Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-247-1140/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-12
Bylos Nr.
e1-247-1140/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05923-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
Č. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-247-1140/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05923-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 12 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. vasario 25 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilių neblaivumas), fotelyje sėdinčiai savo sugyventinei T. T. sudavė delnu vieną smūgį į nugaros sritį, ir tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę T. T., sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Č. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra. Su T. T., kaip sugyventiniai, kartu gyvena apie 30 metų. 2021 m. vasario 25 d., būdamas pas draugą, vartojo alkoholį – degtinę, tačiau labai girtas nesijautė, visas įvykio aplinkybes gerai atsimena. Grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), sėdėdamas kambaryje ant sofos, žiūrėjo televizorių. Sugyventinė T. T. sėdėjo ant fotelio. Jam žiūrint televizorių, sugyventinė su kažkuo kalbėjosi telefonu, paskui padėjo telefoną ant stalo. Pradėjo sugyventinę įtarti neištikimybe, pavydėti, nes girdėjo, kad šiai kažkas yra skambinęs ir naktį, o anksčiau buvo matęs, kad sugyventinei kažkokie vyrai yra rašę žinutes. Priėjęs T. T. pareikalavo parodyti telefoną, kad pamatytų, kas jai rašo ir skambina. Tuomet paėmė nuo stalo sugyventinės telefoną. Kiek atsimena, telefonas buvo išjungtas, jis nemokėjo telefono įjungti, ekranas buvo užtemęs. Įsikišęs sugyventinės telefoną į kišenę, sėdinčiai fotelyje T. T. rankos delnu nestipriai sudavė vieną smūgį į nugarą. Sugyventinė norėjo atsistoti iš fotelio, tačiau jis jai neleido, ranka pastūmė ir ši atsisėdo atgal į fotelį. Pasiėmęs sugyventinės telefoną išėjo į virtuvę. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Mano, jog šiam jo poelgiui įtakos turėjo vartotas alkoholis, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Ankščiau tarp jo ir T. T., taip pat yra buvę pykčių, konfliktų, tačiau nesmurtaudavo, o smurtą naudoja tik būdamas neblaivus, tačiau ne visuomet. Norėtų, kad T. T. jam atleistų už jo poelgį, todėl sutinka koduotis nuo alkoholio. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, sugyventinės atsiprašys (b. l. 50–53).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Č. K. duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji T. T. parodė, kad 2021 m. vasario 25 d., apie 15.00 val., sėdėdama kambaryje ant fotelio, žiūrėjo televizorių, kai sugyventinis Č. K., gulėjęs ant sofos, atsistojo ir, priėjęs prie jos, skaudžiai vieną kartą sudavė delnu jai į nugarą. Jai bandant atsistoti iš fotelio, Č. K. ranka pastūmė ją atgal ant fotelio, sakydamas „sėdėk ir nebandyk niekur išeiti, neiškviesi net policijos“. Paskui paėmęs nuo stalo jos mobiliojo ryšio telefoną, išėjo į virtuvę. Tuomet ji, paėmusi sugyventinio telefoną bei savo raktus, išėjusi į kiemą iškvietė policiją. Dėl šio įvykio į medikus ji nesikreipė, o į policiją kreipėsi tam, kad agresyvus sugyventinis būtų nuramintas. Sugyventinio Č. K. bijo, nes šis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o, būdamas neblaivus, elgiasi agresyviai, nenori, kad šis pas ją grįžtų. Sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, prieš metus laiko apie sugyventinio smurtą, taip pat buvo pranešusi policijai. Po sugyventinio suduoto smūgio pajuto stiprų momentinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškia, nes jokia žala jai nepadaryta (b. l. 13–14; 29–30).

Iš 2021 m. vasario 25 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. vasario 25 d. 15.53 val. gautas nukentėjusiosios T. T., gimusios 1951 m. vasario 25 d., pranešimas, kuriame nurodoma, jog 2021 m. vasario 25 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, T. T. sėdint fotelyje ir žiūrint televizorių, sugyventinis Č. K. sudavė jai delnu vieną smūgį į nugaros sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, o T. T. bandant atsistoti, jis ją pastūmęs atgal į fotelį, liepė sėdėti ir niekur neiti. T. T. sužalojimai nepadaryti, Č. K. sulaikytas ir konvojuotas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykio vieta apžiūrėta, nieko nepaimta (b. l. 1–3).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0240 panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad Č. K. 2021 m. vasario 25 d. 16.25 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (b. l. 40).

Iš 2021 m. vasario 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedu (fotolentele) matyti, jog užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei šio buto vaizdai, tai pat pareiškėjos T. T. pareiškimas dėl jai sukelto fizinio skausmo (b. l. 14, 19–23).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama Č. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Č. K. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją T. T. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir Č. K. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 59–63).

Nukentėjusiajai T. T. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 65–66).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Č. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, administracine tvarka nebaustas (b. l. 35), pensininkas. Č. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį (trukmę) parenkant kiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), su atitinkamu bausmės paskirtį įgyvendinti padėsiančiu draudimu, numatytu BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte, nes asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Č. K. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas Č. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 25 d. 17.50 val. iki 2021 m. vasario 26 d. 13.42 val. (1 para), ir laikytina kaltinamąjį atlikus dalį bausmės – 2 laisvės apribojimo dienas (b. l. 44–45, 54–55).

Atsižvelgiant į tai, kad Č. K. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, Č. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d., 72² str.), atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

Č. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 56–58).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Č. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. K. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, Č. K. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 25 d. 17.50 val. iki 2021 m. vasario 26 d. 13.42 val. (vieną parą), ir laikyti kaltinamąjį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, Č. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 5 (penkių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2020 m. vasario 26 d. nutarimu Č. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti Č. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti Č. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti Č. K., kad nuteistasis:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė