėjo įmonės viduj. Schemos, išleistos administracijos, tikslas- užtikrinti saugų eismą. Negali pasakyti, kiek tiksliai buvo laikomasi tos schemos. Jeigu nebuvo laikomasi, tai ir daugiau įvykių galėjo būti. Jis ruošė technologinio projekto priedus. Kortelėje K14 yra schemos, kur nurodyta, ką daryti, jeigu strėlė išeina į kelią. Darbai galėjo būti atliekami ne pagal technologinį projektą. Mano, kad visada subrangovai arba samdomi operatoriai pasirašytinai supažindinami su technologinėmis schemomis. Negali pasakyti, ar pasirašytinai (duomenys neskelbtini) buvo susipažinęs su technologine schema. G. L., mano, turėjo klausyti E. V. arba per E. V. Ž. K.. Saugos taisyklės būna numatytos technologiniame projekte, su kuriuo supažindinami visi darbuotojai. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) darbuotojas buvo su juo supažindintas. Negali pasakyti, kokiu būdu (duomenys neskelbtini) pranešė reguliuotojams, kad jis baigė darbą. Jeigu vyksta darbai, turi būti stabdomas eismas. Negali pasakyti, ar reguliuotojui buvo oficialiai įsakymu ar pagal pareigybinę instrukciją pavesta reguliuoti eismą. Reguliuotojas buvo prie (duomenys neskelbtini). Anksčiau dirbo kitaip- įleisdavo sunkiasvores mašinas, eismas sustabdomas, jos išsipila, išvažiuoja, tada paleidžia eismą. Kartais jie leisdavo ir lengvas mašinas. Šiuo atveju yra kitas klausimas- kodėl įleido lengvas mašinas, dirbant (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamoje dalyje, eismas turi būti sustabdytas. Už darbų organizavimą atsako statybos objekto vadovas, jis paskiria atsakingu meistrą, meistras- ką nors iš darbininkų ar kelininkų paskiria atsakingu už tam tikras funkcijas. Nemato įvykio vietoje medžiagų ant kelio, kurias reikėjo kasti. Šiek tiek smėlio visada lieka ant kelio. Jeigu žmogus dirbo darbus, tai turėjo likti medžiagų ant kelio. Negali teigti, kad jo minėta eismo reguliavimo tvarka objekte buvo pastovi, bet kažkas buvo negerai- jeigu dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo būti sustabdytas eismas, bet nemato, ką jis dirbo. Matė filmuotoje medžiagoje, kad automobilis pravažiuoja lygiai. Reguliuotojas gali matyti ne smėlio krūvą, bet jis gali matyti, ar (duomenys neskelbtini) strėlė 10-15 sekundžių dirba, ar ne. Gal iki vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) strėlė judėjo. (duomenys neskelbtini), paleidus eismą, žinojo, kad po 15-20 sekundžių atvažiuos automobilis. Išnuomotas (duomenys neskelbtini) yra toks pats, kaip ir jų darbuotojai. Jis supažindinamas su technologine schema ir priedais- (duomenys neskelbtini) technologine kortele ir kt. Jeigu jis jaučiasi nesaugiai, jis gali atsisakyti dirbti. Įmonėje griežtas požiūris dėl alkoholio vartojimo. Dabar prieš ir po darbo tikrinamas darbuotojų girtumas. Negali pasakyti, ar objekte buvo girtaujama. Mano, kad įvykio dieną E. V. turėjo būti- jis buvo vadovas. M. U. buvo išeiginė. E. V. turėjo būti atsakingas už saugą. Visiems mechanizatoriams turi būti 0 promilių girtumas. Yra atsakomybė už tai ir rangovui, ir subrangovui. Pats darbuotojas taip pat tuo turi rūpintis. Vienam žmogui užtenka ir taurelės, kad sulėtėtų reakcija, o kitam reikia nemažai išgerti. Mano, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo būti blaivus. Šalina nuo darbo darbuotoją, jeigu jis yra neblaivus. Girtumus tikrina keturi darbuotojai. Kartais, priklausomai nuo informacijos, kiti darbuotojai tikrina girtumą. Priklausomai nuo vadovų, anksčiau šeštadieniais patys vadovai važiuodavo tikrinti girtumą. Jam po įvykio pateikus skaičiavimus (duomenys neskelbtini) paskaičiavo BMW automobilio greitį, greitis gavosi 100-120 km/h. Mano, kad su tokiu greičiu taisyklės negalioja.

Liudytojas M. U. parodė, kad 2019 metais dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, teismas gali jais vadovautis. Jis buvo kelių tiesimo aikštelės vadovas. E. V. buvo jo pavaldinys- darbų vykdytojas, o G. L.- samdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo darbo funkcija šiame objekte buvo organizuoti visą statybą. Buvo tuo metu trys – keturi objektai. Techninį projektą paruošė projektavimo įmonė, o technologinį projektą- darbų vadovas, greičiausiai, E. V.. Jis turėjo pažiūrėti pagal technologinį projektą darbų vykdymo, medžiagų poreikio grafikus. Tai- šabloninis dokumentas, peržiūri pagrindinius momentus kiekvienu atveju. Tai yra kartotinis šablonas, kuris pritaikomas konkrečiu atveju. E. D. ir Ž. K. buvo meistrai buvo šiame objekte. Kas buvo atsakingas už darbų saugą, neprisimena. Darbų atlikimą prižiūrėjo darbų vykdytojas. Neprisimena, kas buvo darbų vykdytojas. Iki įvykio tame objekte buvo gal 10 kartų. Tą dieną, kai įvyko nelaimė, nebuvo objekte. Ž. K. jam pranešė apie įvykį, jis nevyko į vietą, nes buvo šeštadienis, jis nedirbo. Po įvykio minimaliai buvo aptarinėjamas šis įvykis darbe, po to, kai paaiškėjo naujos aplinkybės, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. Jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda- kategorijos pažeminimas pusei metų. Neblaivumo patikrinimas buvo vykdomas pasirinktinai, kai būdavo įtarimų, kad darbuotojas neblaivus. G. L. ne pirmą kartą dirbo jų objekte. Žinojo, kad jis geras specialistas. Galimai prašydavo, kad, jeigu galima, išnuomoti tam tikrą (duomenys neskelbtini) su tam tikru operatoriumi. Neprisimena, kaip buvo šiuo atveju, bet jie G. L. norėdavo, kaip gero specialisto. Iki darbų pradžios buvo darytas technologinis projektas. Datos neprisimena. Neprisimena, kada buvo pradėti rekonstrukcijos darbai.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė liudytojo M. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 169–170.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. U. parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. 2019 metais AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini)5,00 - 16,90 rekonstrukciją. Technologijos projektą šiam objektui rašė darbų vadovas E. V.. Yra nustatyta tvarka, kuria yra tikrinamas, derinamas technologijos projektas. Yra vidaus audito ir kontrolės skyrius, kurioje dirba specialistai atitinkamų sričių, kurie viską tikrina pagal savo kompetenciją technologijos projekto dalis. Technologijos projektas darbo metu gali būti tikslinamas, jei tam yra poreikis. Jis buvo vienas iš šio technologijos projekto derintojų. Maždaug apie 2019 m. gegužės 27 prasidėjo rekonstrukcijos darbai. Darbams vadovavo pagrindinis darbų vadovas E. V.. E. V. buvo atsakingas už darbų organizavimą, priežiūrą, darbų saugą ir darbų atitikimą technologijos projektui. Kaip pagalbininkai E. V. buvo paskirti meistrai Ž. K. ir E. D.. Pagal akcinės bendrovės teisės aktus atsakingas buvo tik E. V., Ž. K. prisidėjo greičiausiai tik prie dokumentų ruošimo. Jis buvo paskirtas statinio statybos vadovu šiam objektui. Šis objektas buvo jam ne vienintelis, pagrindinės jo pareigos buvo projekto administravimas, prisidėjimas prie pasiūlymų rengimo skaičiuojant kitus objektus, resursų kontrolė ir taip toliau. Objektus jis aplankydavo, turėdavo priimti atliktus darbus. Rekonstruojamame kelyje (duomenys neskelbtini) iki įvykio jis lankėsi apie 20 kartų. Atvykęs jis tvarkydavo statybinę dokumentaciją, susijusią su projekto įgyvendinimu, atliktų darbų kiekių priėmimas statybos darbų žurnale, paslėptų darbų aktų pasirašymas ir taip toliau. Pervažiuodavo per objektą, pasižiūrėdavo ar ko netrūksta, ar dirba technika, ar pakanka resursų. Atvykęs į objektą jis matė, kad kaip yra vykdomi darbai, tačiau negali pasakyti ar darbai buvo atliekami pagal technologinę kortelę. E. V. buvo paskirtas ir turėjo užtikrinti tinkamą darbų organizavimą. Kaip rekonstruojamajame objekte buvo vykdomas šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas jis nežino. Visą darbų seką sudėliojo ir sureguliavo darbų vadovas E. V.. Ar darbai buvo atliekami taip, kaip numatyta technologijos projekte, jis nežino, tai turėjo užtikrinti darbų vadovas. Kiek lankėsi objekte, kažkokių akivaizdžių rizikų ar pažeidimų darbų saugoje jis nepastebėjo. 2019 m. liepos 13 d. buvo šeštadienis, jis tuo metu nedirbo ir objekte nebuvo. Apie įvykį tik sužinojo telefonu, jį informavo Ž. K.. Ž. K. pranešė, kad turi įvykį, kad kažkas atsitiko su (duomenys neskelbtini), ar jis ką nutrenkė, ar kažkas atsitrenkė, kaip pasakė tiksliai, šiuo metu įvardinti negalėtų. Jų bendrovėje kiekvienas didesnis darbų objektas turi alkotesterius ir jie naudojami tik esant įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus. Neblaivumą tikrina darbų vadovas ir kartais vidaus audito ir kontrolės skyrius. Daugiau apie tą įvykį jis nieko pasakyti negali. Žino, kad žuvo moteris, buvo sužaloti kiti žmonės (duomenys neskelbtini) kaušui susidūrus su pravažiuojančia transporto priemone. Jis mano, kad įvykis įvyko dėl dviejų dalykų: dėl (duomenys neskelbtini) ir neblaivaus automobilio vairuotojo. Daugiau neturi ką pasakyti, nes daugiau apie šį įvykį nieko nežino (2 t., b. l. 169–170).

Liudytojas M. U. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Mano, kad viršytas BMW automobilio greitis lėmė nelaimę. Jeigu automobilis BMW būtų važiavęs normaliu greičiu, būtų pamatęs strėlę ir sustojęs laiku. Tame objekte būdavo dirbama, kai vyko eismas. Eismo reguliuotojai paleisdavo eismą, kai išvažiuodavo jų puspriekabės. Jis pats matydavo- kai privažiuodavo, (duomenys neskelbtini) dar lygindavo krūveles, ir jis ramiai pravažiuodavo. Šią schemą buvo išbandę kitame objekte, ji pasiteisino ir ją taikė šiame objekte. Eismo reguliuotojai reguliuodavo puspriekabių, kurios vežė smėlį, ir pravažiuojančio transporto eismą. Nebuvo tvarkos, buvo pasiūlyta naudoti eismo reguliavimo schemą, kuri buvo išbandyta kitame objekte. Buvo standartinė schema. Važiavo statybos dalyviai ir matė šią schemą veikiančią. Tiesiog privažiuoji, matai, kad dar nebaigė darbo (duomenys neskelbtini), važiuoji ramiai į savo darbo zoną. Pravažiavus postą, jei nebaigtas darbas, neskubėdamas pravažiuoji. Visi žinojo, kad buvo tokia eismo reguliavimo schema– ir statybos užsakovai, ir techninis direktorius. Užsakovo atstovai atvažiuodavo, matydavo. Negali pasakyti, kurie jų vadovai lankėsi objekte. Negali tiksliai pasakyti, kas žinojo apie šią schemą, bet ir R. D., ir techninis direktorius žinojo. Negali patvirtinti, kad jie važiavo tuo metu. Negali pasakyti, ar A. M. žinojo, kad ši schema buvo naudojama. Ši schema buvo išbandyta kituose objektuose. Neteikė ataskaitos niekam apie tai, kad naudojo šią schemą. (duomenys neskelbtini) operatorius neprieštaravo tam, kad ši schema būtų naudojama. Nežinojo, kad dėl strėlės (duomenys neskelbtini) operatorius negalėjo matyti atvažiuojančių transporto priemonių iš dešinės. Jis yra pasirašę technologinį projektą, jo parašas reiškia, kad peržiūrėtas technologinis projektas. Su jo minėta eismo reguliavimo schema, turbūt, niekaip nebuvo supažindinami darbuotojai. Jie gaudavo žodinius nurodymus. (duomenys neskelbtini) vykdė tą schemą, jis tiesiog dalyvavo joje. E. V. žinojo šią schemą. Leidimas, esantis 3 t., b. l. 107, jam žinomas. Šio leidimo 39 punkto (3 tomas, b. l. 110) detalės skiriasi. Negali atsakyti, kodėl buvo taip dirbama. Nežino, ar tik jam buvo taikoma, kad jam privažiavus, pristabdo ir pravažiuoja. Jį eismo reguliuotojai pažinojo. Negali pasakyti, ar eismo reguliuotojai visus praleisdavo. Galimai jie jį praleisdavo kaip pažįstamą. Jo mašina buvo „Škoda Oktavia“ nebuvo žymėta. Nematydavo, ar iš paskos važiuodavo kiti eismo dalyviai. BMW vairuotojas kaltas dėl to, kad viršijo greitį. Eismo schema buvo koreguojama kiekvienu atveju atskirai- priklausomai nuo to, kiek mašinų veža smėlį. Ši schema išbandyta, nukasant smėlį nuo važiuojamos dalies. Darbų vadovų nurodymai būdavo, kaip reguliuoti eismą automobiliams, kurie veža smėlį. Negali pasakyti, kada važiuodavo lengvieji automobiliai. Medžiagų pylimo ant važiuojamosios dalies būdas greitesnis, galimai ir pigesnis, nei kad būtų daromi atitvarai, susiaurinimai.

