- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- AS-301-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00885-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Valstybės įmonė Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės admnistracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl Kauno miesto valdybos potvarkio panaikinimo bei nuosavybės teisės į žemę atstatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno miesto valdybos (dabar – Kauno miesto savivaldybės administracija) (toliau – ir Administracija) 1994 m. vasario 1 d. potvarkį Nr. 144-v (toliau – ir Potvarkis) kaip neturintį teisinio pagrįstumo; 2) atstatyti nuosavybės teises į visą 0,1470 ha žemės plotą.
II.
Vilniaus apygardos administracinį teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir pridedamų dokumentų buvo matyti, kad pareiškėjas nesutiko su Kauno miesto valdybos (dabar – ir Kauno miesto savivaldybės administracija) potvarkiu, kuriuo pareiškėjui atstatytos nuosavybės teisės į 0,1170 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog jam turėtų būti atstatytos nuosavybės teisės į 0,1470 ha žemės sklypą. Taip pat pareiškėjas skunde atsakovais nurodė Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą, tačiau kartu su skundu pateiktų NŽT 2019 m. vasario 7 d. rašto ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. 1SS-253-(7.5.) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimo ,,Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr. CSPR-, teismui neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo keliami reikalavimai susiję su Kauno miesto valdybos (dabar – ir Kauno miesto savivaldybės administracija) priimtu potvarkiu, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Kauno miesto savivaldybės administraciją, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio buvo matyti, kad pareiškėjas teismo prašė panaikinti Kauno miesto valdybos (dabar – ir Kauno miesto savivaldybės administracija) potvarkį ir atstatyti nuosavybės teises į visą 0,1470 ha žemės plotą, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo būti nurodyta atsakovu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Išaiškino, kad pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (ABTĮ 33 str. 3 d.). Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad ABTĮ nenumato galimybės persiųsti skundo pagal kompetenciją kitam teismui, kol nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas.
III.
Pareiškėjas S. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d nutartį ir nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės arba perduoti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad paduotas skundas yra neteismingas minėtam teismui. Nagrinėjamuoju klausimu buvo kreiptasi neteismine tvarka į nurodytų instancijų filialus, negavus tinkamo atsakymų kreiptasi į VĮ Registrų centrą (Centrinis registratorius, esantis Kudirkos g. 18, Vilnius) ir Valstybinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (esančią Gedimino pr. 19, Vilnius). Remiantis ABTĮ 33 straipsniu, atsakovai yra centrinio administravimo subjektai ir jų buveinė yra Vilniaus miestas, todėl skundas teisingai paduotas pagal buveinės vietą, tokia aplinkybė nurodyta ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, jog pareiškėjas turėtų kreiptis į Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, neturi teisinio pagrįstumo. Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Registrų centro raštai nėra teismo nagrinėtini dokumentai, kadangi jie neduoda jokios teisinės informacijos. Minėtos institucijos nenagrinėjo minėtų klausimų ir neteismine tvarka nepanaikino potvarkio ir neatstatė pažeistos nuosavybės
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumą ir pagrįstumą.
Nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkį kaip neturintį teisinio pagrįstumo; 2) atstatyti nuosavybės teises į visą 0,1470 ha žemės plotą.
Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 5 d nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi pareiškėjo keliami reikalavimai susiję su Kauno miesto valdybos priimtu potvarkiu, todėl pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).
ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.
Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas keliamo ginčo esmę, nustatė, kad pareiškėjui iš esmės teisines pasekmes sukelia Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. Potvarkis, todėl nurodė, kad pareiškėjo ginčas nėra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tiek pirminiame tiek atskirajame skunde aiškiai nurodo, kad jo pagrindinis siekis ir yra atstatyti nuosavybės teises į visą 0,1470 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, teismas pareiškėjui išaiškino, kad byla turėtų būti nagrinėjama pagal atsakovo Kauno miesto valdybos (dabar – ir Kauno miesto savivaldybės administracija) buveinės vietą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 31 straipsnio, nustatančio teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, konstatuodamas, jog pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo subjektyvus ir niekuo nepagrįstas manymas, kad ši byla pagal jo suformuluotą skundo reikalavimą teisminga būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, nesilaikydamas ABTĮ reikalavimų.
Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su jo teise kreiptis į teismą, pažymi, kad šia nutartimi neribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą apskritai, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal ABTĮ įtvirtintas bylų teismingumo taisykles ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė jį priimti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.