Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „MEDIASHOP apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-195-940/2014 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui UAB „MEDIASHOP“, išvadas byloje teikiančios institucijos: Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl netinkamos kokybės produkto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus (CPK 185 str.), tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, motyvais, todėl visų jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Teismas pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl vartotojui (ieškovui) R. S.pardavėjo (atsakovo) UAB „Mediashop“ plazminio televizoriaus Samsung PS51D490171WXRT. Sprendžiant ginčą šioje byloje turi būti taikomos CK šeštosios knygos IV dalies „Atskiros sutarčių rūšys“ XXIII skyriaus „Pirkimas-pardavimas“ ketvirtojo skirsnio „Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai“ teisės normos. Šiose teisės normose įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai nėra diferencijuojami, todėl vartotojas disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų.

Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Be to, esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Todėl visi sutarties netikslumai ar neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai. Atsižvelgiant būtent į šiuos prioritetus taip pat turi būti taikomos ir įrodinėjimo taisyklės.

CK 6.163 str. 4 d., 6.353 str. 1 d. numatyta pardavėjo pareiga informuoti pirkėją: suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, paskirtį ir kt. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. CK 6.353 str. apibrėžta minimali informacijos, kurią būtina pateikti apie siūlomą vartojimo prekę, apimtis, turinys bei įtvirtinti šios pareigos pažeidimo padariniai. Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str.1 d. 3 p., nustatant, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Pagal CK 6.353 str.10 d. pardavėjas, nesuteikęs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos, taip išplečiant pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus ribas (nes pagal bendrąją taisyklę pardavėjas atsako už neaptartus trūkumus, buvusius daikto perdavimo metu). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas (pirkėjas) šias aplinkybes įrodė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei padaryta išvada, kad vartotojui pateikta vartojimo instrukcija nėra išsami ir aiški vidutiniam vartotojui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtina ir pakankama informacija dėl tinkamo televizoriaus eksploatavimo ieškovui buvo pateikta kartu su gaminiu tiek spausdintinėje naudojimo instrukcijoje, tiek betarpiškai į televizorių integruotoje ir jo ekrane peržiūrimoje išsamesnėje elektroninėje instrukcijoje. Tačiau minėtose instrukcijose nėra užsimenama, jog prie nejudančių vaizdų yra priskiriami ir televizijos programų nejudantys logotipai. Vartotojas teigė, jog būtent ši neatkleista aplinkybė būtų nulėmusi vartotojui apsisprendimą pirkti būtent tokios rūšies televizorių. Atsakovas pripažino, kad nurodytas plazminio televizoriaus techninis ypatumas bei „ekrano išdegimo“ pasekmių rizika yra viena pagrindinių tokio tipo televizorių neigiama savybė bei ši savybė yra įprastai svarbus kriterijus vartotojui renkantis tarp pagrindinių rinkoje siūlomų televizorių rūšių: televizorių plazminiais ekranais ir televizorių su skystųjų kristalų ekranais (LCD). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, jog nurodymas nepalikti ilgiau nei keletui minučių nejudančio vaizdo, nenurodant, kad prie tokių vaizdų yra priskiriami ir nejudantys televizijos programų logotipai teismo vertinimu yra klaidinantis, kadangi vidutinis vartotojas protingai gali tikėtis ir manyti, kad žiūrint televizijos programas, televizijos kanalų nereikia perjunginėti kas keletą minučių, siekiant išvengti „ekrano išdegimo“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų naudojęs televizorių ne pagal paskirtį. Teismo vertinimu Instrukcijose turėtų būti aiškiai nurodyta, kad ekrano išdegimo rizika yra ir žiūrint televizijos programas, kurios turi nejudančius logotipus. Toks nurodymas atitiktų vidutiniam vartotojui suvokiamus standartus. Aptariamo plazminio televizoriaus specifinės savybės gali būti žinomos tik turinčiam specialių žinių, atitinkamą išsilavinimą asmeniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).

Ieškovas dėl neišsamios ir neaiškios vidutiniam vartotojui informacijos apie televizorių patyrė neigiamų padarinių: nusipirko neatitinkantį jo poreikių televizorių, informacija, jog žiūrint televizijos programas ir siekiant išvengti „ekrano išdegimo“ televizijos kanalus reikia perjunginėti kas keletą minučių, nepateisino jo lūkesčių dėl komforto, o tai žinodamas ieškovas televizoriaus nebūtų pirkęs. Ieškovas įrodė, kad dėl atsakovo (pardavėjo) nesuteiktos informacijos apie plazminį televizorių Samsung, jis patyrė nuostolių, taip pat įrodė priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir dėl to kilusių jam neigiamų padarinių, o atsakovas neįrodė, kad pirkėjui pateikė būtiną ir teisingą informaciją apie parduodamą plazminį Samsung televizorių (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovas proceso metu nuosekliai aiškino apie nusipirkto televizoriaus trūkumus ir jų paaiškėjimo – sužinojimo momentą, o būtent: ieškovas R. S. maždaug po metų ir keturių mėnesių dėl televizoriaus eksploatacijos kreipėsi į UAB „MEDIASHOP“ nurodydamas, kad naudojant televizorių Samsung PS51D49OA1WXBT dviejuose ekrano kampuose nuo televizinių programų žiūrėjimo atsirado simboliai. Atsižvelgiant į atsiradusį gedimą, ieškovas paprašė nekokybišką televizorių pakeisti į tinkamos kokybės televizorių, tačiau atsakovas atsisakė vykdyti ieškovo reikalavimą, nes ieškovo aprašytas gedimas nelaikomas „gamykliniu defektu ir neįeina į aparato garantiją“ (b.l. 7-9, 18-19).