Liudytojas T. D. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbininku, dabar nebedirba. E. V. buvo darbų vadovas, o E. L.- (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 13 d. jis dirbo remontuojame kelio ruože. Krovininės mašinos išpildavo žvyrą, o jis pasirašinėdavo joms važtaraščius. Per dieną dirbdavo 8-9 mašinos, bet jos padarydavo po 3-4 reisus. Po įvykio buvo apklaustas, papildomai neturi ką pasakyti. Tvirtina savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė liudytojo T. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 108–109, 111–112.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. D. parodė, kad su pertraukomis apie porą metų dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu jo darbo objektas - rekonstruojamas kelias (duomenys neskelbtini). Tame objekte dirbo ir 2019 m. liepos 13 d. Jo pareigos buvo pasirašyti atvežamų medžiagų važtaraščius, tikrinti ant kelio dengiamos medžiagos storį ir esant reikalui padėti eismo reguliuotojams, kurie remontuojamo ruožo pradžioje ir gale stabdo ir leidžia transporto priemones. Šie darbuotojai tarpusavyje ryšį palaiko per radijo stoteles. Jis su jais ryšio neturėjo. Būdavo netoli (duomenys neskelbtini), pristabdydavo eismą, kad kroviniai automobiliai galėtų apsisukti, kad (duomenys neskelbtini) nuvalytų kelią. Liepos 13 d., po 13 val., kai įvyko eismo įvykis, jis buvo apie 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini). Žiūrint pagal lengvojo automobilio, kuris dalyvavo įvykyje, judėjimo kryptį, dar neprivažiavus susidūrimo vietos. Stovėjo dešinėje esančiame įvažiavime ir kalbėjosi su meistru Ž. K.. Matė, kai į (duomenys neskelbtini)pusę pravažiavo krovininiai automobiliai. Po to pajudėjo transportas į (duomenys neskelbtini)pusę. Stovint nugara į kelią staiga pajuto, kaip į (duomenys neskelbtini)pusę pralėkė automobilis. Sukosi pažiūrėti į nuvažiuojančio automobilio pusę ir tą pačią akimirką pasigirdo smūgio garsas. Automobilis jau buvo nuvažiavęs nuo kelio. Paties susidūrimo momento nematė. Tuojau pat link jų atėjo (duomenys neskelbtini) G. L. ir pasakė, kad skubiau kviestų greitąją med. pagalbą, nes yra nukentėjusių žmonių. Ž. K. iškart skambino Bendrajam pagalbos centrui. Artyn prie įvykio vietos nėjo, nes jautriai reaguoja į tokius dalykus. Girdėjo šaukiant vyrą. Jis buvo užspaustas lengvajame automobilyje. Dar matė, kad viena moteris išlipo pati. Netrukus į įvykio vietą suvažiavo specialiosios tarnybos. Jam nebuvo tiesioginės pareigos reguliuoti (duomenys neskelbtini) darbą, tik kartais padėdavo pristabdyti eismą. Eismo reguliuotojai su (duomenys neskelbtini) tiesioginio ryšio neturėjo. Jo, kad jis pats matydavo, kada vyksta eismas ir tuo metu nedirbdavo. Atvežtą smėlį krovininiai automobiliai papildavo ant kelio ir (duomenys neskelbtini) jį turėdavo nukasti į tą dalį, kur dirbdavo buldozeriai. Įvykio metu tame ruože dirbo septyniese. Jis buvo blaivus. Kad kiti darbuotojai vartotų alkoholį, nematė. Negali pasakyti, kokiu greičiu prieš įvykį važiavo automobilis, bet jis turėjo būti didelis. Leidžiamas greitis darbų ruože - 50 km/h. Jis pats po įvykio niekam neskambino. Jam vėliau skambino bendradarbiai ir klausė, kas pas juos nutikę. Koks automobilis važiavo paskui įvykyje dalyvavusį BMW negali pasakyti, neįsidėmėjo (2 t., b. l. 108–109). 2020 m. rugsėjo 4 d. liudytojo papildomos apklausos metu T. D. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildomai parodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte rekonstruojamame kelyje (duomenys neskelbtini)jis pradėjo dirbti kažkur nuo 2019 m. birželio 1 d., tiksliai neprisimena. Jis dirbo kelininko pareigose. 2019 m. liepos 13 d. jis dirbo prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Dabar tiksliai neprisimena nuo kada, bet maždaug mėnesį laiko iki įvykio, jie dirbo tokiu principu: nuo (duomenys neskelbtini)pusės atvažiuodavo sunkvežimiai su žvyru ir išpildavo žvyrą prie (duomenys neskelbtini) ant važiuojamosios kelio dalies. Tuo metu būdavo visiškai sustabdomas eismas. Sustabdydavo eismo reguliuotojai, stovėję remontuojamo kelio ruožo abiejuose galuose. Dažniausiai atvažiuodavo trys sunkvežimiai. Pirmas išpildavo žvyrą, (duomenys neskelbtini) žvyrą nukasdavo nuo kelio važiuojamosios dalies ant kelio sankasos. Tada pirmas sunkvežimis nuvažiuodavo link (duomenys neskelbtini)apsisukti, o sekantis sunkvežimis išpildavo savo žvyrą. Ir taip, kol visi sunkvežimiai išpildavo žvyrą ir kol visas žvyras būdavo nukastas. Sunkvežimiai apsisukdavo prie eismo reguliuotojo, kuris stovėjo remontuojamo kelio ruožo pabaigoje (duomenys neskelbtini)pusėje. Jis pastovėdavo prie (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)pusę, palaukdavo, kol jis baigs nukasinėti paskutinio sunkvežimio žvyrą. Kai (duomenys neskelbtini) nukasdavo žvyrą, jis jam duodavo garsinį signalą ar pamodavo ranka. Jis matydavo, kad jis nuleidžia ant žemės (duomenys neskelbtini) kaušą. Tada jis nueidavo dirbti kitų darbų. Eismo reguliuotojas paleisdavo eismą, kada prie jo privažiuodavo paskutinis sunkvežimis. Kartais būdavo, kad reguliuotojai paleisdavo eismą nuo (duomenys neskelbtini)pusės, kol žvyras būdavo nenukastas. Tada jis automobilius sustabdydavo, kol bus nukastas žvyras. Nuo (duomenys neskelbtini)pusės pirmiausia važiuodavo lengvieji automobiliai, o paskui juos važiuodavo sunkvežimiai. Kada pravažiuodavo paskutinis sunkvežimis, eismo reguliuotojas nuo (duomenys neskelbtini)pusės paleisdavo eismą. Vėl pirmiausia važiuodavo lengvieji automobiliai, o paskui juos sunkvežimiai su žvyru. Pravažiavus sunkvežimiams eismas sustabdomas, nes jie pildavo žvyrą ant važiuojamosios kelio dalies. Kai važiuodavo automobiliai nuo (duomenys neskelbtini)pusės, jam stabdyti eismo nereikėjo, nes nukasus žvyrą pirmiausiai pravažiuodavo automobiliai nuo (duomenys neskelbtini)pusės. Nuo (duomenys neskelbtini)pusės žvyras nebūdavo atvežamas. Įvykio metu, kiek jis prisimena, žvyras nuo važiuojamosios kelio dalies buvo nukastas ir eismas nuo (duomenys neskelbtini)pusės buvo paleistas. Kai važiavo automobiliai nuo (duomenys neskelbtini)pusės, (duomenys neskelbtini) neturėjo dirbti. Jis nežino, kodėl įvykio metu (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti tuo metu, kai buvo paleistas eismas nuo (duomenys neskelbtini)pusės. (duomenys neskelbtini) žinojo, kad jei paleistas eismas nuo (duomenys neskelbtini)pusės, jis nedirba ir laukia sekančių sunkvežimių. Po įvykio jis neklausė (duomenys neskelbtini) G. L., kodėl jis atsuko kaušą į kelio važiuojamąją dalį, kai buvo paleistas eismas. Šių jo veiksmų paaiškinti negali. Prieš pradedant dirbti objekte jis buvo supažindintas su technologijos projektu. Jis pastebėjo, kad dirbama ne taip, kaip parašyta projekte, tačiau jis tik darbininkas, kaip jam pasako, taip jis dirba. Kaip dirbti jiems visiems paaiškino darbų vykdytojas E. V.. Aikštelės vadovas M. U. atvažiuodavo į šį objektą retai, gal kartą į savaitę, jis tikrai turėjo matyti kaip jie dirba. Įvykio dieną jis nepastebėjo, kad G. L. darbe gertų alkoholinius gėrimus, taip pat nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus. Tik tą dieną G. L. apie valandą vėlavo į darbą. Kai dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, jiems tikrindavo blaivumą, tačiau ne kiekvieną dieną. Atvažiuodavo netikėtai ir patikrindavo 2-3 kartus į mėnesį. Po įvykio pradėjo tikrinti 2-3 kartus į savaitę. Taip pat po įvykio buvo išduotos papildomos ryšio priemonės (2 t., b. l. 111–112).

Liudytojas T. D. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. (duomenys neskelbtini) turėjo garsius garsinius signalus. Jis pastebėjo, jog dirbama ne taip, kaip parašyta projekte. Jo manymu, nebuvo projekte patvirtinta tai, kad pilti smėlį ant važiuojamosios dalies ir jį nukasinėti, neprisimena, kaip buvo parašyta. Kituose objektuose nereikėdavo pilti žvyro ant važiuojamosios dalies. Ten smėlį pildavo ant sankasos. Jis turi kelių inžinerijos kolegijos bakalauro išsilavinimą, moka skaityti technologinį projektą. Skaitydamas projektą suprato, kad jame ne viskas taip, kaip buvo daroma. Buvo patogiau sandėliuoti žvyrą šalia darbo vietos. Jie darė, kad būtų greičiau, nes nereikėjo sandėliuoti. Tai galėjo įtakoti eismo įvykį- nebūtų pylę žvyro, nebūtų atsitikę. 28-27 didžiosios mašinos veža žvyrą iš karjero. Per pusę mažesnės mašinos vežiodavo žvyrą objekte- jos mobilesnės. Tos didžiosios mašinos žvyrą pildavo ant kelio, nes neturėjo galimybės apsisukti. Žvyrą reikėdavo nukasinėti. E. V. buvo vyriausias darbų vadovas objekte. Buvo dar du meistrai- Ž. K. ir E. D.. E. V. nurodinėjo M. U.. Iš pat pradžių jam, T. D., davė nurodymus, kaip dirbti, ir iki avarijos tai nesikeitė. Po avarijos atsirado dar vienas žmogus, be to, ir jam, ir (duomenys neskelbtini)i išdavė racijas. Kai atvažiuodavo žvyras nuo (duomenys neskelbtini), praleisdavo mažas mašinas, po to praleidžia tris sunkvežimius, jie išsipila ant kelio. Jis pasirašo važtaraščius, jos išvažiuoja. Kai trečias sunkvežimis išvažiuoja, prasideda nuo (duomenys neskelbtini)eismas. Jeigu mato, kad (duomenys neskelbtini) nespėja nukasti, pasistabdydavo eismą. Kai nukasdavo, (duomenys neskelbtini) jam duodavo signalą ir paleisdavo eismą. Reguliuotojai dėl įvykio kaltino BMW vairuotoją. Neprisimena, kaip jie aiškino, kodėl paleido eismą. Reguliuotojas, kuris paleido eismą, išėjo iš darbo. Reguliuotojai turėjo racijas, jas gaudavo kiekvieną rytą. Vienas reguliuotojas buvo nuolatinis, o kitas buvo atėjęs tik tą rytą. Tikriausiai, racijos būdavo vagonuose. Darbų vadovas po įvykio jiems išduodavo racijas, jos naktį kraudavosi. Reguliuotojai turėjo raciją, krivulę bei žalias liemenes, ant liemenių nugaros būdavo užrašas „reguliuotojas“. Būdavo, kad jis reguliuoja eismą, įprastai - galuose stovėdavo. Įvykio dieną jis neturėjo liemenės. Buvo kaip sandėlininkas. Tą dieną (duomenys neskelbtini) dirbo gerai. Nežin, kieno gimtadienį tą dieną šventė. Nepamena, ar įvykio dieną buvo duotas signalas, kad (duomenys neskelbtini) baigė darbą. Jam reikėjo stabdyti eismą, kai važiuodavo automobiliai nuo (duomenys neskelbtini). Kai nuo (duomenys neskelbtini)pradėdavo judėti automobiliai, (duomenys neskelbtini) turėjo stovėti. Negali pasakyti, kodėl įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini). Jo pareiga buvo būti prie (duomenys neskelbtini) darbo vietos. (duomenys neskelbtini) jam privalėjo pranešti, kad baigė darbą. Tada paleisdavo eismą nuo (duomenys neskelbtini). Parodydavo ranka, kad paleidžia eismą. Būdavo, kad (duomenys neskelbtini) nespėdavo žvyro nukasti. Kai pravažiuodavo paskutinis sunkvežimis, paleisdavo eismą nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio ryšio su reguliuotojais, vadovas, tikriausiai, apie tai žinojo. Kai pravažiavo BMW automobilis, buvo nusisukęs, nes laukė, kol pravažiuos sunkvežimis. Neprisimena, ar tuo metu buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) vairuotojui, kad jis negali dirbti. Kai parodydavo, kad nukasta, jis paleisdavo eismą, tai, dažniausiai, eismui judant, (duomenys neskelbtini) nekasdavo. Neprisimena, ar sakė (duomenys neskelbtini), kad reikia kažką pakeisti, kad nesaugu dirbti. Kai kasdavo, būdavo toliau nuo (duomenys neskelbtini). Reguliuotojai reguliuodavo eismą, bet kartais reguliuotojai nematydavo (duomenys neskelbtini)- tada jau jis įsikišdavo. Kai pravažiuoja trečias sunkvežimis, ir, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)pusėje reguliuotojas paleidžia eismą, jeigu nebūna nukasta, jis stabdo eismą. Kaip darbininkas, jo supratimu, jis padėjo reguliuotojams. Nemažai laiko praėjo, negali pasakyti, ar jam kas nors davė tokį nurodymą. Nebuvo tiesioginės pareigos reguliuoti (duomenys neskelbtini) darbo. Kol nenukastas žvyras, yra buvę, kad paleisdavo eismą reguliuotojai. Prie (duomenys neskelbtini) jis stovėdavo tik kol nuo (duomenys neskelbtini)paleidžia eismą. Tikriausiai, nebuvo nurodymo prižiūrėti (duomenys neskelbtini) darbą. Kai (duomenys neskelbtini) nukasa žvyrą, jis jam pamoja. Nepamena, ar įvykio metu jam buvo duotas kažkoks signalas, kad (duomenys neskelbtini) baigė kasti. Jo nuomone, (duomenys neskelbtini) žinojo, kad, jeigu paleistas eismas nuo (duomenys neskelbtini)pusės, jis negali dirbti. Eismą paleisdavo, kai pravažiuodavo trečias sunkvežimis. Jeigu (duomenys neskelbtini) nespėja nukasti, tada jis vadovauja eismo paleidimui. Šiuo atveju suvadovavo eismui iš (duomenys neskelbtini). Paeidavo kartais 40-50 m į šoną, kad galėtų jį matyti sunkvežimių vairuotojai. Jeigu nebūdavo sunkvežimių, eidavo žiūrėti į patį kelią. Tai darė savo iniciatyva. Mojuodavo ranka, rodydamas, kad galima važiuoti. (duomenys neskelbtini) darbo nereguliavo. Pačią pirmą dieną būdavo sunkiausia. Po to vairuotojai jau suprasdavo gestus. Tie patys vairuotojai dirbdavo. Automobilio BMW jis nepastebėjo, bet kiti reguliuotojai sakė, kad jis pralėkė nuo (duomenys neskelbtini). Kai išgirdo smūgį, kalbėjo su Ž. K.. Kai pravažiavo BMW automobilis, tik vėjo gūsį pajuto. Po to išgirdo nemažą garsą. Kai įvyko įvykis, buvo nusisukęs nuo kelio. Kiek pamena, visada (duomenys neskelbtini) duodavo ženklą, kai baigdavo nukasti. Neprisimena, ar (duomenys neskelbtini) jau buvo davęs ženklą, kad baigė darbą. Kai duodavo ženklą važiuoti, turėdavo nedirbti (duomenys neskelbtini). Nepamena, kur įvykio metu buvo E. V.. Ž. K. buvo prie jo, kitas meistras, turbūt, objekte. Pirmą dieną buvo nurodyta, ką dirbti. Po įvykio dar papildomą žmogų gavo, jis būdavo prie (duomenys neskelbtini). Tada jis dirbdavo tik sandėlininko darbą.

Specialistas A. B. patvirtino 2019 m. lapkričio 11 d. įvykio tyrimo akto Nr. 1 išvadą (3 t., b. l. 103–105). Paaiškino, kad jis 14 metų dirba Valstybinės darbo apsaugos inspekcijos Kauno skyriuje. Atliekant tyrimą nustatė, kad darbai buvo netinkamai organizuoti. Čia buvo ypatingas statinys. Ne visi keliai yra ypatingi statiniai. Pagal sudėtingumą tai buvo ypatingas statinys- tai sprendžia projektuotojai. Darbai buvo atliekami pavojingoje zonoje, turi būti technologinis projektas. Juose turi būti numatyti visi reikalavimai saugiam darbui. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta tvarka, kada reguliuotojas turi paleisti eismą, (duomenys neskelbtini) baigus nukasti žvyrą. Nebuvo įpareigotas darbų vadovas kontroliuoti, nebuvo tveriama (duomenys neskelbtini) darbo zona- 5 metrai nuo maksimalaus strėlės ištiesimo. Dar galėjo papildomai būti saugos ženklas „eismas draudžiamas“. Kai (duomenys neskelbtini) dirba, jam negalima maišytis, turi būti atstumas nuo jo 5 metrai, Stop juosta ir saugos ženklai. Stop juosta aptveriama, kaip juda strėlė, kai dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat reguliuotojas su (duomenys neskelbtini) neturėjo ryšio. Patikslina, kad neturi priežastinio ryšio su įvykiu (duomenys neskelbtini) neblaivumas. Jis lyg išteisina neblaivų (duomenys neskelbtini). Pats sėdėjo (duomenys neskelbtini) kabinoje. Jeigu (duomenys neskelbtini)i būtų trukdęs neblaivumas, tai iš karto kaušas būtų griebęs asfaltą. Mano, kad alkoholis neturėjo priežastinio ryšio su įvykiu. Jis turėjęs daug tokių įvykių. (duomenys neskelbtini) sukdamasis kelio nemato. Tam ir uždaromas eismas, kad (duomenys neskelbtini) ramiai dirbtų. Jo pareiga gražiai nukasti. Leidžiamas eismas buvo 70 km/h. (duomenys neskelbtini) kaltas dėl to, kad kasė. (duomenys neskelbtini) turėjo būti duota racija ir turėjo jo būti klausiama, ar jis baigė darbą, ar galima leisti eismą. Tai turėjo būti numatyta projekte. Technologiniame projekte nėra nieko apie eismo reguliavimą. Darbus organizavo „(duomenys neskelbtini)“. Gal ir turėjo G. L. paprašyti Stop juostos, bet tai nėra jo pareiga. E. V. nėra atestuotas darbų vadovas, jis negali prisiimti atsakomybės. Kas rengė projektą, kas organizavo darbą- čia yra akcentai. (duomenys neskelbtini) dirbo savo darbą. Jis turėjo gauti signalą, kad reikia sustoti, arba, atvirkščiai, jis turėjo pasakyti, kad baigė darbą. Darbininkų prasimanymų nekomentuos. Privaloma (duomenys neskelbtini) instruktuoti darbo vietoje. „(duomenys neskelbtini)“ numato, ką (duomenys neskelbtini) turėjo pasirašyti: technologinį projektą. Prieš pradėdamas dirbti, jis turėjo pasirašyti daug dokumentų. Netyrė tų dokumentų. Tyrė, ar tinkamai organizuotas darbas. Netyrė to, ar (duomenys neskelbtini) laikėsi pareigybinių instrukcijų. Priežastinis ryšys su įvykiu- netinkamas „(duomenys neskelbtini)“ darbo organizavimas. Tie, kam dirba, tie ir supažindina darbuotoją su jo pareigomis. (duomenys neskelbtini) turi daug pareigų, bet, jo nuomone, su šiuo įvykiu jos nesusiję. (duomenys neskelbtini) dirbo savo darbą. Netyrė, ar jis turėjo teisę dirbti. „(duomenys neskelbtini)“ kompetencija nušalinti darbuotoją nuo darbo. Atliekant konkretų darbą, (duomenys neskelbtini) turi laikytis tam tikrų teisės aktų. Yra tekę tirti (duomenys neskelbtini) darbą. Kai tiria, tai būna apie 90 instrukcijų. Šiuo atveju, paleido eismą neįsitikinę, kad (duomenys neskelbtini) baigė darbą dirbti. Jei (duomenys neskelbtini) pavojingoj zonoj yra žmogus, jis atsakingas už tą žmogų. Už kitus žmones jis neatsakingas. (duomenys neskelbtini) turi sekti tai, kas įrašoma technologiniame projekte. (duomenys neskelbtini) labai greitai sukasi. Iki jo tikrinimo niekas zonos netvėrė, net nežinojo, kas tai yra pavojinga zona. Įrenginio, ar jis techniškai tvarkingas, netyrė. (duomenys neskelbtini) yra veidrodėlis, bet sukantis nelabai ką pamatysi, kai sukiesi. Taip pat yra ir kamera. Vykdant tokio pobūdžio darbus, ne tik techninis projektas, bet ir paskyra- leidimas turi būti išrašyti. Šiuo atveju buvo išrašyta paskyra – leidimas, bet netinkamai. Nebuvo parašyta, kaip turi būti vykdomas eismo uždarymas- išduodamos racijos ar pan., kaip turi būti- ar (duomenys neskelbtini) turi pasakyti, kad baigė darbą ir pan. Nebuvo paskyroje- leidime pasakyta, kas atsakingas už Stop juostos išdavimą. Jie dirbo pavojingoj zonoj. Paskyra reikalinga tam, kad saugiai atlikti darbus. Paskyra svarbesnė už technologinį projektą tuo, kad čia paskiriami atsakingi asmenys ir nurodyta, kaip saugiai atlikti darbus. Pagal darbo saugos taisykles darbdavys paskiria asmenį, kuris išduoda tas apsaugos priemones. Šiuo atveju tai buvo sujaukta- ten yra daug atsakingų asmenų. Parašą dėjo moteris. Paskyroje- leidime yra asmenų sąrašas, jie ten pasirašo. Kas organizuoja darbus, išduoda priemones saugiam darbui. Darbdavys privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Darbininkui nieko nereikia daryti. Jeigu (duomenys neskelbtini) mato, kad nesaugu dirbti, ir jis apie tai praneš vadovui, jam sakys- čiuožk iš čia. Darbininko niekas neklauso. Jeigu darbuotojas susipažinęs su technologiniu projektu ir mato, kad jam neužtikrintos saugios darbo sąlygos, tokiu atveju norminiai dokumentai nenumato, bet, daugiau, kaip piliečio pareiga yra saugoti savo sveikatą. Nėra numatyta, kad jis įpareigotas kažką daryti tokiu atveju. Norminiai aktai tam asmeniui, kuris dirba pavestą darbą, šiuo atveju, nenumato atsisakyti dirbti ar pan. Tai yra pilietiškumo reikalas. Tas darbuotojas yra žemesnėje pozicijoje. Darbuotojas, dažniausiai, nedrįsta kažką pareikšti darbdaviui. Neprisimena, ar darbų technologiniame projekte nurodyta, ar (duomenys neskelbtini) turi važiuojamojoje kelio dalyje dirbti, ar ne. Buvo ten nurodyta, kad pila žvyrą, jie uždaro kelią. Jeigu žvyras pilamas ant kelio, reikėtų pažiūrėti, kaip numatyta techniniam projekte, kaip tai saugiai atlikti. Kaip atvežti žvyrą- važiuoja asfaltu ir atveža žvyrą. Lauku neatveš žvyro. Jie pasirinko tokį žvyro privežimo būdą, uždaro kelią tam, kad saugiai (duomenys neskelbtini) dirbtų. Jis nagrinėjo įvykio aplinkybes. Ne jo pareiga buvo nustatyti, ar jie tinkamai organizavo darbą. Žiūrėjo, ar yra saugos priemonės, ar ne. Darbuotojo saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų darbuotojas turėjo laikytis, jeigu jis su tuo pasirašytinai supažindintas. (duomenys neskelbtini) buvo samdomas. Jis įstatymų normų neprivalo laikytis, jam galioja tik instrukcijos, jeigu jis yra instruktuotas. Jeigu (duomenys neskelbtini) instruktuojamas, tada galima žiūrėti, ką jis pažeidė. Netyrė to, nes tai neturi priežastinio ryšio su įvykiu. Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apsvaigimas nuo alkoholio sumažino reakciją, atidumą, todėl dalinai galėjo turėti įtakos įvykiui, tas dalinai – tai apie 0,000 procentų (duomenys neskelbtini) kaltės. Išvadoje nurodyta, kad projekte neparašyta, kaip organizuojamas (duomenys neskelbtini) darbas. Pasirinktas būdas- (duomenys neskelbtini) žino, kad eismas nevyksta, kai jis dirba. Kasama buvo nepilnu kaušu, kad nesugadintų asfalto ir (duomenys neskelbtini) žino, kad užtvertas kelias. Jis, pavestas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo A. B., surašė 2019 m. lapkričio 11 d. įvykio tyrimo aktą. Šis aktas buvo surašytas BMW automobilio vairuotojo prašymu, gavus jo skundą. Nėra priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) darbo ir susidūrimo su automobiliu. (duomenys neskelbtini) darbas neturi ryšio su įvykiu. Visas darbo organizavimas turėjo būti numatytas paskyroje- leidime. Paskyroje- leidime (duomenys neskelbtini) nebuvo įpareigotas stebėti, ar pavojingoj zonoj nieko nėra. Jis netyrė alkoholio įtakos asmens veiksmams. Savo darbo metu (duomenys neskelbtini) negalėjo ir kasti, ir žiūrėti aplinkui. Jis paneigia praeitą teismo posėdžio metu savo pasisakymą dėl (duomenys neskelbtini) neblaivumo įtakos įvykiui. Tyrė tik „(duomenys neskelbtini)“ darbo organizavimą- ar jie tinkamai organizavo darbus. Nepaneigia akte surašytos išvados. Kai rašė aktą, tai „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimai sudaro 100 procentų, (duomenys neskelbtini) pažeidimai ten- 0.000 procentų. G. L. visas dėmesys nukreiptas į paskutinių kaušų nukasimą. Jis žino, kad eismas uždarytas ir jis gali saugiai kasti. Jeigu jis būtų buvęs girtas, tai kaušu būtų kabinęs tą asfaltą. Matė tik filmuotą medžiagą, kurioje matosi, kaip G. L. kasa. G. L. rašė paaiškinimą, kad baigė kasti. Jeigu užbaiginėji nukasti, tai pabaigoje turi atsargiai nukasti. Tai sako iš bendro išsilavinimo. Tai jo, kaip specialisto, išmąstymai. R1 aktas po pirmo surašymo buvo panaikintas vieną kartą. Reikia klausti vyriausio darbo inspektoriaus, kodėl jis priėmė tokį sprendimą. Jis nesutiko su aukščiausio vadovo pozicija, sakė, kad skųs teismui šią išvadą. Vadovai nepagrįstai jį naikino, nebuvo esminių dalykų, dėl ko reikėjo naikinti aktą. „(duomenys neskelbtini)“ apskundė R1 reikalavimą. Darbo inspekcijos vadovas J. G. panaikino aktą. Sakė, kad skųs šį sprendimą, tada sprendimą atkeitė. Alkoholio įtaka įvykiui- nesusiję su byla. Jis labai prieš tai, kad G. L. dirbo neblaivus, bet buvo tiriamas priežastinis ryšys su įvykiu. Kiek prašė informacijos, tiek jam suteikė, jam jos pakako. (duomenys neskelbtini) techninė būklė įtakoja saugų darbą. Jis tyrė tik darbo organizavimą. Nematė, kad (duomenys neskelbtini) techninė būklė būtų susijusi su įvykiu. Kameros turėjo būti, jeigu tai buvo numatyta paskyroj- leidime, bet čia buvo numatytas kitas darbo organizavimas. Jam nebuvo pateikta duomenų, kad G. L. būtų pažeidęs savo darbines funkcijas.

Ekspertas T. D. paaiškino, kad jis dirba LTEC techninių ekspertizių skyriuje vyriausiuoju ekspertu, atliko kompleksinę darbo saugos ir eismo įvykio ekspertizę. (duomenys neskelbtini) galėjo (duomenys neskelbtini) kaušu užtverti kelią tuo metu, kai judėjo automobilis. Nebuvo jam jokios galimybės išvengti įvykio. Pagal darbų organizavimo taisykles turėjo būti uždarytas kelias, bet projekte nebuvo numatyta, kad bus uždarytas kelias visai. (duomenys neskelbtini) manė, kad nevažiuoja tuo keliu automobiliai ir jis dirbo. Faktiški buvo taip: kol (duomenys neskelbtini) valo kelią, tol nevažiuoja transportas, kai jis nedirba, automobiliai važiuoja. Technologijos projekte to nebuvo suprojektuota. Ten buvo 6 schemos ir nei vienoj nebuvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaušas suktųsi virš kelio. Ministerija duoda leidimą. Ten nebuvo tokio varianto, kad kaušas dirbtų virš kelio. Tai neįmanoma, kad dirbtų (duomenys neskelbtini), kurio kaušas būna virš kelio, kur važiuoja transporto priemonės. Dar buvo tai, kad reikėjo kruopščiai nuvalyti kaušu nuo asfalto smėlį. Tai neįmanoma. Reikia nušluoti kelią, nes, jeigu liks smėlio ant kelio, tai automobilio padangos slys. To nebuvo daroma. Tas pasirinkimas, kad buvo pilamas smėlis ant asfalto- žemiau kritikos. Ekonominiu požiūriu jis buvo pigesnis. Uždaro kelią, padaro apylanką- tai kainuoja. Technologiniam projekte to nebuvo, kad ten reikia pilti smėlį ir po to jį kasti kažkur. Ne visai tiksliai kalbėjo darbo inspekcijos specialistas apie paskyrą- leidimą. Tai- tik vienas lapas. Visi sprendimai numatyti statybos darbų techniniame projekte. Jei darbuotojai su jais supažindinami, jie apsirašo paskyroje- leidime. Tai – instruktavimo būdas. Prie paskyros- leidimo reikia prisegti technologijos projektą ir žiūrėti, kas ką turi vykdyti. Tada pasirašo ir dirba taip, kaip numatyta technologijos projekte. Buvo 6 schemos išvardintos leidime, kurį išdavė Automobilių kelių direkcija. Ten parašyta, kad dirbti reikia pagal tokią tai schemą. Visos schemos patalpintos specialiame leidinyje. Nei vienoj schemoj nėra nurodyta, kad galima taip dirbti, jog kaušas būtų virš kelio, kur vyksta eismas. Yra technologinės kortelės darbininkams, dirbantiems tam tikrus darbus- duobės kasimo ir kt. Tie darbininkai, kurie dirbs tuos darbus, prieš darbo pradžią supažindinami su technologinėmis kortelėmis. Ten nurodyti technologiniai sprendiniai. Šiuo atveju visi darbininkai- reguliuotojai, (duomenys neskelbtini) ir kt. turėjo būti supažindinti su technologinėmis kortelėmis. Čia nėra technologinių kortelių. Buvo pateikti tik fragmentai- kratinys. Mano, kad tų kortelių nebuvo- jeigu jos būtų buvę, paskyroje- leidime būtų pasirašę darbininkai. Technologinėj kortelėj viskas būna labai detaliai nurodyta. Ekspertizės akte, atsakydamas į 7-ą klausimą nustatė, kas turėjo organizuoti saugų darbą, o būtent, kad rangovų, statinio statybos vadovo ir darbų vadovų pareiga yra užtikrinti, kad statybos darbų organizavimas ir vykdymas (tiriamuoju atveju - tinkamo Statybos darbų technologijos projekto parengimas, darbų vykdymas pagal tinkamai parengto minėto Projekto sprendinius, atestuotų darbuotojų paskyrimas vadovauti statybos darbams) atitiktų Išvados 6 punkte tyrime nurodytų norminių aktų reikalavimus ir tuo būtų užtikrintas saugus darbas. Ekspertas pažymėjo, kad statinio vadovu galima paskirti tik atestuotą asmenį. Pavardžių ekspertai nerašo, tik pareigas. Dėl 9 klausimo, tai, jei (duomenys neskelbtini) nebūtų pasukęs kaušo, nieko nebūtų įvykę, reikia pridėti: tuo metu, kai važiavo automobilis. Viskas turėjo būti vienu metu. Tai- techninis dalykas. Darbai turi būti projektuojami. Negalėjo būti saugiai atliekami darbai, jeigu jie buvo blogai suprojektuoti arba gerai suprojektuoti, bet dirbama ne pagal projektą. (duomenys neskelbtini) kaušas techniniu požiūriu lėmė įvykį. Nebuvo techniniame projekte numatyta aprūpinti darbuotojus ryšio priemonėmis. Ten net nebuvo numatyta stabdyti eismą. Buvo numatytas aptvėrimas ir kad (duomenys neskelbtini) kaušas nesisuks ant kelio. Buvo schemos, jose nereikėjo jokių reguliuotojų. Pastatom (duomenys neskelbtini) pagal schemą, nereikia reguliuotojų, turi būti tik aptvėrimai. Jeigu negalima pagal tas 6 schemas dirbti, galima sukurti savo. Šiuo atveju taip ir buvo- sugalvojo savo schemą. Dirbo, kaip kas nori, dar ir neblaivūs. (duomenys neskelbtini) neturi jokių pareigų, jokių priemonių, jeigu mato, kad jam dirbti nesaugu. Jis gali atsisakyti dirbti, bet visada dirba. Ne (duomenys neskelbtini) sauga turi pasirūpinti, o darbų vadovas ar statinio vadovas. (duomenys neskelbtini) nežino, kokios mašinos važiuos, kiek švariai nuvalys kelią, ar slys automobilių padangos. Jis nekompetentingas saugą organizuoti. Darbų vadovai atestuoti, jie supranta. Jis turi tik technologinio projekto fragmentus. Kiek atsimena, neprašė pateikti papildomai dokumentų. Buvo 6 schemos, jos buvo perkeltos į technologinį projektą. Jeigu pagal jas būtų dirbama, tai viskas būtų buvę gerai. Rangovas turi užtikrinti, kad projektas geras būtų. Paveda jį daryti statinio vadovui. Darbų vadovas gali sakyti, kad išeinu iš darbo, jeigu mato, kad blogas saugos organizavimas. Gerų darbų vadovų trūksta, į jo nuomonę atsižvelgtų. Galima buvo organizuoti darbą saugiai ir šiuo atveju, bet reikėjo, gal, išdalinti racijas ir pan.- darbų vadovas turėjo tai spręsti. Už saugą atsako darbų vadovas. Šiuo atveju darbų vadovas buvo vienas. Jam- labai dideli įgaliojimai. Gali būti, kad jis nematė, kaip tą dieną dirbo. Bet nebuvo duomenų, kad tai buvo išimtinė diena. Jeigu jis atestuotas, tai kaip vadovui jam gali taikyti atsakomybę. Medžiagoje buvo nurodyta, kad Ž. K. neatestuotas. Apie E. V. nebuvo parašyta. Atestatų nebuvo pateikta. E. V. nebuvo atestuotas, vadovauti galėjo tik atestuoti. Kas jį paskyrė, dabar turėtų dėl to pergyventi. 6 schemos nurodytos paskyroje- leidime. Turėtų būti darbuotojo parašas prie schemų, jeigu jis supažindintas su jomis. Jeigu yra (duomenys neskelbtini) vairuotojo parašas, kad jis susipažinęs su schemomis, bet nedirba pagal jas, tada jis atsakingas. (duomenys neskelbtini) pareiga- kasti. Schemoje nurodytos vietos, kur (duomenys neskelbtini) stovi. Jam parodo vietą, kur stosi ir kasi. Taip turi būti suorganizuota, kad kaušas neturi papulti virš važiuojamosios dalies. (duomenys neskelbtini) pasirašė už schemas. Ten po jo kaušu mašinų nėra. Kai buvo uždaryti keliai, niekas nepapuolė po jo kaušu- galvoja, gal darbų vadovas sugalvojo kažkokią saugią schemą. Reikėjo sugalvoti savo saugią schemą, duoti pasirašyti vairuotojams, racijas duoti. Netyrė (duomenys neskelbtini) darbą reglamentuojančių instrukcijų. Jeigu būtų kritusi strėlė, tada būtų tai tyrę. Visą laiką įsitikinėti, ar nėra žmonių, (duomenys neskelbtini) neturi galimybės. Jis išvalo kelią, duoda signalą. Prieš kiekvieną posūkį nėra galimybės įsitikinti, ar nėra žmonių. Nėra pagrindo inkriminuoti (duomenys neskelbtini)i, kad jis kažko nepastebėjo. Rangovas, statinio vadovas ir darbų vadovas turėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) dirbtų blaivus. Jo supratimu, jeigu išnuomotas (duomenys neskelbtini), tai jo šeimininkas nebūna statybvietėje, tuomet tai turėjo užtikrinti darbų vadovas ir statinio vadovas, Realiai patikrinti ar (duomenys neskelbtini) blaivus, galima tik būnant darbo vietoje. Jeigu esi vadovas, tačiau neatestuotas, teismas sprendžia atsakomybės laipsnį. Statinio vadovas ir darbų vadovas atestuoti. Apie rangovo atestavimą niekas nekalba. Reguliuotojai nežinojo, kada (duomenys neskelbtini) baigė darbą. Suprato, kad BMW automobilio vairuotojui buvo leista važiuoti, nes reguliuotojas nelabai suprato, kokios jo pareigos. Kažkada ten šviesoforas stovėjo- ar jis ten sugedę buvo, ar kaip. Techniniu požiūriu (duomenys neskelbtini) ir BMW automobilio vairuotojo veiksmai turėjo įtakos įvykiui kilti. Reguliuotojų veiksmai- suorganizuota buvo blogai.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaitė liudytojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 102–103.

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelininku ir prieš mėnesį laiko jis pradėjo dirbti remontuojamame kelyje (duomenys neskelbtini), kur naujai tiesiama kelio danga. 2019 m. liepos 13 d. nuo 07.00 valandos pradėjo darbą minėto kelio atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu ir dirbti turėjo iki 15.00 valandos. Prieš remontuojamo kelio atkarpą viename ir kitame kelio galuose yra pastatyti šviesoforai, kurie veikia ir reguliuoja eismą tik tada, kada nedirba kelių tarnybos transporto priemonės, nevykdomi kelių darbai. Tuo metu, kada kelio atkarpoje dirba kelių tarnybos darbuotojai, važinėja sunkvežimiai, tuo metu eismą kelio atkarpoje reguliuoja jie, kelininkai, rankiniu būdu su krivule, o šviesoforas būna nusuktas, kad jo nematytų eismo dalyviai. 2019 m. liepos 13 d. jis pradėjęs darbą nuo ryto stovėjo nuo (duomenys neskelbtini)miesto pusės link (duomenys neskelbtini)pusės, kitame kelio gale stovėjo jo kolega vardu A.. Tą dieną apie 12.00 valandą jam reguliuojant transporto priemonių eismą jis matė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės, remontuojamu keliu, kada buvo leidžiamas transporto priemonių eismas, dideliu greičiu pravažiavo BMW markės automobilis, šviesios spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, ir nusuko link (duomenys neskelbtini) kaimo į kiemus. Kadangi automobilio BMW vairuotojas pro jį pravažiavo dideliu greičiu ir jam net teko pasitraukti nuo kelio, jis jam sukėlė įtarimą, tačiau jis toliau dirbo savo darbą. Apie 13.00 val., jam stovint ant kelio ir reguliuojant eismą, jis uždarė transporto priemonių eismą, nes tuo metu dirbo kelių tarnybos transporto priemonės, sunkvežimiai vežė žvyrą, dirbo (duomenys neskelbtini). Jam sustabdžius eismą prieky jo stovėjo du sunkvežimiai ir paskui stovėjo lengvieji automobiliai. Kiek matė, eilėje stovėjo ir tas pats BMW markės automobilis, kuris prieš tai lėkė dideliu greičiu. Lengvasis automobilis BMW, stovėdamas už sunkvežimių, juos aplenkė ir išvažiavo į priekį ir minėtam automobiliui pravažiuojant jis lazdele mojavo ir rodė, kad eismas draudžiamas, kadangi tuo metu remontuojamame kelyje dirba (duomenys neskelbtini). Automobilio BMW vairuotas nepaisė jo nurodymų ir dideliu greičiu, apie 13.20 val., nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini)miesto pusės link (duomenys neskelbtini). Jis matė, kad automobilio BMW priekyje sėdėjo du vyriškiai, tačiau ar gale buvo keleivių nematė, nes buvo tamsinti automobilio langų stiklai, labai garsiai grojo automobilyje muzika, kurios garsas sklido į lauką. Minėtam automobiliui staiga pravažiavus pro jį, jis vietoje padidinęs greitį nuvažiavo labai dideliu greičiu, kokiu tiksliai pasakyti negali, tikrai didesniu, nei 100 km/h greičiu, ir jis toliau į tą pusę nežiūrėjo, kadangi pravažiavus minėtam automobiliu pradėjo važiuoti kitos transporto priemonės ir jis jas bandė stabdyti. Nuo tos vietos, kur jis stovėjo, ir iki tos vietos, kur dirbo (duomenys neskelbtini), į kurį atsitrenkė minėtas BMW automobilis, buvo apie 300 metrų atstumas. BMW markės automobiliui nuvažiavus ir jam reguliuojant eismą jis vienu metu atsisuko ir pamatė, kad BMW automobilis yra nuvažiavęs nuo remontuojamo kelio ir iš pradžių jis nesuprato, kad jis atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), tik po to sužinojo, kad įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės. Į įvykio vietą jis nebuvo nuėjęs, nes toliau turėjo reguliuoti eismą, kuris pasidarė dar sudėtingesnis dėl įvykusio eismo įvykio (2 t., b. l. 103–106).

Nukentėjusiųjų A. K., P. K., M. K. ir V. K. atstovė advokatė R. D. patvirtino, kad kaltinamieji nukentėjusiųjų atsiprašė, žala jiems atlyginta, civilinio ieškinio nebepalaiko.

Nukentėjusysis N. J. patvirtino, kad su kaltinamaisiais jis susitaikė, žala jam atlyginta, ieškinio nereiškia.

Iš 2019 m. liepos 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)r sav. (1 t., b. l. 74–86). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 21 d. pavedimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)rajono policijos komisariato darbuotojai papildomai apžiūrėjo eismo įvykio vietą (1 t., b. l. 87–96).

2020 m. vasario 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-43 (20); 11-93 (20) išvadoje nurodoma, kad:

1. Šio eismo įvykio susidūrimo eigos elementai buvo tokie: automobilis BMW, judėdamas apie 77 km/h greičiu ir dešinės pusės ratais nutolęs apie 1,12 m nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, priekine dalimi ir nestabdant trenkėsi į (duomenys neskelbtini) vairuotojo staiga į kelio važiuojamąją dalį pasuktą kaušą, daugiau jo dešinę pusę; susidūrimo metu automobilis su kaušu kontaktavo priekine dalimi: bamperiu, variklio dangčiu, variklio skyriaus detalėmis, priekiniu stiklu, stogu. Susidūrimo metu automobilis ir kaušas sukosi prieš laikrodžio rodyklę; po susidūrimo automobilis, pajudėjęs į priekį ir į kairę, sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.

2. Automobilis BMW prieš eismo įvykį judėjo apie 77 km/h greičiu.

3. Pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, (duomenys neskelbtini) su kaušu sukantis pagal laikrodžio rodyklę ir jam priartėjus prie kelio važiuojamosios dalies krašto, automobilis BMW, judėdamas apie 77 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos, tikėtina, buvo nutolęs apie 27,2 m atstumu.

4. Nustatant atstumą nuo susidūrimo vietos, kilus grėsmei eismo saugumui, yra naudojamas realus, šiuo atveju, apskaičiuotas apie 77 km/h greitis. Todėl, eismo įvykių tyrimo ekspertas nenagrinėjo kelio eismo situacijos, nurodytos klausime, t. y. automobiliui judant leistinu 50 km/h.

5. Automobilio BMW vairuotojas N. J., važiuodamas apskaičiuotu apie 77 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės sustoti iki susidūrimo vietos. Jeigu automobilio BMW vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, tai laiku stabdydamas nebūtų turėjęs techninės galimybės sustoti iki susidūrimo vietos.

6. Kelio darbų organizavimas bei vykdymas 2019 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, tikėtina, neatitiko:

- Įstatymo [5] 18 str. 7 d. 3 punkto, Reglamento [4] 3 priedo 1.1.14 punkto ir 1.6.1 bei 1.6.4 punktų ir Taisyklių [2] 5 priedo 5 ir 8 punktų nuostatų apie tai, kad kelio rekonstrukcijos darbai statybvietė kelyje Nr. 195 privalėjo būti suprojektuoti ir vykdomi pagal tinkamai parengtą Statybos darbų technologijos projektą, kuriame numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios ne tik darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, bet ir šalia statybvietės esančių/būnančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus;

- Reglamento [4] 4.8 punkto nuostatos apie tai, kad statybos darbams privalo vadovauti atestuoti vadovai.

7. Rangovų, statinio statybos vadovo ir darbų vadovų pareiga yra užtikrinti, kad statybos darbų organizavimas ir vykdymas (tiriamuoju atveju - tinkamo Statybos darbų technologijos projekto parengimas, darbų vykdymas pagal tinkamai parengto minėto Projekto sprendinius, atestuotų darbuotojų paskyrimas vadovauti statybos darbams) atitiktų Išvados 6 punkte tyrime nurodytų norminių aktų reikalavimus ir tuo būtų užtikrintas saugus darbas.

8. Buvusioje kelio eismo situacijoje (duomenys neskelbtini) vairuotojo (operatoriaus) G. L. veiksmai, sukdamas kaušą į kelio važiuojamąją dalį, sudarė staigią kliūtį kelio važiuojamąja dalimi artėjusiam automobiliui BMW, dėl to automobilis trenkėsi į kaušą, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ operatorius turėjo techninę galimybę užtverti (duomenys neskelbtini) kaušu kelio juostą tuo metu, kai minėta kelio juosta judėjo automobilis „BMW 530D“, o, tikėtina, netinkamo Statybos darbų technologijos projekto parengimas ir tai, kad kelio darbams vadovavo neatestuoti vadovai, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio BMW vairuotojas N. J., važiuodamas apie 77 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, tačiau šie jo veiksmai, techniniu požiūriu, tikėtina, neturėjo priežastinio ryšio su šiuo eismo įvykio kilimu.

