Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

privačioms kaltintojoms-nukentėjusiosioms O. C. ir Z. A., jų gynėjui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-07-21 Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „P.“ krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. kaltinamas tuo, kad jis 2011-03-20, apie 14.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, sudavė nukentėjusiajai O. C. vieną smūgį į nugarą, nuo kurio ji nukrito ant grindų, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis paėmė nukentėjusiąją Z. A. už pečių ir pastūmė ją į duris, ko pasėkoje ji nugara atsitrenkė į durų staktą, tuo sukeldamas Z. A. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. Č. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Č. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino bei parodė, kad 2011-03-20 jis buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, norėdamas pakeisti kambario duris. Kartu su juo buvo jo motina ir du pažįstami – S. M. ir A. N.. Jie pradėjo keisti kambario duris, O. C. tai nepatiko ir ji susiginčijo su kaltinamojo motina. Konflikto metu kaltinamojo motina galimai pastūmė Oksaną ir ši nukrito ant statybinių instrumentų, kurie gulėjo koridoriuje. Išgirdęs Oksanos šauksmą, jis išėjo į koridorių pasižiūrėti, kas atsitiko. Po to O. C. iškvietė policiją ir jį kartu su motina išvežė į komisariatą. V. Č. nurodė, kad tą dieną jis nei Oksanos, nei jos dukters Zlatos nemušė, jos susitarė tarpusavyje taip sakyti, nes šiuo metu vyksta skyrybų procesas ir O. C. nori užvaldyti visą butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamasis nurodė, kad dieną prieš šį įvykį O. C. mušėsi su savo sugyventiniu M.. Jis nežino, iš kur pas O. C. atsirado kūno sužalojimai, ji galėjo krisdama pati susimušti.

Nukentėjusioji O. C. parodė, kad 2011-03-20, sekmadienį ji turėjo namuose svečių. Pas jos dukterį Z. A. buvo atėjęs vaikinas V. S., o pas ją - J. M.. Po to į butą, atsirakinęs turimu raktu duris, atėjo V. Č. su savo mama N. Č. ir dar dviem vyrais ir pasakė, kad keis kambario duris. Ji paklausė, kodėl būtent sekmadienį ir ar negalima to padaryti kitą dieną. Tuo metu V. Č. motina įžeidinėjo ją koridoriuje, sakė, kad ji čia gyvens. Priėjusi prie N. Č., ji iš nugaros gavo stiprų smūgį į dešinį šoną, nuo kurio sušuko ir nukrito. Tada iš kambario išbėgo O. C. sugyventinis J. M., pakėlė ją ir nunešė į kambarį, kadangi pati ji negalėjo eiti, o šliaužė. Nukentėjusioji liepė kviesti policiją ir greitąją. Atvykus pareigūnams, ji jau sėdėjo ant sofos, savo kambaryje ir sutiko važiuoti į ligoninę apžiūrai. Nukentėjusioji kategoriškai tvirtina, kad būtent V. Č. sudavė jai smūgį, nuo kurio ji nukrito, nes jis jai stovėjo už nugaros 1-2 metrų atstumu. O. C. nežino, kodėl N. Č. sako, kad būtent ji ją pastūmė. Du V. Č. darbininkai, kurie atėjo padėti įstatyti duris, stovėjo bendrame koridoriuje ir tuo metu durys dar nebuvo įstatytos. Zlatos koridoriuje tuo metu taip pat nebuvo, ji buvo savo kambaryje. O. C. nematė, ar V. Č. puolė Zlatą.