CK 6.334 str. 1 d. formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 str. nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 str.). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Artrema“ v. UAB „SDG“, byla Nr. 3K-3-149/2009). Dėl to tik tuo atveju, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Kitais atvejais pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.), kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 9 p. ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 ir kt.). LR CK 6.338 str. 3 d. nustatyta, kad, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki ieškovo pretenzijų pareiškimo praėjęs 16 mėnesių terminas negali būti laikomas protingu terminu pirkimo-pardavimo sutarčiai nutraukti. Kadangi nagrinėjamu atveju televizoriaus trūkumai nustatyti per penkerių metų garantijos terminą.

Vertinant, ar ieškovo teisės gali būti ginamos atsisakant sutarties ir reikalaujant gaminio kainos grąžinimo, atsižvelgiama į nurodytą virš teisinį reglamentavimą, į tai, kad šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutartis buvo vartojimo, ieškovas dėl neišsamios, nepakankamos informacijos apie televizorių patyrė neigiamų padarinių: nusipirko neatitinkantį jo poreikių televizorių, televizoriaus gedimas kelia diskomfortą, o atsakovas neįrodė, kad pirkėjui pateikė būtiną ir teisingą informaciją apie parduodamą televizorių (CPK 178 str., 185 str.). Faktas, kad siekiant išvengti „ekrano išdegimo“ žiūrint televizijos programas televizijos kanalus reikia perjunginėti kas keletą minučių, nuo ieškovo sutarties sudarymo metu buvo nuslėpti. Konstatuotina, jog televizijos kanalų perjunginėjimas kas keletą minučių, siekiant išvengti „ekrano išdegimo“ žiūrint televizijos programas sukelia vartotojui nepatogumus, dėl ko ieškovas nebūtų pirkęs būtent plazminio televizoriaus. Tokiu atveju buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai (CK 1.2 str.) – turėti gerą ir kokybišką daiktą, kuriam penkerius metus yra taikoma gamintojo garantija. Vartotojas turi teisę spręsti, kurį iš įstatyme įtvirtintų teisių gynimo būdų rinktis. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į konkrečias byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuoja, kad ieškovas turi teisę, vadovaujantis CK 6.334 str. 1 d. 4 p., atsisakyti sutarties. Teismas sprendžia, kad pardavėjas, sutarties sudarymo metu nesuteikęs išsamios visapusiškos informacijos apie plazminio televizoriaus ir jo naudojimo savybes, turinčios esminės reikšmės sudaryti sutartį, atsako už neaptartus jo trūkumus, paaiškėjusius per televizoriaus garantinį laikotarpį, nes ieškovas įrodė, kad nuostolius jis patyrė dėl to, kad neturėjo reikiamos informacijos apie televizorių.

Pirmos instancijos teismas nustatė, jog nuo 2013-06-22 televizorius yra pas atsakovą, ieškovas laikotarpiu nuo 2012-02-16 iki 2013-09-30 mokėjo vartojimo kredito sutartyje nurodytas palūkanas (b.l.136-138). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo teisiniams argumentams dėl tiesioginių nuostolių (turėtų išlaidų) 888,96 Lt sumai, kurią sudaro 227,88 Lt už pratęstą 36 mėn. garantiją, 60,34 Lt sutarties mokestis ir 600,74 Lt sumokėtos palūkanos, atlyginimo ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad tiesioginė žala dar vadinama realiąja. Tiesioginiai nuotoliai yra žalingų pasekmių tiesiogiai nulemtos ir dėl to būtinos išlaidos nuostoliui pašalinti. Tiesioginiai nuostoliai ? tai realūs nuostoliai. Tokiems nuostoliams priklauso išlaidos, kurias turėjo žalą patyręs asmuo, atkurdamas savo pažeistą teisę. Šie nuostoliai teisės doktrinoje dar vadinami pozityviaisiais nuostoliais (Ambrasienė D., Baranauskas E., Bublienė D. ir kt. Civilinė teisė. Prievolių teisė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009. P. 206 )

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Panevėžio miesto apylinkės teismas ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.