9. Buvusioje kelio eismo situacijoje (duomenys neskelbtini) vairuotojas (operatorius), duodamas kelią (nepasukdamas kaušo į kelio važiuojamąją dalį) kelio važiuojamąja dalimi atvažiuojančiam automobiliui BMW ir nesudarydamas jam kliūties, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.

10. Pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, (duomenys neskelbtini) su kaušu sukantis pagal laikrodžio rodyklę ir jam priartėjus prie kelio važiuojamosios dalies krašto, automobilis BMW, judėdamas apskaičiuotu apie 77 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos, tikėtina, buvo nutolęs apie 27,2 m atstumu. Automobilio BMW, judančio leistinu 50 km/h greičiu, sustabdymo kelio eismo situacijoje yra apie 29,8 m.

11. Jeigu automobilio BMW vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, tai laiku stabdydamas, tikėtina, nebūtų turėjęs techninės galimybės sustoti iki susidūrimo vietos.

12.,13. Klausimų tyrimas nėra ekspertų kompetencija.

14. Jei Statybos darbų technologijos projekte buvo numatyta darbuotojus aprūpinti atitinkamomis ryšių priemonėmis, tai pareiga aprūpinti minėtomis ryšių priemonėmis tenka darbdaviams, jų įgaliotiems asmenims, rangovams, statinio statybos vadovui ir statybos darbų vadovams.

15-19. Klausimų tyrimas nėra ekspertų kompetencija (3 t., b. l. 75-90).

2020 m. gegužės 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-797 (20) nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo keisti 2020 m. vasario 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinės ekspertizės akto Nr. 11-43 (20); 11-93 (20) 6 punkte pateiktos išvados (3 t., b. l. 96–98).

2019 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus įvykio tyrimo akto Nr. 1 išvadoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) strėlės su kaušu susidūrimą su automobiliu BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulėmė netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas bei dalinai, kad (duomenys neskelbtini) operatorius G. L. dirbo apsvaigęs nuo alkoholio (po įvykio apie 15 val. 20 min. alkotesteriu nustatytas 0,6 promilių girtumas), todėl nebuvo užtikrintas pravažiuojančio automobilio BMV saugumas, kai reguliuotojas leido važiuoti transportui važiuojamąja kelio dalimi.

Netinkamas darbų organizavimas ir vykdymas pasireiškė sekančiai:

Darbų atlikimui pavojingoje zonoje išduotoje paskyroje nenumatytos saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonės, kurios užtikrintų, kad nevyktų transporto eismas, kai (duomenys neskelbtini) operatoriui reikia nukasti žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, t. y., nenustatyta tvarka, kokiu būdu informuojamas (duomenys neskelbtini) operatorius, kada jam leidžiama arba draudžiama dirbti kelio važiuojamojoje dalyje. Eismo reguliuotojas A. P. stovintis už 450 m negalėjo gerai matyti, kiek nenukasto žvyro liko ant kelio, o nesat ryšio tarp jo ir (duomenys neskelbtini) operatorius, A. P. negalėjo gauti iš (duomenys neskelbtini) operatoriaus G. L. patvirtinimo, kad važiuojamoje kelio ruožo dalyje darbai baigti ir galima leisti važiuoti pravažiuojančiam transportui. Paskyroje nenumatyta, kad pavojingą zoną būtina paženklinti saugos ir sveikatos apsaugos ženklais bei eismą reguliuojančiais kelio ženklais (pvz.: kelio ženklu „eismas draudžiamas“ ar kt.). Paskyroje numatyta, kad už pavojingos zonos aptvėrimą prie (duomenys neskelbtini) atsakingas jo operatorius, tačiau joje nenumatyta, kas privalo aprūpinti mechanizatorius priemonėmis (stop juosta, gairėmis ar kt.) pavojingos zonos aptvėrimui, kad jie galėtų jas aptverti. Taip pat paskyroje darbų vadovai nėra įpareigoti kontroliuoti, kad pavojingos zonos, atsirandančios (duomenys neskelbtini) kasant žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, būtų aptveriamos. Paskyrą - leidimą išdavęs asmuo L. Š., laikotarpyje nuo paskyros išdavimo iki 2019 m. liepos 13 d. d. (eismo įvykio), nebuvo statybos objekte ir nekontroliavo, kaip vykdomos paskyroje numatytos priemonės. Pažymėtina, kad eismo įvykio galima buvo išvengti jeigu apie dirbantį (duomenys neskelbtini) važiuojamoje kelio dalyje būtų tveriama pavojinga zona signaliniais aptvarais, paženklinta atitinkamais saugos ir sveikatos ženklais bei reikiamu atstumu būtų pastatomas kelio ženklas pvz.: „eismas draudžiamas“. Tai būtų matoma priemonė eismo reguliuotojui, kad (duomenys neskelbtini) operatorius nebaigė dirbti kelio važiuojamojoje dalyje, o taip pat šias priemones būtų pastebėjęs ir automobilio BMW vairuotojas N. J..

Paskyra išduota meistrui Ž. K., kuris nėra darbų vadovas, nes nėra atitinkama tvarka atestuotas kaip statybos darbų vadovas. Rekonstruojamas kelias priskiriamas ypatingų statinių kategorijai.

Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 10 punktas, 11 punktas, 2 priedo 4 punktas.

Statybos darbų technologiniame projekte taip pat nėra konkrečių sprendimų kaip reguliuojamas eismas, kai (duomenys neskelbtini) dirba kelio važiuojamojoje dalyje bei kokiais saugos ir sveikatos ženklais pažymima pavojinga zona ir kada statomas kelio ženklas „Stop“. Projekto 1.15 punkte teigiama: esant poreikiui pastatomas darbininkas su „Stop“ ženklu.

Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis; Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra 24 punktas.

Statinio statybos vadovas neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) dirbant važiuojamojoje kelio dalyje pavojinga zona būtų tveriama signaliniais aptvarais ir ženklinama saugos ir sveikatos bei kelių ženklais ir tuo būtų užtikrinamas pravažiuojamo transporto saugumas.

Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis; Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra 36.12 punktas. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 10 punktas, 2 priedo 4 punktas.

2019 m. liepos 13 d. d. (duomenys neskelbtini) operatorius G. L. dirbo neblaivus, tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai jo nenušalino nuo darbo.

Pažeista: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalis.

(duomenys neskelbtini) operatorius G. L. dirbo neblaivus, todėl apsvaigimas nuo alkoholio sumažino reakciją, atidumą, todėl dalinai galėjo turėti įtakos įvykiui.

Pažeista: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 2 punktas (3 t., b. l. 102–105).

2020 m. spalio 5 d. apklaustas specialistas T. D. į užduotus klausimus atsakė, kad: 2020 m. vasario 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-43 (20); 11-93 (20) nurodyta, kad kelio darbų organizavimas bei vykdymas 2019 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, tikėtina, neatitiko:

1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, priimto 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, kuriama sakoma, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

Klausimas: kokiais konkrečiai veiksmais ar neveikimu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, priimto 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas? Kas tuos veiksmus atliko ar neatliko?

Atsakymas: „Pažeidimų“ konstatavimas nėra teismo eksperto kompetencija, todėl minėtas terminas keičiamas į „neatitiko“. Neveikimo tyrimas nėra teismo eksperto kompetencija, todėl į šią klausimo dalį - neatsakoma. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. IX-583 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, kad darbai privalo būti vykdomi pagal statybos darbų technologijos projektą. Pateiktame projekte nėra suprojektuoti darbai taip, kad žvyras būtų (duomenys neskelbtini) nukasamas nuo naudojamo/eksploatuojamo kelio juostos asfalto dangos, o taip buvo faktiškai atliekami darbai. Todėl yra pagrindas teigti, kad įvykio metu vykdyti darbai neatitiko projekto, o minėtus darbus vykdė (duomenys neskelbtini), kurio darbą kontroliavo/prižiūrėjo įvykio vietoje buvę vadovai.

2. neatitiko Statybos techniniai reglamento. Organizacinio tvarkomojo reglamento. Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra. STR 1.06.01:2016, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr. D1-848 3 priedo 1.1.14 punkto, 1.6.1 bei 1.6.4 punkto, kuriame sakoma, kad: 1. Bendruoju atveja Statybos darbų technologijos projektą sudaro: 1.1. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma: 1.1.14. statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai; 1.6. statybos darbų technologinės kortelės, kurias sudaro: 1.6.1. technologinių operacijų aprašymas; 1.6.4. darbo vietų schemos, kuriose pažymėtas mechanizmų ir darbuotojų išsidėstymas, jų judėjimo kryptys;

Klausimas: technologijos projekto 22 psl. 1.15 skyriuje nurodytos statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai. Kodėl yra pažeistas 1.1.14 punktas? Ar numatytos priemonės yra nepakankamos? Jei jos netinkamos, kokios turėtų būti? Kodėl yra netinkami prie technologijos projekto pateiktose darbų technologinėse kortelėse esantys technologinių operacijų aprašymai, ko konkrečiai juose trūksta? Kodėl yra netinkamos technologinėse kortelėse esančios darbo vietų schemos, kuriose pažymėtas mechanizmų ir darbuotojų išsidėstymas, jų judėjimo kryptys (pvz. kortelė K-10)?

Atsakymas: Technologijos projekto 22 psl. 1.15 skyriuje net nėra paminėtas (duomenys neskelbtini), jau nekalbant apie tai, kad nenurodyta, kokiu atstumu nuo minėto įrenginio turi būti įrengtas aptvėrimas, prie ko ir kaip tvirtinama STOP juosta ir kitos aptvėrimo detalės, todėl yra pagrindas teigti, kad pavojingos zonos aptvėrimo priemonės ir būdai nėra suprojektuoti taip, kad būtų galima vienareikšmiškai suprasti sprendinius. Jei pavojinga zona apie dirbantį (duomenys neskelbtini) būtų buvusi suprojektuota taip (pažymėta specialiais ženklais ar kokiomis nors techninėmis priemonėmis), kad būtų suprantama vienareikšmiškai, o darbo metu ji būtų buvusi taip nužymėta, tai labai tikėtina, kad automobilis į tokią zoną, kurioje juda (duomenys neskelbtini) kaušas, nebūtų įvažiavęs. Pažymėtina, kad Leidime esančiose schemose nėra numatyta, kad (duomenys neskelbtini) gali dirbti (kasti žvyrą) toje kelio juostoje, kuria vyksta automobilių eismas.

3. neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 5 priedo 5 ir 8 punktų, kuriuose sakoma, kad: 5. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyta: - konstrukcijų ir įrenginių montavimo eiliškumas; - darbų, atliekant juos pavojingomis bei kenksmingomis sąlygomis, apimčių mažinimas; - saugus mašinų ir darbo įrenginių išdėstymas; - darbo vietų, panaudojant technines ir organizacines saugos priemones, įrengimas; - darbo priemonės, kolektyvinės ir asmeninės apsauginės priemonės; - statybvietės, darbo vietų, judėjimo kelių apšvietimas, saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, signalizacijos ir ryšių priemonės; - gamybinės buities patalpų (laikinų) įrengimas. 8. Naudojant statybines mašinas ir mechanizmus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte reikia numatyti: - statybinių mašinų ir mechanizmų tipą, jų pastatymo vietas ir darbo režimą, atsižvelgiant į darbų technologiją ir esamas statybos sąlygas; - priemones, pašalinančias kenksmingų ir/arba pavojingų veiksnių poveikį operatoriui ir šalia jo dirbantiems žmonėms; - priemones, ribojančias statybinės mašinos darbo zoną, kad į ją nepatektų žmonių buvimo vietos, taip pat mašinos darbo zonos aptvėrimą; - ypatingas mašinų statymo sąlygas žemės nuogriuvų ribose, ant supilto grunto, nuokalnėje ar panašiai.

Klausimas: kokiais konkrečiai veiksmais ar neveikimu buvo pažeistas Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 5 priedo 5 punktas? Kas tuos veiksmus atliko ar neatliko?

Atsakymas: tiriamuoju atveju darbo įrenginys ((duomenys neskelbtini)) buvo naudojamas taip, kad buvo techninė galimybė jo kaušu kliudyti naudojama kelio juosta judantį automobilį, todėl yra pagrindas teigti, kad nebuvo suprojektuotas saugus darbo vietų, panaudojant technines ir organizacines saugos priemones, įrengimas ir nebuvo numatytos konkrečios signalizacijos ir ryšių priemonės, o užtikrinti, kad būtų parengtas tinkamas Statybos darbų technologijos projektas, yra jį projektavusių ir tvirtinusių asmenų pareiga.

Klausimas: ar ankščiau minėtame technologijos projekto 22 psl. 1.15 skyriuje nurodytos statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai buvo yra netinkami, nepakankami ar kaip nors kitaip neatitinkantys aukščiau minėtą teisės aktą?

Atsakymas: pavojingų zonų aptvėrimo priemonės suprojektuotos nepakankamai detaliai (negali būti suprastos vienareikšmiškai) ir STOP juosta negali užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) neiškiš kaušo į važiuojamąją dalį tuo metu, kai ja judės automobilis.

4. neatitiko Statybos techninio reglamento. Organizacinio tvarkomojo reglamento. Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra. STR 1.06.01:2016, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 4.8 punkto, kuriame nurodoma, kad statinio statybos bendrųjų darbų vadovas (tuo atveja, kai jis nėra statinio statybos vadovas) – fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsilavinimą), atestuotas nustatyta tvarka [3.29], kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja bendriesiems statybos darbams, techniniais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. 2019 m. gegužės 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮS19-60 statinio statybos bendrųjų darbų vadovu paskirtas E. V., kuris yra atestuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokymo centre suteikiant teisę dirbti grunto kasimo, tvirtinimo ir kitų darbų, vykdomų iškasose ir pylimuose vadovu, kėlimo kranų darbų vadovu. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atestuotas suteikiant teisę vadovauti miško ruošos darbams. Turi AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą Nr. 147, kad mokėsi pagal programą „(duomenys neskelbtini)“ ir yra atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Meistras Ž. K. atestuotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikiant dirbti kėlimo kranų darbo vadovu ir turi AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą Nr. 250, kad mokėsi pagal programą „(duomenys neskelbtini)“ ir yra atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Paskyra leidimas yra išduoti E. V. ir Ž. K.. Ž. K. pareigybių nuostatų 15.4 punkte numatyta, kad jis organizuoja darbų vykdymą laikantis darbų techninio – darbo projekto, technologinio projekto.

Klausimas: kuris iš šių darbuotojų buvo netinkamas vadovauti darbams ir kaip turėjo būti tinkamai atestuoti darbų vadovas ir meistras?

Atsakymas: tinkamai atestuotas vadovas turi turėti Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą (tačiau toks dokumentas klaus nėra paminėtas) ir tvarkomuoju dokumentu paskirtas konkrečiame objekte vadovauti kitiems darbuotojams.

Klausimas: kokias teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles įvykio metu pažeidė (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. L.?

Atsakymas: jis buvo neblaivus, todėl akivaizdu, kad negalėjo valdyti savaeigio mechanizmo, o nustatyti, ar jo neblaivumas sietinas su tiriamu įvykiu, nėra teismo eksperto kompetencija (2 t., b. l. 163–166).

