Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. 2-127-204/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
2-127-204/2015
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-01366-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Bagdonienė
Atsakovas
S. T.
Ieškovas
A. S.
Advokatai
Vytautas Kelpšas, Egidijus Vilkys
Kategorijos
  • 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-127-204/2015Teisminio proceso Nr. 2-42-3-01366-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 21.4.; 24.; 30.5.; 30.12. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams A. S., advokatui Vytautui Kelpšui, atsakovui S. T., jo atstovui advokatui Egidijui Vilkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. S. įmonės ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei A. S. įmonei dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės A. S. įmonės atstovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. T. 6056,80 Lt (1754,17 Eur) skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad 2011-12-30 su atsakovu buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.20111230-1, pagal kurią atsakovas ieškovei išnuomojo 120 m² bendrojo ploto negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį 1500Lt nuomos mokesčio bei sumokėti komunalinius ir kitus mokesčius. Buvo nustatytas nuomos sutarties terminas nuo 2012-02-01 iki 2013-05-01. Pagal sutarties 2.4 punktą ieškovė sumokėjo 3000Lt depozitą, kuris turėjo būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai. Sutarties 1.5 punktas numatė, kad sutartį nutraukus anksčiau numatyto termino, nuomotojas pasilieka sau sumokėtą 3000 Lt depozitinę sumą kaip netesybas. 2013-07-24 buvo pasirašyta nauja tų pačių patalpų nuomos sutartis tuo pačiu numeriu 20111230-1, pagal kurią nuomos terminas nustatytas nuo 2013-08-01 iki 2014-05-01, ir nustatytas nuomos mokestis – 1350Lt per mėnesį, taip pat numatytas 3000Lt depozito įmokėjimas ir jo grąžinimas tokiomis pačiomis sąlygomis. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuo 2014-05-01 sutartis buvo nutraukta. Atsakovas atsisakė grąžinti sumokėtą 3000Lt depozitą, motyvuodamas tuo, kad sutartis buvo nutraukta anksčiau termino, o ieškovė prieš du mėnesius neįspėjo atsakovo apie sutarties nutraukimą, kaip numatyta sutarties 3.2.7 punkte. Mano, kad toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas, kadangi sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva. Tai nulėmė tokios aplinkybės, kad 2014 m. balandžio mėn. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinus ieškovės įmonę, buvo nustatyta, kad įmonė už laikotarpius nuo 2012-02-01 iki 2013-05-01, esant nuomos mokesčio sumai 1500Lt, bei nuo 2013-08-01 iki 2014-05-01, esant nuomos mokesčio sumai 1350Lt, pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. 2 d. nesumokėjo 15% pajamų mokesčio. Pagal įstatymo 23 str. 1 d., ieškovė, atsakovui S. T., kaip fiziniam asmeniui, pajamas sumokanti įmonė, šį mokestį privalėjo sumokėti pati. Tačiau per klaidą šis mokestis nebuvo išskaičiuotas ir sumokėtas. Už visą nuomos laikotarpį išskaičiuotinas pajamų mokestis sudarė 5497,50 Lt (1592,19 Eur). Šią sumą ieškovė sumokėjo VMI. Po VMI patikrinimo ieškovė pranešė atsakovui, kad iš jo gaunamo nuomos mokesčio bus išskaičiuojamas 15% pajamų mokestis. Tuomet atsakovas pareiškė, kad jis nutraukia su ieškove nuomos sutartį nuo 2014-05-01, pasibaigus nuomos sutarties terminui. Ieškovės atstovai mano, kad atsakovas nutraukė nuomos sutartį, nenorėdamas, kad būtų išskaičiuojamas pajamų mokestis. Tokiu būdu, laiko, kad nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, ir atsakovas privalo grąžinti ieškovei 3000Lt (868,86 Eur) įmokėtą depozito sumą. Mano, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi jis yra verslininkas, užsiima (duomenys neskelbtini) veikla, nuomoja komercines patalpas, todėl gerai žino, kad nuo gaunamų pajamų jis turi mokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau tyčia nepasakė apie daromą klaidą. LR CK 6.200 str. 1 d. numato, kad šalys privalo tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį. To paties straipsnio 2 d. numato, kad šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Mano, kad atsakovas pažeidė šias įstatymo nuostatas. Nurodo, kad atsakovas tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo, nes CK 6.237 str. 1 d. numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus kodekse numatytas išimtis. Ieškovė sutinka atlyginti atsakovui už nuomojamų patalpų šildymą už 2014 m. kovo ir balandžio mėn. pagal UAB „Šilutės šilumos tinklai“ pateiktas sąskaitas 1090,70 Lt nesumokėtų mokesčių (1032,43 Lt mokesčio ir 8,22 Lt delspinigių už kovo mėn., 50,05 Lt – už balandžio mėn.). Tačiau nurodo, kad šių mokesčių nesumokėjo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nepateikė ieškovei sąskaitų apmokėjimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti 5497,50 Lt (1592,19 Eur) jos sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, kadangi pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, gyventojas, vykdantis individualią veiklą, t.y. ieškovė turėjo pareigą išskaičiuoti ir sumokėti šį mokestį. Atsakovas mano, kad ieškovė, nepervesdama pajamų mokesčio, pažeidė įstatymą ir prisiėmė galimų nuostolių riziką. Ieškovės atstovas A. S. yra verslininkas ir pagal savo veiklos pobūdį privalo žinoti įstatymus ir juos vykdyti. Verslininkui yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o atsakovas – kaip fizinis asmuo – yra vertintinas kaip silpnesnė sandorio šalis. Sumokėjusi atsakovui visą sandoriu sutartą kainą, ieškovė be atskiro susitarimo su atsakovu - fiziniu asmeniu – neturėjo pagrindo atsakovui perkelti ir savo pareigos pačiai išskaičiuoti ir sumokėti privalomą mokestį. Todėl ieškovė negali reikalauti grąžinti sumokėto pajamų mokesčio, teigdama, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes atsakovas iš sutarties gavo tai, ko tikėjosi – šalių sutartą kainą už išnuomotas patalpas. Nurodo, kad šioje byloje negali būti taikoma įstatymo nuostata dėl nepagrįsto praturtėjimo, kadangi CK 6.237 – 6.242 str. numato, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu, tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti yra būtinos tokios sąlygos: konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją ar vindikaciją); kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Mano, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, turėjo įrodyti visas aukščiau nurodytas sąlygas, tačiau jos nebuvo įrodytos. Be to, nurodo, kad ieškovę ir atsakovą sutartiniai nuomos santykiai siejo nuo 2012-02-01 iki 2014-05-01. Šalys pradžioje buvo sutarusios dėl 1500Lt nuomos mokesčio, o nuo 2013-08-01 buvo skaičiuojamas 1350Lt nuomos mokestis. Ieškovė buvo sumokėjusi ir 3000Lt depozitą. Iš viso per minėtą laikotarpį ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 42150Lt, tačiau sumokėjo tik 38300Lt. Ieškovė liko nesumokėjusi 3850Lt, kuriuos vengia sumokėti.