Nukentėjusioji Z. A. parodė, kad O. C. yra jos motina, o V. Č. – tėvas. 2011-03-20 pas ją atvažiavo į svečius klasiokas V. S., jie ilsėjosi. Mama tuo metu buvo savo kambaryje. Apie pietus atėjo V. Č. su motina ir dar dviem darbininkais, įstatyti kambario durų. Ji tuo metu buvo su draugu kambaryje. V. Č. su darbininkais, nieko nesakę, nutraukė kambario durų užuolaidą ir pradėjo darbus. Ji girdėjo, kaip mama – O. C. barėsi su V. Č. motina, vėliau išgirdo savo mamos šauksmą ir išėjo iš kambario pažiūrėti. Mama gulėjo ant grindų bendrame koridoriuje, ji šliaužė. Tada atbėgo iš kambario jos sugyventinis J. M., nunešė ją į kambarį, motinai sunku buvo kalbėti. Z. A. pradėjus verkti ir šaukti ant V. Č., jis paėmė ją už pečių, papurtė ir trenkė ją į virtuvės durų staktą. Ji nugara atsitrenkė į durų staktą ir jautė skausmą dar 4-5 valandas. Po to atvyko greitoji pagalba ir policija. Į medikus dėl skausmų ji nesikreipė, nes pergyveno dėl mamos.

Liudytoja K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje felčere. 2011-03-20 buvo gautas iškvietimas į Parko g., kur gyvena O. C.. Jiems atvykus į vietą, ten jau buvo policijos pareigūnai. Liudytoja apžiūrėjo O. C., jos savijauta buvo stabili, ji buvo sąmoninga, kvėpavo normaliai, kraujospūdis taip pat buvo normalus, hematomų nebuvo matyti. O. C. aiškino, kad buvo sumušta savo vyro, koja spiriant jai į kairę šono pusę. Tuomet felčerė pasiūlė jai nuvažiuoti į Centro polikliniką, kad padarytų krūtinės ląstos rentgeną, kadangi greitosios pagalbos automobilyje tokios įrangos nėra. Oksana sutiko ir jie nuvežė ją į ligoninę, paliko Raudonojo kryžiaus ligoninės priėmimo kambaryje. Zlata jokių nusiskundimų neturėjo, į medikus nesikreipė, sėdėjo šalia mamos, buvo sąmoninga. Po specialios apžiūros O. C. buvo paleista namo, jai nustatytas lengvas krūtinės ląstos sumušimas.

Liudytoja M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. 2011-03-20 buvo gautas iškvietimas vykti į Parko gatvę. Atvykus į vietą kartu su felčere K. M., ten jau buvo policijos pareigūnai. Apžiūrėjusi O. C., felčerė nusprendė, kad ją reikia vežti tolimesnei apžiūrai į ligoninę. O. C. pati įsėdo į greitosios pagalbos automobilį, kartu su ja važiavo kažkoks vyras. Z. A. liudytoja bute nematė, ji kartu su O. C. į ligoninę nevažiavo.

Liudytoja N. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra V. Č. motina. 2011-03-20 ji su sūnumi atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes sūnus norėjo pakeisti kambario duris, kurias išlaužė Oksana. Kartu su jais buvo dar du darbininkai. Bute buvo O. C. ir Zlata. Oksana barėsi, vaikščiojo po kambarius, buvo prispaudusi ją prie spintos bendrame koridoriuje. Liudytoja rankomis ją atstūmė iš priekio, Oksana šonu nukrito ant instrumentų ir pradėjo rėkti. V. Č. tuo metu buto koridoriuje nebuvo, jis buvo išėjęs į bendrą koridorių parūkyti. Tada visi atbėgo pažiūrėti, kas vyksta. Nežinodama ką daryti, liudytoja iškvietė policiją, o Zlata – greitąją. N. Č. norėjo gyventi kambaryje, kuris priklauso jos sūnui, bet tam reikėjo įstatyti duris. Prieš tai vienerius metus ji gyveno tame kambaryje su Zlata, po to išėjo iš buto, nes negalėjo miegoti vienoje lovoje su Zlata. Dabar jai tenka nuomotis butą.

Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad O. Č. yra jo sugyventinė, Z. A. – Oksanos duktė, o V. Č. - jos vyras. Įvykio dieną V. Č. atėjo su savo motina ir dar dviem vyrais statyti durų į Zlatos kambarį tam, kad jame vėliau galėtų apsigyventi N. Č., nes jai baigiasi buto nuomos terminas. O. C. tai nepatiko, nes tada reikėtų iš kambario iškelti Zlatą, todėl ji pradėjo aiškintis su jais ir bartis. Liudytojas tuo metu buvo kambaryje. Išgirdęs Oksanos šauksmą jis išėjo iš kambario, pamatė ją gulinčią jau ant grindų, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, nes nežinojo kokie gali būti padaryti sužeidimai. Greitoji išvežė Oksaną į ligoninę, jis važiavo kartu su ja. Iš ligoninės ją paleido po maždaug pusantros valandos. Atvažiavus namo pas juos dar kartą atėjo V. Č. su savo moterim Danguole, liepė kraustytis Zlatai ir kambario. Tada vėl buvo iškviesta policija ir pareigūnai jiems paaiškino, kad jie neturi teisės iškraustyti Zlatos, tuo viskas ir baigėsi. Liudytojas nurodė, kad jis nematė, kaip O. C. nukrito, tik išgirdo triukšmą ir šauksmą. Oksaną jis nešė į kambarį ant rankų, nes ji pati negalėjo atsistoti, kvėpuoti. Oksana jam sakė, kad jai iš nugaros sudavė V. Č. ir kad jai labai skauda nugarą. J. M. nematė, ar V. Č. mušė Zlatą, nes tuo metu buvo su Oksana. Vėliau Zlata sakė, kad ją V. Č. pastūmė. Šiuo metu tarp O. C. ir V. Č. vyksta skyrybų procesas, jie nuolat konfliktuoja.

Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta O. C. ir V. Č.. Sekmadienį jis buvo svečiuose pas Z. A.. Apie pietus į butą atėjo V. Č. su draugais ir savo motina N. Č.. Jie nuėmė nuo kambario durų, kuriame jis buvo su Zlata, užuolaidą, ir pradėjo statyti duris. O. C. tai nepatiko ir ji pradėjo bartis su N. Č.. Jos abi išėjo į bendrą koridorių ir barėsi toliau. Po to jis išgirdo šauksmą ir, išėjęs kartu su Zlata, pamatė šliaužiančią Oksaną. Tada V. Č. trenkė Zlatą į durų staktą. Jis tai pats matė, nes stovėjo pusės metro atstumu nuo jų. Vėliau buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Greitoji pagalba išvežė Oksaną į ligoninę. Praėjus maždaug valandai laiko V. Č. vėl sugrįžo su drauge ir liepė kraustytis Zlatai iš kambario. Zlata nesutiko ir iškvietė policiją. Viską išsiaiškinę, pareigūnai pasakė, kad Zlata gali gyventi toliau tame kambaryje. Liudytojas nurodė, kad toje vietoje, kur buvo nukritusi O. C., jokių stambių statybinių įrankių nebuvo, buvo tik atsuktuvas.

Liudytojas – policijos pareigūnas A. V. teismo posėdyje nurodė, kad jis neprisimena šio įvykio aplinkybių, kadangi buvo daug iškvietimų.

Liudytojas S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta V. Č. ir O. C.. Tą dieną, V. Č. paprašytas, jis statė buto duris adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į butą jie nuėjo keturiese – jis, V. Č., A. N. ir V. Č. motina N. Č.. Pradėjus statyti duris, liudytojas išgirdo moters šauksmą. Tai išgirdęs, V. Č. pirmas nubėgo pažiūrėti kas vyksta. Po to atėjo liudytojas ir pamatė O. C., gulinčią ant grindų ir šaukiančią, kad jai skauda šoną ir šalia stovinčią V. Č. motiną – N. Č.. Tuo metu, kai jie išgirdo O. C. šauksmą, Z. A. buvo kambaryje. Vėliau buvo atvažiavusi greitoji, policija.

Liudytojas A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną, V. Č. prašymu, jis padėjo statyti duris bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į butą jie ėjo keturiese - jis, V. Č., jo motina N. Č. ir S. M.. Pradėjus statyti kambario duris, tarp V. Č. ir O. C. prasidėjo ginčas dėl buto, jie aiškinosi kas yra buto šeimininkas, O. C. sakė, kad durų bute šiandien niekas nestatys. Toliau bendrame koridoriuje ginčas tęsėsi tarp Oksanos ir V. Č. motinos - N. Č.. Po to jis išgirdo O. C. riksmą ir nuėjęs pažiūrėti kas atsitiko, pamatė bendrame koridoriuje ant grindų gulinčią O. C. bei šalia stovinčius N. Č. ir V. Č.. Oksana sakė, kad ją mušė V. Č., nors Valerij visą laiką buvo su juo ir S. M., laikė duris. Z. A. tuo metu su draugu buvo kambaryje. Po to buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė O. C. į ligoninę, o policija V. Č. ir juos nuvežė į komisariatą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas – tai mušant ar kitaip smurtaujant žmogui sukeltas fizinis skausmas arba nežymus jo sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis.