2019 m. liepos 13 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (3 t., b. l. 3–7).

2019 m. liepos 13 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (3 t., b. l. 11–15).

2019 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. K. pateikė USB laikmeną su vaizdo įrašu (3 t., b. l. 32).

Iš (duomenys neskelbtini)9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta A. K. pateikta USB laikmena su vaizdo įrašu. Išoriškai - užrašai „Adata, UV210/8GB“. Įdėjus laikmeną į darbo kompiuterį „Fujitsu“ ir ją atidarius, monitoriuje matomi du failai: getfvid_10000000_1065309710332854_744 2019-07-23 12:53 MP4 Video File 37.873 KB ir getfvid_67940470_422606695132462_7561 2019-07-23 12:58 MP4 Video File 1.334 KB. Atidarius pirmąjį failą kairėje apačioje užrašas „Prestigio RR405DL 13/07/2019 12:23:52“, dešinėje apačioje - „clideo.com“, įrašo trukmė - 01:09. Iš automobilio fiksuojamas vaizdas į kelią priekyje. Matosi kelio vingis į kairę. Už kelių metrų stovi automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už jo - krovininiai automobiliai. Priešinga kryptimi važiuoja transporto priemonės. 12:24:02 nuo krovininio automobilio į kairę kelio pusę ateina specialiais darbo rūbais vilkintis vyras, dešinėje rankoje turintis baltos spalvos pailgą daiktą ir pamoja automobiliams važiuoti. Automobilis BMW 530 pavažiuoja atbulas, išvažiuoja į kairę kelio pusę ir pradeda važiuoti į priekį. Paskui pajuda automobilis su vaizdo registratoriumi. Esant laikui 12:24:45 kairėje kelio pusėje dirbusio (duomenys neskelbtini) strėlė pasisuka į važiuojamąją dalį ir trenkia į automobilį BMW 530. 12:25:02 vaizdą fiksuojančiam automobiliui priartėjus prie (duomenys neskelbtini), pro jo priekį išeina jo vairuotojas ir nueina į šoną nuo įvykio vietos. 12:25:21 įrašas baigiasi. Esant laikui 12:24:13 vaizdą fiksuojančio automobilio keleivė atsiliepia į įeinantį telefono skambutį. Atidarius antrąjį failą matosi fiksuojamas vaizdas iš galo. Įrašo pradžia - 12:25:00, trukmė - 00:20 (20 sekundžių). Galima vaizdo registratoriaus laiko paklaida 1 val. (3 t. b. l. 33–34).

2019 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vikšrinio traktoriaus (duomenys neskelbtini) apžvelgiamumas iš vairuotojo kabinos, užfiksuota vaizdo stebėjimo kameros monitorius. Patikrinta ar veikia. Apžiūros metu fotografuota, filmuota (3 t., b. l. 36–40).

2020 m. kovo 31 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini) 5.00-16.90 km rekonstrukcija“ technologijos projektą (3 t., b. l. 145–206; 4 t., b. l. 1–29).

2020 m. balandžio 28 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini) 5.00-16.90 km rekonstrukcija“ technologijos projekto technologines korteles (4 t., b. l. 33–200; 5 t., b. l. 1–49).

2020 m. birželio 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2019 m. gegužės 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. ĮS19-60 „Dėl atsakingų darbuotojų paskyrimo“ kuriame nurodoma „Užtikrinant tinkamą 2019 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. S-320 „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini)ruožo nuo 5.00 iki 16.90 km ir tilto per (duomenys neskelbtini) 8.039 km rekonstravimas, sudarytos su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos, vykdymą: skiriu <...> 1.2 KTA 1 darbų vykdytoją E. V. <...> statinio statybos bendrųjų darbų vadovu. <...> Įpareigoju: <...> 2.6. Darbų objekte dirbančius statinio statybos bendrųjų darbų vadovus užtikrinti objektuose darbų saugą, aplinkos apsaugą, gaisrinę saugą, saugų transporto eismą, aplinkinių saugumą, apstatymą kelio ženklais. <...> (5 t., b. l. 52–53).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintus darbų vykdytojo pareigybės nuostatus, su kuriais E. V. buvo pasirašytinai supažindintas 2014 m. kovo 18 d. (5 t., b. l. 66–75).

1999 m. balandžio 6 d. tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. V. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 30, pagal kurią E. V. priimtas dirbti darbų vadovu (5 t., b. l. 76–78), darbo sutartis papildyta 2018 m. kovo 30 d.

Pažymėjimas Nr. 147, atestacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), atestacijos pažymėjimas Nr. 9559, atestacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina E. V. turėtas atestacijos ir jo turimas dirbti kvalifikacijas (5 t., b. l. 80–83).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintus darbų vykdymo aikštelės vadovo pareigybės nuostatus, su kuriais M. U. buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. vasario 1 d. (5 t., b. l. 84–94).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintus meistro pareigybės nuostatus, su kuriais Ž. K. buvo pasirašytinai supažindintas 2017 m. balandžio 7 d. (5 t., b. l. 99–108).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintus darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareigybės nuostatus (5 t., b. l. 115–121, 125–131).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintus techninio direktoriaus pavaduotojo pareigybės nuostatus (5 t., b. l. 135–147).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintus aplinkos apsaugos specialisto pareigybės nuostatus (5 t., b. l. 150–159).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2019 m. balandžio 1 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮS19-34 patvirtintą „Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymą“ (5 t., b. l. 161–171).

2019 m. vasario 25 d. sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo AB „(duomenys neskelbtini)“ vikšrinį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 175).

2013 m. kovo 7 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. L. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 6691, pagal kurią G. L. priimtas dirbti bobkato mašinistu (5 t., b. l. 176–177), darbo sutartis pakeista 2017 m. gruodžio 28 d., nurodant, kad G. L. darbo funkcijos – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 178–185).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012 m. birželio 25 d. generalinio direktoriaus įsakymus partvirtintą (duomenys neskelbtini) mašinisto saugos ir sveikatos instrukciją (6 t., b. l. 1–6).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-19-10 G. L. 2019 m. liepos 13 d. (šeštadienį) paskelbti darbo diena (6 t., b. l. 10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M704/2019 (02) matyti, kad D. K. lavono kūne nustatyta politrauma, pasireiškusi nepatikslinto pobūdžio žaizdomis galvoje ir rankose, sunki galvos smegenų trauma, pakraujavimas po voratinkliniu galvos sniegenų dangalu abipus, difuzinis aksoninis pažeidimas, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pleuros pažeidimu, kaklinio 6 slankstelio keterinės ataugos ir kaklinio 7 slankstelio dešinės skersines ataugos lūžiai, kas komplikavosi koma, oro susikaupimu pleuros ertmėje abipus, poodine emfizema, plaučių uždegimu, plaučių arterijų tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Konstatuoti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, labiausiai tikėtina užduotyje nurodyto autoįvykio metu, susižalojant kaip automobilio keleivė, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. „Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.3, 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. K. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi sunkia galvos smegenų trauma ir krūtinės ląstos organų sužalojimu, kas komplikavosi pneumotoraksu, poodine emfizema, plaučių uždegimu, plaučių arterijų tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. (6 t., b. l. 26–31).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G18/2020 (02) matyti, kad N. J. konstatuota muštinės žaizdos abiejų kelių srityse, odos nubrozdinimai veide ir kūne, kairiųjų III-IV šonkaulių lūžiai, skeveldriniai nosikaulių ir pertvaros lūžiai, dešinės akiduobės visų sienelių, kairės akiduobės stogo skeveldriniai lūžiai, dešinio žandinio sinuso išorinės sienos lūžis, 7 kaklinio stuburo slankstelio lūžis su 6 kaklinio stuburo slankstelio panirimu, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2019 m. liepos 13 d.. Sužalojimas dėl abiejų akiduobių stogų lūžių (įeinančių į kaukolės pamatą) vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą (6 t., b. l. 34–35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1864/2019 (02) matyti, kad G. M. nustatyta: nosies, dešinio dilbio nubrozdinimai, dešinės pusės I-o, kairės pusės V-о šonkaulių lūžiai, nubrozdinimai, kraujosruvos kojose. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (6 t., b. l. 39–40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1865/2019 (02) matyti, kad A. B. konstatuoti odos nubrozdinimai kaklo, pilvo ir dubens srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų A. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (6 t., b. l. 44–45).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5159/2019 (01) matyti, kad N. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 1,14 promilės etilo alkoholio (6 t., b. l. 60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5159/2019 (01) matyti, kad nežinomos moters kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,99 promilės etilo alkoholio (6 t., b. l. 61).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5159/2019 (01) matyti, kad G. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio (6 t., b. l. 64).

Iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2019 m. liepos 13 d. 15. val. nustatytas 0,60 promilės girtumas, 15.20 val.- 0,63 promilės girtumas (6 t., b. l. 143).

2021 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadoje Nr. SPI-02 (21) konstatuota, kad:

1. Techniniu požiūriu automobilio BMW 530D vairuotojas N. J. turėjo galimybę pastebėti priekyje darbus atliekantį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neprivažiavęs susidūrimo vietos didesniu nei 237 m atstumu.

2. Automobilio BMW 530D vairuotojas N. J., iš tolo matydamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio strėlė su kaušu buvo reguliariai pasukama ir atsidurdavo važiuojamojoje kelio dalyje, techniniu požiūriu privalėjo mažinti vairuojamos transporto priemonės greitį, o esant reikalui ir visiškai sustoti prieš pavojingą zoną, kurioje dirbo (duomenys neskelbtini).

3. Iš pateiktos medžiagos negalima nustatyti, kokiu konkrečiu greičiu važiavo automobilis BMW 530D, kai jo vairuotojas N. J. galėjo pastebėti darbus atliekantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Galima teigti tik tiek, kad automobiliui BMW 530D esant didesniame nei 237 m atstume prieš susidūrimo vietą (atstumas, kuriame techniniu požiūriu pagal susiklosčiusią situaciją jau buvo galima pastebėti darbus atliekantį (duomenys neskelbtini)), jo greitis buvo mažesnis nei 106 km/h.

4. Techniniu požiūriu automobilio BMW 530D vairuotojas N. J. didesniame nei 237 m atstume pastebėjęs darbus atliekantį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kurio strėlė su kaušu reguliariai buvo pasukama ir patekdavo į važiuojamąją kelio dalį, galėjo sumažinti vairuojamo automobilio greitį iki minimalaus ar visiškai sustoti neįvažiavęs į (duomenys neskelbtini) darbo zoną ir taip išvengti buvusio pobūdžio eismo įvykio kilimo.

5. Vertinimas, kokią įtaką vairuotojo neblaivumas galėjo turėti eismo įvykio kilimui, nėra šį tyrimą atlikusio specialisto kompetencijoje.

6. Techniniu požiūriu prieš pat susidūrimą su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) automobilis BMW 530D važiavo orientaciniai 106 km/h greičiu.

7. Nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio BMW 530D vairuotojo N. J. veiksmai, - turėdamas galimybę iš toli matyti, kad priekyje yra darbus atliekantis (duomenys neskelbtini), kurio strėlė su kaušu reguliariai pasukama bei atsiduria važiuojamojoje kelio dalyje (automobilio judėjimo koridoriuje) ir dėl to kyla pavojinga kelio eismo situacija, iš anksto nesiėmė veiksmų mažinti automobilio greičio ar net sustoti neįvažiuojant į (duomenys neskelbtini) darbo zoną, važiuodamas didesniu nei leistina orientaciniai 106 km/h greičiu, mėgino pravažiuoti pro darbus atliekantį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pasukus strėlę su kaušu į važiuojamąją kelio dalį dėl daugiau nei dukart viršyto didžiausio leistino važiavimo greičio neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamos transporto priemonės iki buvusios susidūrimo vietos (nors važiuodamas didžiausiu įvykio vietoje leistinu 50 km/h greičiu tokią galimybę būtų turėjęs), - techniniu požiūriu buvo neatsargūs, nepriimtini bei turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio įvykio kilimu (8 t., b. l. 128–145).

Iš 2022 m. vasario 10 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, panaudojant bepilotį orlaivį, apžiūrėta įvykio vieta – kelio (duomenys neskelbtini) 10,880 km (9 t., b. l. 189–193).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-82 (22) suformuota 2022 m. vasario 10 d. papildomos įvykio vietos apžiūros schema, mastelinė ortomozaika ir 3D modelis (9 t., b. l. 93–95).

Iš pažymėjimo Nr. 147 matyti, kad E. V. atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, gali dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ (11 t., b. l. 32).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taikant šio nusikaltimo sudėtį būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veiką (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą); 2) padarinius (kito žmogaus mirtį); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip šį nusikaltimą kvalifikuojanti ir didesnį jo pavojingumą rodanti aplinkybė. Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Tokios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei. Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017, 2K-206-303/2019 ir kt.).

Pažymėtina, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019).

Kaltinamieji G. L. ir E. V. savo kaltę dėl BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino.

Kaltinamasis G. L. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko darbuotojų, todėl jis jiems buvo išnuomotas. 2019 m. liepos 13 d. ryte jis su kitas darbininkais atvyko į darbą, objektas - kelio (duomenys neskelbtini), 10.880 km, (duomenys neskelbtini). Ten buvo vykdomi kelio remonto darbai. Vienoje kelio pusėje jau buvo išlietas asfaltas, o kita kelio pusė buvo nukasinėjama. Tame objekte jis dirbo apie tris mėnesius. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Iš vakaro po darbo buvo išgėręs 4-6 pintas alaus. Įvykio dieną nesijautė neblaivus ar neadekvatus. Ryte jautėsi neblogai. Įtaką darė karštis, nepavalgymas. Tuo metu dirbo su meistru Ž. K.. Jis atvykęs suskirstė darbus. Buvo pasakyta, nuo kurios vietos pradeda skleisti žvyrą. Sunkiasvorė mašina vežė žvyrą. Prie jo (duomenys neskelbtini) buvo buldozeris, o jis jam teikė žvyrą, jį kasė nuo asfaltuoto kelio. Iš praktikos žino pagrindines darbo saugos taisykles, smulkmenų gal ir nežino. Saugaus darbo taisykles pasirašo, tačiau jas skaityti nėra laiko. Dangą reikėjo kuo švariau nuvalyti, kad akmenys neišdaužtų pravažiuojančių mašinų langų. Jis suko (duomenys neskelbtini) kaušą ir prieš save pamatė automobilį BMW, jis atvyko jam iš nugaros. Automobilio priekis atsimušė į kaušą. Nematė ir negirdėjo, ar automobilis BMW stabdė. Iš karto į kitą pusę atlaužė (duomenys neskelbtini) kaušą, užgesino variklį, iššoko iš (duomenys neskelbtini). Netoliese pamatęs Ž. K. pasakė jam, kad kviestų greitąją. Po to į įvykio vietą atvyko greitoji, policija, gaisrinė. Iš automobilio galo išlipo A. B., kuri pašnekinus pasakojo, kad vairuotojui sakė taip greitai nelėkti, tačiau jis neklausė.