Šalies argumentai

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo iš ieškovės ir subsidiariai iš A. S., kaip individualios įmonės dalyvio, priteisti 1115,03 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 315,88 Eur nesumokėto mokesčio už komunalines paslaugas, 2575,63 Eur delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodo ir teismo

posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas paaiškino, kad 2011-12-30 tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.20111230-1, pagal kurią atsakovas ieškovei išnuomojo 60 m² bendrojo ploto negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį 1500Lt nuomos mokesčio. Buvo susitarta, kad ieškovė sumokės atsakovui 3000Lt depozitą, kuris bus grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai. 2013-07-24 sutartimi nuomos mokestis buvo sumažintas iki 1350Lt ir nustatytas nuomos terminas iki 2014-05-01. Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas (ieškovė) įsipareigoja mokėti nuomotojui (atsakovui) 1% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos nuomos ar kitų mokesčių pagal sutartį. Nurodo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, turi būti išnagrinėti tikrieji sutarties šalių ketinimai. Jeigu negalima nustatyti tikrų šalių ketinimų, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. CK 6.198 str. numatyta, kad kai kaina ar jos nustatytmo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra sutarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu tokia kaina neegzistuoja, tuomet – atitinkančią protingumo kriterijus. Mano, kad šalys sutartyje susitarė dėl esminių negyvenamųjų patalpų nuomos sąlygų, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą iš ieškovės gauti sutartyje numatytą nuomos mokestį, tinkamai išnuomojęs negyvenamąsias patalpas. Nurodo, kad pagal šalių sudarytos sutarties 2.4 p., nuomininkas turėjo sumokėti 3000Lt depozitą, kuris turėjo būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tačiau jeigu nuomininkas nesilaiko sutartyje numatytų sąlygų, t.y. jei patalpoms yra padaryta žala dėl nuomininko kaltės, jeigu nuomininkas palieka patalpas, nepasibaigus sutarčiai, depozitas lieka nuomotojui nuostoliams padengti. Sutarties 3.2.7 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja ne vėliau, kaip prieš du mėnesius iki šios sutarties galiojimo termino pabaigos, raštu pranešti nuomotojui apie paliekamas nuomojamas patalpas. Ieškovė šios pareigos neįvykdė, todėl pažeidė sutarties sąlygas, ir atsakovui atsirado nuostoliai, nes jis negalėjo tinkamai pasiruošti naujam patalpų nuomojimui, tokiu būdu, neteko pajamų šaltinio. Todėl atsakovas įgijo teisę pasilikti depozitą savo žinioje. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas grąžinti jai sumokėtą pajamų mokestį yra nepagrįstas, apie tai atsakovas savo nuomonę išdėstė atsiliepime. Paaiškino, kad per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 42150Lt, tačiau sumokėjo tik 38300Lt, tokiu būdu liko nesumokėjusi 3850Lt (1115,03 Eur) nuomos mokesčio, o tap pat neapmokėjo UAB „Šilutės šilumos tinklai“ 1090,70 Lt (315,88 Eur) už patalpų šildymo paslaugas, kuriuos vengia sumokėti. Nurodo, kad ieškovė, remiantis sutarties 5.2 p., turi sumokėti 1% dydžio delspinigius nuo nesumokėtų sumų, paskaičiuotus už 180 dienų, t.y. 2575,63 Eur (2007,05+568,58).