Byloje esančia 2011-03-22 specialisto išvada Nr. G 982/11 (01) nustatyta, kad O. C. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-20), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (b.l. 6-7). Nukentėjusioji O. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuos sužalojimus jai padarė V. Č., suduodamas jai stiprų smūgį į dešinį šoną iš nugaros. Nukentėjusioji pažymėjo, kad ji nematė, kas jai sudavė smūgį, tačiau nuo smūgio nukritusi ant grindų ji matė, kad jai už nugaros stovėjo būtent V. Č., bendrame koridoriuje tuo metu taip pat buvo V. Č. motina – N. Č..

Apklausti teisiamajame posėdyje O. C. sugyventinis J. M., jos duktė Z. A. ir dukters draugas V. S. nurodė, kad jie nematė, kas sudavė O. C., nes į koridorių išbėgo tik išgirdę Oksanos šauksmą. Apie tai, kad nukentėjusiąją sumušė V. Č., jie sužinojo iš pastarosios žodžių. Be to, prie bylos medžiagos yra pridėtas nukentėjusiosios O. C. sugyventinio J. M. rašytas paaiškinimas, kuriame jis teigė, jog konfliktas koridoriuje vyko tarp O. C. ir N. Č., kurio metu N. Č. pastūmė nukentėjusiąją, tačiau visą kaltę O. C. nutarė suversti V. Č. (b.l. 91). Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje šis liudytojas patvirtino, kad O. C. konfliktavo su Valerijaus motina (b.l. 109).

Kaltinamasis V. Č. nuo pat pradžių kategoriškai neigia sudavęs smūgį O. C. ir teigia, kad O. C. jį apkalba, kadangi šiuo metu tarp jo ir O. C. teisme vyksta skyrybų procesas, nukentėjusioji siekia užvaldyti visą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio pusė priklauso jam. Įvykio dieną jis su draugais ir motina atėjo į šį butą, norėdamas įstatyti duris į jam priklausantį kambarį ir apgyvendinti jame savo motiną. O. C. tai nepatiko, kadangi šiame kambaryje gyvena jos duktė iš pirmosios santuokos Z. A.. Įstačius į kambarį duris bei apgyvendinus jame N. Č., O. C. tektų gyventi viename kambaryje su vaikais. V. Č., S. M. ir A. N. pradėjus keisti kambario duris, O. C. su N. Č. barėsi bendrame koridoriuje. Tik išgirdęs O. C. šauksmą, jis išėjo pasižiūrėti į koridorių, kas vyksta. Jam atėjus, bendrame koridoriuje, be Oksanos ir jo motinos, jau buvo J. M. ir Z. A.. Kaltinamasis nurodė, kad ginčo tarp O. C. ir jo motinos metu, N. Č. pastūmė Oksaną, ši nukrito ant statybos instrumentų bei taip galėjo susižaloti. Kaltinamojo teigimu, O. C. dažnai mušasi su savo sugyventiniu J. M., todėl kraujosruvos jos kūne galėjo atsirasti ir po eilinių muštynių su sugyventiniu.

Kaltinamojo motina – liudytoja N. Č. patvirtino V. Č. parodymus bei nurodė, kad vyrams statant duris į buto kambarį, kuriame ji ketino apsigyventi, liudytoja bendrame koridoriuje barėsi su O. C.. Konflikto metu ši buvo prispaudusi ją prie spintos, todėl N. Č. ją atstūmė, nukentėjusioji nukrito, pradėjo rėkti ir tik tuomet kiti bute buvę asmenys išbėgo pažiūrėti, kas vyksta. N. Č. pažymėjo, kad O. C. nukritus ant grindų, jos sūnaus V. Č. bendrame koridoriuje nebuvo, prieš tai jis buvo atėjęs į koridorių parūkyti.