Kaltinamasis G. L. parodė, kad, nors ant (duomenys neskelbtini) buvo veidrodžiai, tačiau dirbant sukantis sunku suspėti pamatyti vaizdą veidrodyje, trajektorija kiekvieną sekundę skiriasi. Veidrodžiai labai gerai praverčia, bet ne šitoje situacijoje. (duomenys neskelbtini) yra galinio vaizdo kamera. Kelyje buvo eismo reguliuotojai ir šviesoforai. Nukasinėjant kelią pastatomas reguliuotojas, o šviesoforą nusuka į šoną. Jis kontakto su reguliuotojais neturi, per raciją kontaktuoja tik su mašinų vairuotojais. Per raciją pasako, kur pilti žvyrą. Kol jis kelio nenukasa, mašina negali nuvažiuoti. Žvyrą atveždavo iš galo, papila šone ir nuvažiuoja. Vieną reguliuotoją matė priekyje už 200-250 metrų, kitą reguliuotoją matė gale 250-300 metrų atstumu. Reguliuotojai buvo su liemenėmis, turėjo lazdeles. Reguliuotojai turėjo matyti, kada jis nuvalo žvyrą ir tada praleidžia automobilius. Prieš šviesoforus buvo įspėjamieji ženklai. Baigęs darbą jis (duomenys neskelbtini) pastato lygiagrečiai keliui. Variklio neišjungia, nebent būtų ilgas laiko tarpas. Su technologiniu projektu jis nebuvo supažindintas, pasirašė, kad su juo susipažino jau po įvykio. Po eismo įvykio pirmadienį, E. V. pasikvietė ir pasakė: „Susipažink su projektu“. Tikriausiai, jis yra supažindintas su teisės aktais, kuriuose nurodyta, kad negalima dirbti, esant neblaiviam. Jo darbo vieta nebuvo paženklinta. Kai jis su (duomenys neskelbtini) kaušu sukosi į kelią, ten iš viso neturėjo būti eismo. Kol jis dirba, eismo negali būti. Kelias dar nebuvo nuvalytas nuo žvyro akmenų. Jis įžvelgia BMW vairuotojo kaltę dėl to, kad matydamas dirbantį (duomenys neskelbtini) jis nepristabdė. Gal reguliuotojas per klaidą praleido jį, bet matydamas, kad dirba (duomenys neskelbtini), turi būti atsargus, pristabdyti. Pripažįsta savo kaltę, kad įvykio vietoje buvo neblaivus, dirbo su (duomenys neskelbtini) iš vakaro vartojęs alkoholio, o 2019 m. liepos 13 d. po įvykio jam buvo nustatytas 0,6 promilės neblaivumas. Sutinka su jam inkriminuotu kaltinimu, kad būdamas neatidus, nuo alkoholio sumažėjus reakcijai, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nukasinėdamas žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, (duomenys neskelbtini) kaušu užtvėrė kelio važiuojamąją dalį, taip sudarė staigią kliūtį kelio važiuojamąja dalimi važiavusiam automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam nukentėjusiojo N. J., dėl ko automobilis trenkėsi į (duomenys neskelbtini) kaušą, tokiu būdu dėl susidūrimui automobilio vairuotojui N. J. padarė sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleivei D. K. padarė sužalojimus, dėl ko (duomenys neskelbtini) d. 09:00 val. LSMUL Kauno klinikose D. K. mirė.

Kaltinamojo G. L. neblaivumas konstatuotas alkotesteriu: iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2019 m. liepos 13 d. 15. val. nustatytas 0,60 promilės girtumas, 15.20 val.- 0,63 promilės girtumas (6 t., b. l. 143), kai įvykis įvyko 13,23 val., tai yra iki girtumo patikrinimo 2 valandos ir alkoholio kiekis didėjo, kas galimai leidžia manyti, kad alkoholis buvo pavartotas tą pačią dieną, kai ir įvyko įvykis, o ne iš vakaro. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išaiškinimuose teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos ir kad suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10- 0,25 promilės etilo alkoholio. Kaip matyti iš teismų praktikos, kliniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad, esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.

2019 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus įvykio tyrimo akto Nr. 1 išvadoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ strėlės su kaušu susidūrimą su automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nulėmė netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas bei dalinai, kad (duomenys neskelbtini) operatorius G. L. dirbo apsvaigęs nuo alkoholio (po įvykio apie 15 val. 20 min. alkotesteriu nustatytas 0,6 promilių girtumas), todėl nebuvo užtikrintas pravažiuojančio automobilio BMW saugumas, kai reguliuotojas leido važiuoti transportui važiuojamąja kelio dalimi. 2019 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) operatorius G. L. dirbo neblaivus, tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai jo nenušalino nuo darbo ir tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalis. (duomenys neskelbtini) operatorius G. L. dirbo neblaivus, todėl apsvaigimas nuo alkoholio sumažino reakciją, atidumą, todėl dalinai galėjo turėti įtakos įvykiui ir tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 2 punktas (3 t., b. l. 102–105).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas“.

Kaltinamasis G. L. žinojo, kad darbo vietoje būti neblaivus negali, tačiau šio darbo saugos reikalavimo nesilaikė ir 2019 m. liepos 13 d. atvyko į darbo vietą, būdamas neblaivus, ir jam priskirtus darbus dirbo su transporto priemone – (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš byloje pateikto įvykio metu automobilio registratoriumi padaryto vaizdo įrašo ir liudytojų parodymų, G. L. vairuojamas (duomenys neskelbtini) judėjo ir dirbo, nors tuo metu reguliuotojai jau buvo paleidę transporto priemonių eismą šalia (duomenys neskelbtini) buvimo vietos.

2020 m. spalio 5 d. apklaustas specialistas T. D. į užduotus klausimus atsakė, kad: 2020 m. vasario 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-43 (20); 11-93 (20) nurodyta, kad kelio darbų organizavimas bei vykdymas 2019 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini)raj., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, tikėtina, neatitiko saugos reikalavimų. Technologijos projekto 22 psl. 1.15 skyriuje net nėra paminėtas (duomenys neskelbtini), jau nekalbant apie tai, kad nenurodyta, kokiu atstumu nuo minėto įrenginio turi būti įrengtas aptvėrimas, prie ko ir kaip tvirtinama STOP juosta ir kitos aptvėrimo detalės, todėl yra pagrindas teigti, kad pavojingos zonos aptvėrimo priemonės ir būdai nėra suprojektuoti taip, kad būtų galima vienareikšmiškai suprasti sprendinius. Jei pavojinga zona apie dirbantį (duomenys neskelbtini) būtų buvusi suprojektuota taip (pažymėta specialiais ženklais ar kokiomis nors techninėmis priemonėmis), kad būtų suprantama vienareikšmiškai, o darbo metu ji būtų buvusi taip nužymėta, tai labai tikėtina, kad automobilis į tokią zoną, kurioje juda (duomenys neskelbtini) kaušas, nebūtų įvažiavęs. Pažymėtina, kad Leidime esančiose schemose nėra numatyta, kad (duomenys neskelbtini) gali dirbti (kasti žvyrą) toje kelio juostoje, kuria vyksta automobilių eismas.

Akivaizdu, kad darbo vietoje nebuvo laikomasi projekte nustatytų ypatingo statinio darbų saugos reikalavimų, kas taip pat turėjo didelę įtaką žmogaus žūčiai, tačiau pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis G. L., dirbdamas ir jausdamasis darbo vietoje nesaugiai, nesant tinkamo aprūpinimo saugos priemonėms, galėjo tokiomis sąlygomis atsisakyti dirbti, reikalauti tinkamo darbo organizavimo ar jam reikiamų ryšio priemonių, tačiau to nepadarė. G. L. nurodyta aplinkybė, kad jis taupydamas kurą, sukdamas (duomenys neskelbtini) kaušą iš kairės į dešinę, kaip nustatyta bylos duomenimis apie 90 laipsnių, tokiu atveju nematydamas iš kabinos per (duomenys neskelbtini) strėlę atvykstančio transporto iš dešinės pusės, nes ją užstoja strėlė, o ne priešingai apie 270 laipsnių iš kairės į dešinę, elgėsi nepateisinamai nesaugiai kitų aplinkui (duomenys neskelbtini) darbo zoną esančių įvykio dalyvių atžvilgiu, kuriuos jis galėjo tokiu būdu pamatyti, nes transporto priemonės atvažiavo kaip tik iš dešinės pusės, nes eismas tuo metu iš kairės pusės reguliuotojų buvo sustabdytas.

Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad G. L. 2019 m. liepos 13 d. 13.23 val., (duomenys neskelbtini) k., kelio (duomenys neskelbtini)10,880 km, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 24 d. Statybinės įrangos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 25 d. priedą dirbdamas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekonstruojamame kelio ruože, dėl nusikalstamo nerūpestingumo atvyko į darbą būdamas neblaivus (nustatytas 0,6 promilių girtumas), taip pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas“, ko pasekoje būdamas neatidus, nuo alkoholio sumažėjus reakcijai, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nukasinėdamas žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, (duomenys neskelbtini) kaušu užtvėrė kelio važiuojamąją dalį, taip sudarė staigią kliūtį kelio važiuojamąja dalimi važiavusiam automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam nukentėjusiojo N. J., dėl ko automobilis trenkėsi į (duomenys neskelbtini) kaušą, tokiu būdu dėl susidūrimui automobilio vairuotojui N. J. padarė sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleivei D. K. padarė sužalojimus, dėl ko (duomenys neskelbtini) val. LSMUL Kauno klinikose D. K. mirė; tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. J. bei pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajai D. K..

Kaltinamasis G. L. pripažįsta savo kaltę, kad būdamas neblaivus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Pripažįsta, kad negerai pasielgė. Reikėjo nekišti kaušo į kelio pusę, bet tuo metu atrodė, kad jis buvo apdairus, kiek galimybės leido. Gailisi dėl pasekmių. Nukentėjusiųjų atsiprašė per advokatą, susitaikė su jais, prašo bylą nutraukti jiems susitaikius.

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino ir patvirtino, kad jis buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas ir pagal 2012 m. gruodžio 19 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintų darbų vykdytojo pareigybių nuostatų 15.2 punktą turėjo pareigą rengti paskirto objekto darbų technologinį projektą pagal numatytus reikalavimus, teikti jį tvirtinimui darbų vykdymo aikštelės vadovui bei AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ĮS19-60 buvo paskirtas darbų objekto – „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 5,00 iki 16,90 km ir tilto per (duomenys neskelbtini) 8,039 km rekonstravimas“ statinio statybos bendrųjų darbų vadovas. Jis parengė „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 5,00 iki 16,90 km ir tilto per (duomenys neskelbtini) 8,039 km rekonstravimo“ technologinį projektą. 2019 m. liepos 13 d. įvykio vietoje buvo atliekami apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimo darbai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, technologijos projekto prieduose šie darbai yra aprašyti technologinėje kortelėje Nr. K-6. Tie darbai taip pat buvo vykdomi ir pagal kitą technologinę kortelę K-10 (strėlinių mechanizmų). Jo paruoštas technologinis projektas buvo derintas su vadovais, mano, kad jis buvo paruoštas tinkamai. Sutinka, kad kai kurie kelio darbai buvo atliekami ne pagal technologinį projektą, o būtent: eismo organizavimas, birių medžiagų atvežimas ir paskleidimas.

Statinio statybos vadovas neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) dirbant važiuojamojoje kelio dalyje pavojinga zona būtų tveriama signaliniais aptvarais ir ženklinama saugos ir sveikatos bei kelių ženklais ir tuo būtų užtikrinamas pravažiuojamo transporto saugumas.

2019 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus įvykio tyrimo akto Nr. 1 išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ strėlės su kaušu susidūrimą su automobiliu BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulėmė netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas bei dalinai, kad (duomenys neskelbtini) operatorius G. L. dirbo apsvaigęs nuo alkoholio. Išvadoje konstatuota, kad netinkamas darbų organizavimas ir vykdymas pasireiškė sekančiai: Darbų atlikimui pavojingoje zonoje išduotoje paskyroje nenumatytos saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonės, kurios užtikrintų, kad nevyktų transporto eismas, kai (duomenys neskelbtini) operatoriui reikia nukasti žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, t. y., nenustatyta tvarka, kokiu būdu informuojamas (duomenys neskelbtini) operatorius, kada jam leidžiama arba draudžiama dirbti kelio važiuojamojoje dalyje. Eismo reguliuotojas A. P. stovintis už 450 m negalėjo gerai matyti kiek nenukasto žvyro liko ant kelio, o nesat ryšio tarp jo ir (duomenys neskelbtini) operatorius, A. P. negalėjo gauti iš (duomenys neskelbtini) operatoriaus G. L. patvirtinimo, kad važiuojamoje kelio ruožo dalyje darbai baigti ir galima leisti važiuoti pravažiuojančiam transportui. Paskyroje nenumatyta, kad pavojingą zoną būtina paženklinti saugos ir sveikatos apsaugos ženklais bei eismą reguliuojančiais kelio ženklais (pvz.: kelio ženklu „eismas draudžiamas“ ar kt.). Paskyroje numatyta, kad už pavojingos zonos aptvėrimą prie (duomenys neskelbtini) atsakingas jo operatorius, tačiau joje nenumatyta, kas privalo aprūpinti mechanizatorius priemonėmis (stop juosta, gairėmis ar kt.) pavojingos zonos aptvėrimui, kad jie galėtų jas aptverti. Taip pat paskyroje darbų vadovai nėra įpareigoti kontroliuoti, kad pavojingos zonos, atsirandančios (duomenys neskelbtini) kasant žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, būtų aptveriamos. Paskyrą - leidimą išdavęs asmuo L. Š., laikotarpyje nuo paskyros išdavimo iki 2019 m. liepos 13 d. (eismo įvykio), nebuvo statybos objekte ir nekontroliavo, kaip vykdomos paskyroje numatytos priemonės. Pažymėtina, kad eismo įvykio galima buvo išvengti jeigu apie dirbantį (duomenys neskelbtini) važiuojamoje kelio dalyje būtų tveriama pavojinga zona signaliniais aptvarais, paženklinta atitinkamais saugos ir sveikatos ženklais bei reikiamu atstumu būtų pastatomas kelio ženklas pvz.: „eismas draudžiamas“. Tai būtų matoma priemonė eismo reguliuotojui, kad (duomenys neskelbtini) operatorius nebaigė dirbti kelio važiuojamojoje dalyje, o taip pat šias priemones būtų pastebėjęs ir automobilio BMW vairuotojas N. J..