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies, tik dėl 1090,70 Lt (315,88 Eur) sumokėjimo už suteiktas šildymo paslaugas. Kitoje dalyje prašo priešieškinį atmesti ir paaiškino, kad nėra skolinga nuomos mokesčio atsakovei, kadangi 2012 tarp šalių buvo pasirašytos dvi sutartys: pirmoji 2012-01-16 – pagal ją ieškovei buvo išnuomotos 65 m² negyvenamosios patalpos nuo 2012-02-01 už 500Lt nuomos mokestį; antroji sudaryta atgaline data – 2011-12-30 už 120 m² negyvenamas patalpas nuo 2012-02-01 už 1500Lt nuomos mokestį, nors patalpos buvo suteiktos tik 2012-03 mėn. Ieškovė 2012 m. vasario mėn. sumokėjo 500Lt, o tų metų kovo mėn. sumokėjo 1500Lt. Kitus mėnesius mokestis buvo mokamas, išskyrus už 2014-04 mėn., o 2013 m. rugsėjo mėn atsakovui 1350Lt buvo sumokėta grynais pinigais, t.y. su atsakovo sutikimu buvo pakeistas langas, ir likusi suma – 500Lt buvo jam sumokėta grynais pinigais. Nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti 2575,63 Eur delspinigių, nes tokia suma neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netgi AT kasacinėje praktikoje pasisako už tai, kad 0,2 % dydžio delspinigiai už kiekivieną uždelstą dieną yra laikytinos baudinio pobūdžio netesybomis, tai yra, neleistinomis įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, matyti, kad tarp šalių buvo sudarytos 3 nuomos sutartys tuo pačiu numeriu 20111230-1: 2011-12-30, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei 120 m² ploto negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį 1500Lt nuomos mokesčio bei sumokėti komunalinius ir kitus mokesčius. Nuomos terminas nustatytas nuo 2012-02-01 iki 2013-05-01. Pagal sutarties 2.4 punktą ieškovė sumokėjo 3000Lt depozitą, kuris turėjo būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai. Sutarties 1.5 punktas numatė, kad sutartį nutraukus anksčiau numatyto termino, nuomotojas pasilieka sau sumokėtą 3000 Lt depozitinę sumą kaip netesybas (b.l.4-7); 2013-07-24 pasirašyta kita sutartis dėl 60 m² ploto negyvenamų patalpų, esančių tuo pačiu adresu, nuomos, pagal kurią nuomos terminas nustatytas nuo 2013-08-01 iki 2014-05-01, ir nustatytas nuomos mokestis – 1350Lt per mėnesį, taip pat numatytas 3000Lt depozito įmokėjimas ir jo grąžinimas tokiomis pačiomis sąlygomis (b.l.8-11); prie patikslinto ieškinio ieškovė pateikė dar vieną sutartį, sudarytą 2012-01-16, dėl 65 m² ploto negyvenamų patalpų, esančių tuo pačiu adresu, nuomos, pagal kurią nustatytas nuomos mokestis – 500Lt per mėnesį, su analogiškomis sąlygomis, kurioje nuomos terminas nustatytas nuo 2012-02-01 iki 2013-05-01 (b.l.70-73). Pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuo 2014-05-01 sutartis nutraukta, šalims pasirašius susitarimą apie sutarties nutraukimą (b.l.15). Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-04-16 Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinus ieškovės įmonę, buvo nustatyta, kad įmonė už laikotarpius nuo 2012-02-01 iki 2013-05-01, esant nuomos mokesčio sumai 1500Lt, bei nuo 2013-08-01 iki 2014-05-01, esant nuomos mokesčio sumai 1350Lt, pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str., 22 str. 2 d., 24 str. 1 d, nesumokėjo 15% pajamų mokesčio (b.l.26, 36). Ieškovė nurodė, kad už visą nuomos laikotarpį išskaičiuotinas pajamų mokestis sudarė 5497,50 Lt (1592,19 Eur), kuriuos ieškovė sumokėjo VMI (b.l.13,14,15). VMI pateikė duomenis apie atsakovo sumokėtus mokesčius (b.l.102-113).