Apklausti posėdyje liudytojai S. M. ir A. N. taip pat parodė, kad jie kartu su V. Č. statė kambario duris, o O. C. ir N. Č. tuo metu barėsi bendrame koridoriuje. Liudytojas S. M. nurodė, kad tik išgirdęs O. C. šauksmą, V. Č. išbėgo iš buto pažiūrėti, kas vyksta. Liudytojas A. N. nurodė, kad nors O. C. teigė, kad ją sumušė V. Č., tačiau pastarasis visą laiką buvo su jais bei laikė statomas duris.

Nors nukentėjusioji O. C. teigia, kad po V. Č. jai suduoto smūgio ji negalėjo kvėpuoti bei pati eiti, ją į kambarį nunešė sugyventinis J. M., tačiau greitosios medicinos pagalbos felčerei K. M. apžiūrėjus nukentėjusiąją, jos savijauta buvo stabili, ji buvo sąmoninga, kvėpavo normaliai, kraujospūdis taip pat buvo normalus, hematomų nesimatė. Kadangi nukentėjusioji teigė, jog jai koja buvo spirta į šoną, felčerė privalėjo jai pasiūlyti važiuoti į ligoninę atlikti rentgeno nuotrauką, nes greitosios medicinos pagalbos automobilyje tokios įrangos nėra. Kita Greitosios medicinos stoties darbuotoja – liudytoja M. S. patvirtino, kad O. C. į greitosios pagalbos automobilį įsėdo pati.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, teismas negali kategoriškai tvirtinti, kad nežymų sveikatos sutrikdymą O. C. padarė V. Č., kadangi nei vienas iš bute buvusių liudytojų, taip pat nukentėjusioji Z. A. nematė, kad smūgį O. C. sudavė būtent kaltinamasis. Jie tik girdėjo nukentėjusiosios šauksmą bei matė ją gulinčią koridoriuje ant grindų. Pažymėtina tai, kad pati nukentėjusioji O. C. taip pat nematė, kas jai sudavė smūgį, tačiau teisiamajame posėdyje nurodė, kad gavo stiprų smūgį į dešinį šoną iš nugaros (specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad poodinė kraujosruva O. C. buvo padaryta krūtinės ląstos dešinėje pusėje) ir nuo smūgio nukritusi ant grindų matė, kad jai už nugaros stovėjo būtent V. Č. (b.l. 62-63). Duodama parodymus taikinamojo posėdžio metu, nukentėjusioji O. C. teigė, kad konflikto metu tarp jos, V. Č. ir N. Č. ji gavo smūgį iš nugaros į dešinį petį. Ji nematė, kas jai trenkė, tačiau, nukritusi nuo smūgio, V. Č. jau pamatė stovinti jai prieš akis, o ne už nugaros, kaip teigė teisiamajame posėdyje, todėl nusprendė, kad smūgį sudavė būtent jis (b.l. 25). Rašydama įvykio dieną pareiškimą policijai bei vėliau jį tikslindama, O. C. nurodė, kad gavo stiprų smūgį į nugarą (b.l. 89). Įvertinus nukentėjusiosios O. C. parodymus, galima daryti išvadą, kad jie nėra nuoseklūs, nes skiriasi smūgio sudavimo bei kaltinamojo buvimo vieta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme iš tikrųjų vyksta skyrybų procesas tarp O. C. ir V. Č., kurio metu ginčas pagrinde vyksta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausomybės. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamas konfliktas taip pat įvyko dėl to, jog V. Č. norėjo jam nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje (b.l. 12-13) apgyvendinti savo motiną N. Č., kas labai nepatiko O. C., kadangi tame kambaryje gyvena jos duktė iš pirmosios santuokos Z. A.. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad O. C. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes priėmus apkaltinamąjį nuosprendį V. Č. atžvilgiu, jis būtų panaudotas santuokos nutraukimo byloje kaip įrodymas, neigiamai apibūdinantis kaltinamojo asmenybę.