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. IX-583 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, kad darbai privalo būti vykdomi pagal statybos darbų technologijos projektą. Pateiktame projekte nėra suprojektuoti darbai taip, kad žvyras būtų (duomenys neskelbtini) nukasamas nuo naudojamo/eksploatuojamo kelio juostos asfalto dangos, o taip buvo faktiškai atliekami darbai. Todėl yra pagrindas teigti, kad įvykio metu vykdyti darbai neatitiko projekto, o minėtus darbus vykdė (duomenys neskelbtini), kurio darbą kontroliavo/prižiūrėjo įvykio vietoje buvę vadovai. Kaip nurodė ekspertas T. D., technologijos projekto 22 psl. 1.15 skyriuje net nėra paminėtas (duomenys neskelbtini), jau nekalbant apie tai, kad nenurodyta, kokiu atstumu nuo minėto įrenginio turi būti įrengtas aptvėrimas, prie ko ir kaip tvirtinama STOP juosta ir kitos aptvėrimo detalės, todėl yra pagrindas teigti, kad pavojingos zonos aptvėrimo priemonės ir būdai nėra suprojektuoti taip, kad būtų galima vienareikšmiškai suprasti sprendinius. Jei pavojinga zona apie dirbantį (duomenys neskelbtini) būtų buvusi suprojektuota taip (pažymėta specialiais ženklais ar kokiomis nors techninėmis priemonėmis), kad būtų suprantama vienareikšmiškai, o darbo metu ji būtų buvusi taip nužymėta, tai labai tikėtina, kad automobilis į tokią zoną, kurioje juda (duomenys neskelbtini) kaušas, nebūtų įvažiavęs. Pažymėtina, kad Leidime esančiose schemose nėra numatyta, kad (duomenys neskelbtini) gali dirbti (kasti žvyrą) toje kelio juostoje, kuria vyksta automobilių eismas. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyta: - konstrukcijų ir įrenginių montavimo eiliškumas; - darbų, atliekant juos pavojingomis bei kenksmingomis sąlygomis, apimčių mažinimas; - saugus mašinų ir darbo įrenginių išdėstymas; - darbo vietų, panaudojant technines ir organizacines saugos priemones, įrengimas; - darbo priemonės, kolektyvinės ir asmeninės apsauginės priemonės; - statybvietės, darbo vietų, judėjimo kelių apšvietimas, saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, signalizacijos ir ryšių priemonės; - gamybinės buities patalpų (laikinų) įrengimas. Naudojant statybines mašinas ir mechanizmus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte reikia numatyti: - statybinių mašinų ir mechanizmų tipą, jų pastatymo vietas ir darbo režimą, atsižvelgiant į darbų technologiją ir esamas statybos sąlygas; - priemones, pašalinančias kenksmingų ir/arba pavojingų veiksnių poveikį operatoriui ir šalia jo dirbantiems žmonėms; - priemones, ribojančias statybinės mašinos darbo zoną, kad į ją nepatektų žmonių buvimo vietos, taip pat mašinos darbo zonos aptvėrimą; - ypatingas mašinų statymo sąlygas žemės nuogriuvų ribose, ant supilto grunto, nuokalnėje ar panašiai.

Kaltinamasis E. V. su šiais pažeidimais sutiko.

Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš eksperto T. D. paaiškinimų ir kitos byloje surinktos medžiagos, STR 1.06.01:2016, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 4.8 punkto, jame nurodyta, kad statinio statybos bendrųjų darbų vadovas (tuo atveja, kai jis nėra statinio statybos vadovas) – fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsilavinimą), atestuotas nustatyta tvarka [3.29], kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja bendriesiems statybos darbams, techniniais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

2019 m. gegužės 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮS19-60 statinio statybos bendrųjų darbų vadovu paskirtas E. V., kuris yra atestuotas UAB „K. P. darbo rinkos“ mokymo centre suteikiant teisę dirbti grunto kasimo, tvirtinimo ir kitų darbų, vykdomų iškasose ir pylimuose vadovu, kėlimo kranų darbų vadovu. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atestuotas suteikiant teisę vadovauti miško ruošos darbams. Turi AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą Nr. 147, kad mokėsi pagal programą „(duomenys neskelbtini)“ ir yra atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Meistras Ž. K. atestuotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikiant dirbti kėlimo kranų darbo vadovu ir turi AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą Nr. 250, kad mokėsi pagal programą „(duomenys neskelbtini)“ ir yra atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Paskyra leidimas yra išduoti E. V. ir Ž. K.. Ž. K. pareigybių nuostatų 15.4 punkte numatyta, kad jis organizuoja darbų vykdymą laikantis darbų techninio – darbo projekto, technologinio projekto. Tinkamai atestuotas vadovas turi turėti Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą ir tvarkomuoju dokumentu paskirtas konkrečiame objekte vadovauti kitiems darbuotojams.

Tai, kad atliekant ypatingo statinio statymo darbus, buvo nesilaikoma numatytų darbų saugos reikalavimų, patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti darbuotojai. Kelio darbininkai, reguliuotojai parodė, kad apie tai, kaip reikia atlikti jiems pavestus darbus, meistrai ar aukštesni vadovai jiems paaiškindavo žodžiu. Darbai buvo atliekami pagal iš anksčiau nusistovėjusią tvarką, be to, kai kurie jų buvo nenumatyti technologiniame projekte, tačiau atliekami dėl greitesnių rezultatų bei siekiant sutaupyti.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad E. V., eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojo pareigas ir pagal 2012 m. gruodžio 19 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 115 patvirtintų darbų vykdytojo pareigybių nuostatų 15.2 punktą turėdamas pareigą rengti paskirto objekto darbų technologinį projektą pagal numatytus reikalavimus, teikti jį tvirtinimui darbų vykdymo aikštelės vadovui bei AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ĮS19-60 būdamas paskirtas darbų objekto– „(duomenys neskelbtini)“ statinio statybos bendrųjų darbų vadovu bei įpareigotas organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant bendruosius statybos darbus, įgyvendinti statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, užtikrinti objektuose darbų saugą, aplinkos apsaugą, gaisrinę saugą, saugų transporto eismą, aplinkinių saugumą, apstatymą kelio ženklais, savo pareigų neįvykdė, o būtent: parengė valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini)5,00 iki 16,90 km rekonstrukcijos technologinį projektą, kuriame nenurodė, kaip reguliuojamas eismas, kokie yra statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai, nesuprojektavo saugios darbo vietos, panaudojant technines ir organizacines saugos priemones įrengimo, nenumatė konkrečių signalizacijos ir ryšių priemonių darbui, kada (duomenys neskelbtini) nukasamas žvyras nuo remontuojamo kelio važiuojamosios dalies bei organizuodamas ir techniškai vadovaudamas, atliekant apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimo darbams, nurodė darbų vykdymo metu savivarčiais atvežtą žvyrą pilti ant važiuojamosios/eksploatuojamos kelio dalies ir (duomenys neskelbtini) jį nukasinėti, iškišant (duomenys neskelbtini) kaušą į kelio juostą, kuria vyksta autotransporto eismas, nors tokie darbai „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 5,00 iki 16,90 km ir tilto per (duomenys neskelbtini) 8,039 km rekonstravimo“ technologiniame projekte, kurį jis pats parengė, nebuvo numatyti, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, priimto 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą: „7. Rangovas privalo: 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus“, Statybos techninį reglamento. Organizacinį tvarkomąjį reglamento. Statybos darbai. Statinio statybos priežiūros. STR 1.06.01:2016, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 3 priedo 1.1.14 punktą, 1.6.1 bei 1.6.4 punktus „1. Bendruoju atveju Statybos darbų technologijos projektą sudaro: 1.1. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma: 14) statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai; 1.6. statybos darbų technologinės kortelės, kurias sudaro: 1.6.1. technologinių operacijų aprašymas; 1.6.4. darbo vietų schemos, kuriose pažymėtas mechanizmų ir darbuotojų išsidėstymas, jų judėjimo kryptys“; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 5 priedo 5 ir 8 punktus: „5. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyta: - konstrukcijų ir įrenginių montavimo eiliškumas; - darbų, atliekant juos pavojingomis bei kenksmingomis sąlygomis, apimčių mažinimas; - saugus mašinų ir darbo įrenginių išdėstymas; - darbo vietų, panaudojant technines ir organizacines saugos priemones, įrengimas; - darbo priemonės, kolektyvinės ir asmeninės apsauginės priemonės; - statybvietės, darbo vietų, judėjimo kelių apšvietimas, saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, signalizacijos ir ryšių priemonės; - gamybinės buities patalpų (laikinų) įrengimas.“ „8. Naudojant statybines mašinas ir mechanizmus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte reikia numatyti: - statybinių mašinų ir mechanizmų tipą, jų pastatymo vietas ir darbo režimą, atsižvelgiant į darbų technologiją ir esamas statybos sąlygas; - priemones, pašalinančias kenksmingų ir/arba pavojingų veiksnių poveikį operatoriui ir šalia jo dirbantiems žmonėms; - priemones, ribojančias statybinės mašinos darbo zoną, kad į ją nepatektų žmonių buvimo vietos, taip pat mašinos darbo zonos aptvėrimą; - ypatingas mašinų statymo sąlygas žemės nuogriuvų ribose, ant supilto grunto, nuokalnėje ar panašiai“, ko pasekoje 2019 m. liepos 13 d. 13.23 val., (duomenys neskelbtini) k., kelio (duomenys neskelbtini)10,880 km, (duomenys neskelbtini) G. L. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nukasinėdamas žvyrą nuo kelio važiuojamosios dalies, (duomenys neskelbtini) kaušu užtvėrė kelio važiuojamąją dalį, taip sudarė staigią kliūtį kelio važiuojamąja dalimi važiavusiam automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam nukentėjusiojo N. J., dėl ko automobilis trenkėsi į (duomenys neskelbtini) kaušą, tokiu būdu dėl susidūrimui automobilio vairuotojui N. J. padarė sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleivei D. K. padarė sužalojimus, dėl ko (duomenys neskelbtini) val. LSMUL Kauno klinikose D. K. mirė; tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. J. bei pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajai D. K..

Nustatytų teisės normų reikalavimų nesilaikymas lėmė tai, kad automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojantis N. J., važiavęs važiuojamąja dalimi trenkėsi į kelyje dirbusio (duomenys neskelbtini), vairuojamo neblaivaus G. L., kaušą. Šie veiksmai lėmė tai, kad dėl susidūrimo automobilio vairuotojui N. J. buvo padaryti sužalojimai, vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleivei D. K. buvo padaryti sužalojimai, dėl ko 2019 m rugpjūčio 2 d. 09:00 val. LSMUL Kauno klinikose D. K. mirė.

Kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G18/2020 (02) matyti, kad N. J. konstatuota muštinės žaizdos abiejų kelių srityse, odos nubrozdinimai veide ir kūne, kairiųjų III-IV šonkaulių lūžiai, skeveldriniai nosikaulių ir pertvaros lūžiai, dešinės akiduobės visų sienelių, kairės akiduobės stogo skeveldriniai lūžiai, dešinio žandinio sinuso išorinės sienos lūžis, 7 kaklinio stuburo slankstelio lūžis su 6 kaklinio stuburo slankstelio panirimu, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2019 m. liepos 13 d. Sužalojimas dėl abiejų akiduobių stogų lūžių (įeinančių į kaukolės pamatą) vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą (6 t., b. l. 34–35). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1864/2019 (02) matyti, kad G. M. nustatyta: nosies, dešinio dilbio nubrozdinimai, dešinės pusės I-o, kairės pusės V-о šonkaulių lūžiai, nubrozdinimai, kraujosruvos kojose. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (6 t., b. l. 39–40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1865/2019 (02) matyti, kad A. B. konstatuoti odos nubrozdinimai kaklo, pilvo ir dubens srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų A. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (6 t., b. l. 44–45).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M704/2019 (02) matyti, kad D. K. lavono kūne nustatyta politrauma, pasireiškusi nepatikslinto pobūdžio žaizdomis galvoje ir rankose, sunki galvos smegenų trauma, pakraujavimas po voratinkliniu galvos sniegenų dangalu abipus, difuzinis aksoninis pažeidimas, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pleuros pažeidimu, kaklinio 6 slankstelio keterinės ataugos ir kaklinio 7 slankstelio dešinės skersines ataugos lūžiai, kas komplikavosi koma, oro susikaupimu pleuros ertmėje abipus, poodine emfizema, plaučių uždegimu, plaučių arterijų tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Konstatuoti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, labiausiai tikėtina užduotyje nurodyto autoįvykio metu, susižalojant kaip automobilio keleivė, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. „Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.3, 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. K. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi sunkia galvos smegenų trauma ir krūtinės ląstos organų sužalojimu, kas komplikavosi pneumotoraksu, poodine emfizema, plaučių uždegimu, plaučių arterijų tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. (6 t., b. l. 26–31).

Šių aplinkybių pagrindu laikytina, kad kaltinamieji G. L. ir E. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teismo posėdžio metu kaltinamieji G. L. ir E. V. prašė BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamieji G. L. ir E. V. prisipažino padarę nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, per atstovus atsiprašė jų.

Nukentėjusiųjų A. K., P. K., M. K. ir V. K. atstovė advokatė R. D. patvirtino, kad kaltinamieji nukentėjusiųjų atsiprašė, žala jiems atlyginta, civilinio ieškinio nebepalaiko (11 t., b. l. 101–117). Nukentėjusysis N. J. patvirtino, kad su kaltinamaisiais jis susitaikė, žala jam atlyginta, ieškinio nereiškia (11 t., b. l. 99–100). Teismui pateikti susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo aktai, kurie patvirtina, kad kaltinamieji E. V. ir G. L. susitaikė su nukentėjusiaisiais A. B., ir G. M., atlygino jiems padarytą žalą (11 t., b. l. 140–143).

Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo ir lėšų pervedimo nurodymo (11 t., b. l. 118, 119), civilinis atsakovas draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai pervedė 7043,85 Eur žalai atlyginti, civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4695,90 Eur. Taip pat mokėjimo nurodymas ir lėšų pervedimo nurodymas (11 t., b. l. 120, 121) patvirtina, kad civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 465,38 Eur žalai atlyginti, civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ – 698,08 Eur.

Nukentėjusieji sutinka, kad kaltinamieji būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, civiliniai ieškiniai byloje atlyginti.

Prokuroras neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamiesiems ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkams ir nukentėjusiesiems susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, iki šio nusikaltimo padarymo jie abu buvo neteisti. Po šio nusikaltimo padarymo E. V. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuris visiškai skirtingo pobūdžio už BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji bausti administracine tvarka, pakaltinami, dirba.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamųjų elgesį po nusikaltimo padarymo – atsiprašė nukentėjusiųjų, susitaikė su jais, gailisi nusikaltę, kartu su civiliniais atsakovais atlygino nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą žalą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jie laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jie nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamieji G. L. ir E. V. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje kaltinamiesiems G. L. ir E. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakete Nr. 1 esantys 2 vnt. skaitmeninių laikmenų prie 2019 m. liepos 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo; kompaktinis diskas su (duomenys neskelbtini) apžiūros vaizdo įrašu prie 2019 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo; USB laikmena su vaizdo įrašu, paimta iš A. K. 2019 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu, paliktini saugoti byloje. Vokas su dažų pavyzdžiais nuo (duomenys neskelbtini) prie 2019 m. liepos 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. L., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, G. L. susitaikius su nukentėjusiaisiais A. K., P. K., M. K., V. K., N. J., A. B. ir G. M..

Baudžiamąją bylą G. L. atžvilgiu nutraukti.

E. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, E. V. susitaikius su nukentėjusiaisiais A. K., P. K., M. K., V. K., N. J., A. B. ir G. M..

Baudžiamąją bylą E. V. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti G. L. ir E. V., kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesus dėl nukentėjusiųjų A. K., P. K., M. K., V. K., N. J., A. B., G. M. ir civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinių ieškinių nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakete Nr. 1 esančius 2 vnt. skaitmeninių laikmenų prie 2019 m. liepos 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo; kompaktinį diską su (duomenys neskelbtini) apžiūros vaizdo įrašu prie 2019 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo; USB laikmeną su vaizdo įrašu, paimtą iš A. K. 2019 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu, palikti saugoti byloje. Voką su dažų pavyzdžiais nuo (duomenys neskelbtini) prie 2019 m. liepos 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.