Byloje nustatyta, kad šalys nevienodai aiškina 3000Lt įmokėto depozito grąžinimo bei sutarties nutraukimo sąlygas. Būtina išsiaiškinti šalių tikrąją valią, sudarant sutartis ir jas vykdant.

Pagal sutarčių 2.4 p., ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 3000Lt depozitą, kuris turėjo būti grąžintas ieškovei, pasibaigus nuomos sutarčiai. Šiame punkte nurodyta sąlyga, jog ieškovei nesilaikant sutartyje numatytų sąlygų, depozitas lieka atsakovui nuostoliams padengti. Taip pat depozitas turėjo likti atsakovui, jeigu dėl ieškovės kaltės būtų padaryta žala patalpoms.

Aiškinantis sutarčių sąlygas, nustatytina, kad atsakovo valia buvo išnuomoti patalpas už su ieškove sutartą kainą, o ieškovės pareiga buvo sumokėti atsakovui sulygtą sumą ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pervesti pajamų mokestį VMI. Teismas konstatuoja, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, sudarant sutartis, turėjo elgtis apdairiai, protingai, susipažinti su įstatymais, įvertinti visus rizikos veiksnius, ir, derinant sutarčių kainą, įvertinti visus būsimus mokesčius. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, turėjo teisėtus lūkesčius gauti sutartą sumą. Todėl pripažintina, kad atsakovas neprivalo grąžinti atsakovui VMI sumokėtą pajamų mokesčio sumą. Dėl depozito grąžinimo, teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nesutinka grąžinti šios sumos, nes, sudarant sutartį, buvo aptartos depozito negrąžinimo sąlygos, o viena jų buvo numatyta 3.2.7 p. – ne vėliau, kaip prieš du mėnesius iki sutarties galiojimo termino pasibaigimo raštu pranešti atsakovui apie paliekamas nuomojamas patalpas. Kaip matyti iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, ieškovei sumokėjus GPM sumą mokesčių inspekcijai, ieškovės iniciatyva buvo pateiktas pasiūlymas atsakovui perskaičiuoti sutarties nuomos kainą, su kuo atsakovas nesutiko, todėl sutartis buvo nutraukta. Tokiu būdu, ieškovė nesilaikė sutartyje numatytos sąlygos apie patalpų palikimą informuoti atsakovą prieš du mėnesius, todėl laikytina, kad ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, ir depozitas neturi būti grąžinamas ieškovei.

Kadangi tarp šalių buvo sudarytos sutartys, šioje byloje netaikytinos nepagrįsto praturtėjimo santykius nustatančios CK normos.

Įvertinus visas ištirtas byloje aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl priešieškinio.