Lietuvos A. T. Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, baudžiamojoje teisėje ypatingą svarbą turi principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau egzistuoja abejonės, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir aukščiau minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad liudytoja N. Č. prisipažino pastūmusi O. C., visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad konfliktas koridoriuje įvyko būtent tarp O. C. ir N. Č., smūgio sudavimo momento niekas nematė, o kaltinamasis V. Č. kategoriškai neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai ir nesant byloje kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, teismas negali grįsti apkaltinamojo nuosprendžio vien prieštaringais bei bylos baigtimi suinteresuotos nukentėjusiosios O. C. parodymais, todėl kaltinamasis dėl jos nežymaus sveikatos sutrikdymo išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. Č. taip pat kaltinamas tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai Z. A., pastumdamas ją į durų staktą. Pats kaltinamasis tai kategoriškai neigia. Nukentėjusioji Z. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji apsiverkė ir pradėjo šaukti ant V. Č., kai koridoriuje pamatė šliaužiančią ir negalinčią atsistoti motiną. Tuomet V. Č. paėmė ją už pečių, papurtė ir pastūmė į virtuvės duris. Ji nugara atsitrenkė į durų staktą ir skausmą jautė dar 4-5 valandas. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino Z. A. draugas – liudytojas V. S..

Teismo manymu, šie nukentėjusiosios Z. A. ir liudytojo V. S. parodymai negali būti pripažįstami neginčijamai patvirtinančiais V. Č. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, o kitų įrodymų, patvirtinančių V. Č. kaltę, byloje nėra.

Nukentėjusioji Z. A. posėdyje teigė, kad nuo smūgio į durų staktą ji skausmą jautė dar 4-5 valandas, tačiau atvykusiems į butą medikams ji savo sveikata nesiskundė, motyvuodama tuo, kad tuo metu jai labiau rūpėjo motinos savijauta. Greitosios medicinos pagalbos felčerė K. M. patvirtino, kad į butą jie atvyko gavę iškvietimą dėl O. C. sumušimo, Zlata jokių nusiskundimų neturėjo. Kita greitosios medicinos pagalbos darbuotoja - M. S. bute apskritai nematė Z. A., o O. C. į ligoninę lydėjo vyras. Šie greitosios medicinos pagalbos darbuotojų parodymai paneigia nukentėjusiosios Z. A. teiginius, jog ji labai rūpinosi motinos sveikata, nekreipdama dėmesio į savo skausmą, kadangi atvykus medikams ji apskritai su jais nebendravo, nesiteiravo dėl motinos savijautos ir net nepalydėjo jos į greitosios pagalbos automobilį.

Nors nukentėjusioji Z. A. teigė, kad ji pradėjo šaukti ant V. Č., kai pamatė ant grindų gulinčią ir negalinčią pasikelti motiną, tačiau nei vienas iš bute buvusių liudytojų, išbėgusių pasižiūrėti kas vyksta koridoriuje, taip pat nukentėjusioji O. C., jos sugyventinis – J. M., nematė bei negirdėjo, kad tarp V. Č. ir Z. A. vyktų konfliktas ir kad kaltinamasis būtų pastūmęs nukentėjusiąją į durų staktą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas negali pripažinti V. Č. kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo Z. A., kadangi nukentėjusioji ir jos draugas – liudytojas V. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi bei priešiškai nusiteikę kaltinamojo atžvilgiu, bandžiusio iškeldinti Z. A. iš kambario, o kitų įrodymų, patvirtinančių V. Č. kaltę, byloje nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. Č. dėl fizinio skausmo sukėlimo Z. A. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Byloje yra pateiktas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, kuriuo O. C. prašo priteisti iš kaltinamojo V. Č. 5 000 Lt, o Z. A. – 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 49). Šis nukentėjusiųjų civilinis ieškinys atmetamas, kadangi V. Č. kaltė, dalyvavus darant nusikalstamas veikas, neįrodyta (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kaltinamajam V. Č. kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304-305 , 307-308 str.str. teismas,

nusprendžia:

V. Č. (V. Č.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiųjų O. C. ir Z. A. civilinį ieškinį atmesti, neįrodžius kaltinamojo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.