Abi šalys sutaria, kad patalpos buvo nuomojamos nuo 2012-02-01 iki 2014-05-01. Nuo 2012-02-01 iki 2013-08-01 nuomos kaina buvo nustatyta 1500Lt, nuo 2013-08-01 iki 2014-05-01 – 1350Lt per mėnesį. Ieškovė, papildomai pateikusi 3 sutartį, nurodė, kad 2012 m. sausio mėn. jai buvo leista įsikurti, todėl šalys buvo sutarusios, kad ieškovė už vasario mėn. mokės tik 500Lt, o vėliau – po 1500Lt. Pagal pateiktų sutarčių skaičių matyti, kad šalys pradžioje susitarė dėl 65 m² ploto negyvenamų patalpų nuomos už 500Lt, vėliau atgaline data (2011-12-30) surašė sutartį dėl 120 m² ploto negyvenamų patalpų nuomos už 1500Lt nuo tos pačios datos, t.y. nuo 2012-02-01. Todėl konstatuotina, kad už vasario mėnesį ieškovė turėjo sumokėti 500Lt, kuriuos ir sumokėjo pagal atsakovo pateiktą mokėjimų lentelę (b.l.52). Iš šios lentelės matyti, kad už 2013 m. rugsėjo mėn. nuomos suma nebuvo pervesta. Ieškovės atstovas paaiškino, kad už tą mėnesį jis su atsakovu atsiskaitė grynais pinigais. Kadangi tarp šalių atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais, nesant kitų rašytinių įrodymų, laikytina, kad ieškovė nesumokėjo atsakovui už 2013 m. rugsėjo mėn. Ieškovė nepaneigė, kad už 2013 m. lapkričio mėn. buvo sumokėta tik 1200Lt, nesumokėta 150Lt. Taip pat ieškovė pripažino, kad už 2014 m. balandžio mėnesį nesumokėjo atsakovui 1350Lt nuomos mokesčio bei 1090,70 Lt už šildymo paslaugas (b.l.53,54,55,56). Tokiu būdu, iš ieškovės priteistina 2850Lt (825,42 Eur) nesumokėto nuomos mokesčio, 1090,70Lt (315,88 Eur) už paslaugas. Likusioje dalyje dėl mokesčių priteisimo priešieškinis atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl 1% dydžio delspinigių (2575,63 Eur) priteisimo priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies.

CK 6.70 str., 6.71 str. nustatyta, kad šaliai, pažeidusiai sutarties sąlygas, už prievolės įvykdymo termino pažeidimą gali būti nustatomos netesybos. Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles netesybas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl netesybų (šiuo atveju – delspinigių) dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. normos leidžia teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Atsakovo prašomi priteisti delspinigiai laikytini neprotingai didelėmis netesybomis. Šiuo atveju delspinigių mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į delspinigių mokėjimą prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas delspinigius, todėl paskaičiuoti delspinigiai, atsižvelgiant į priteistiną mažesnę skolos sumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, mažintini iki 400 Eur. Likusioje dalyje dėl delspinigių priteisimo priešieškinis atmestinas.

Taip pat už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš ieškovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Kadangi ieškovė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, vadovaujantis CK 2.50 str. 4 d., patenkintų priešieškinio reikalavimų sumos subsidiariai priteistinos ir iš šio juridinio asmens dalyvio – įmonės savininko – A. S. (b.l.12, 30-31,92).

Laikinosios apsaugos priemonės, 2014-10-30 teismo nutartimi taikytos ieškovės turtui, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Iš ieškovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, t.y. 46Eur žyminio mokesčio, 215Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 261Eur atsakovui ir 7,85 Eur pašto išlaidų valstybei. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, tačiau įvertinant, kad ieškinys atmestas, priteistina 100Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei ir 5,02 Eur pašto išlaidų valstybei. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 150 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. S. įmonės, į.k. (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš A. S., a.k(duomenys neskelbtini) skolą: 825,42 Eur nuomos mokesčio ir 315,88 Eur už paslaugas, 400 Eur delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo 1541,30 Eur sumos nuo 2014-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 261Eur bylinėjimosi išlaidų S. T., a.k(duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. S. įmonės, į.k. (duomenys neskelbtini), 7,85 Eur pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš S. T., a.k(duomenys neskelbtini) 100Eur bylinėjimosi išlaidų A. S. įmonei, į.k. (duomenys neskelbtini), bei 5,02 Eur pašto išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, 2014-10-30 teismo nutartimi taikytas ieškovės turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Nijolė Bagdonienė