- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-96-780/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00744-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., O. S.
- Advokatai
- Jonas Zenevičius
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl O. S. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys O. S. ir A. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo O. S. pripažinti neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių santykių įgyvendinimo srityje.
Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tuo, kad O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-06-12 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, UAB „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad O. S. nustatyta nepatikslinta demencija (F03), ji savęs praktiškai neapsitarnauja ir pagal savo psichinę būseną negebanti tvarkytis visuose turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ji nežino kiek jai metų, nežino kokiame rajone gyvena, nesuvokia pajamų ir išlaidų reikšmės, painioja pinigų nominalus, nežino koks šiuo metu yra piniginis vienetas, maisto pati nepasiima, nepasigamina ir nepavalgo, todėl valgant, po asmeninės higienos procedūrų, apsirengiant, nusirengiant reikalinga artimųjų pagalba. O. S. žino, kad vartoja vaistus, tačiau nežino kokiems negalavimams gydyti. Vaistus vartoja 2-3 kartus per dieną, bet pati jų nepasiima, juos paduoda artimieji, kad neišgertų netinkamų. Į gydymo įstaigas ją nuveža sūnus ir palydi iki gydytojo, nes pati O. S. nueiti nepajėgia. Pas kokį šeimos gydytoją nežino. Ji tiek turtinių, tiek asmenių neturtinių santykių srityse savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties. O. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl ji turi būti pripažintina neveiksia visose srityse.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškimu sutinka. Jis paaiškino, kad jo motina O. S. pati negali patenkinti jokių savo poreikių, pati net neapsiverčia lovoje, negali pati pavalgyti, negali nueiti į tualetą. Ji nesiorientuoja erdvėje ir laike, nes būdamas namuose prašo, kad ją parvežtų į namus, neskiria nei metų laikų, nei dienų, nei paros laiko, neatpažįsta šeimos narių ir artimųjų. Motina nesupranta jokių turtinių santykių, nežiūri televizoriaus ir niekuo nesidomi. Ji jokoje srityje negali savarankiškai pasirūpinti avimi.
Suinteresuoto asmens O. S. atstovas advokatas Jonas Zenevičius prašo pareiškimą patenkinti ir jo atstovaujamąją pripažinti neveiksnia visose prašomose srityse, nes ji nesupranta savo veiksmų esmės ir jų nevaldo nei vienoje srityje, tai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl jai būtina pagalba siekiant apsaugoti jos interesus.
Remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalimi ir Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad O. S. dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 48-52), suinteresuotas asmuo O. S. į teismo posėdį nekviesta ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies, nes byloje nustatyta, kad O. S. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir darbingumą nėra būtinybės apriboti veiksnumą tose asmeninių neturinių santykių srityse, kurios jai faktiškai nėra aktualios, taip pat tose, kuriose tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismų praktikoje yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.
Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimų matyti, kad O. S. nesuvokia ir adekvačiai nevertina aplinkos ir savo veiksmų prasmės, viena negali patenkinti jokių savo poreikių, nesuvokia laiko, aplinkos, erdvės, nepažįsta žmonių. Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 10). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad jai diagnozuota liga – nepatikslinta demencija (F03), nurodoma, kad ji savęs neapsitarnauja, ir pagal savo psichinę būseną negeba tvarkytis visuose turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose (b. l. 11). Lazdijų socialinių paslaugų centro 2017-09-20 socialinio darbuotojo išvadoje Nr. VI-32 dėl O. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad: ji nežino kiek jai metų, nežino kokiame rajone gyvena, nesuvokia pajamų ir išlaidų reikšmės, painioja pinigų nominalus, nežino koks šiuo metu yra piniginis vienetas, maisto pati nepasiima, nepasigamina ir nepavalgo, todėl valgant, po asmeninės higienos procedūrų, apsirengiant, nusirengiant reikalinga artimųjų pagalba; žino, kad vartoja vaistus, tačiau nežino kokiems negalavimams gydyti, vaistus vartoja 2-3 kartus per dieną, bet pati jų nepasiima, juos paduoda artimieji, kad neišgertų netinkamų; į gydymo įstaigas ją nuveža sūnus ir palydi iki gydytojo, nes pati O. S. nueiti nepajėgia; pas kokį šeimos gydytoją ji nežino; nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties (b. l. 12-17). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad O. S. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – F03 nepatikslinta demencija (sunkaus kognityvinio sutrikimo laipsnio) ir dėl jos O. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 48-52). Ekspertizės akte aprašoma O. S. būklė ir elgesys atitinka pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus ir patvirtina, kad su ji dezorientuota laike, vietoje, klampus lėtas mąstymas, sutrikusi dėmesio koncentracija išlaikymas ir perkelimas, stebėti ryškūs atminties sutrikimai, ji nepažįsta artimųjų, negeba įvardinti paprastų daiktų, yra vangi, apatiška aplinkai, nekritiškas savo būklės atžvilgiu.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad O. S. dėl sunkaus psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose pareiškėjo nurodomose srityse, o jos veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jos interesams kils grėsmė, nes nesuvokdama ją supančios aplinkos, reiškinių, nesiorientuodama aplinkoje, laike ir erdvėje, ji gali priimti sau nenaudingus sprendimus visose turtinių santykių srityse, gali atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.
Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad O. S. nustatytas psichikos sutrikimas yra negrįžtamo pobūdžio, o ji yra jau 86 metų amžiaus ir fiziškai negali net judėti, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji negali dėl savo amžiaus ir sveiktos.
Tuo tarpu O. S. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jos teisių šiose srityse.
Taip pat nėra prasmės riboti jos veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje O. S. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad O. S. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtinta sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.
Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse O. S. pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo ji nesugeba disponuoti pinigais, jų nepažįsta ir nesuvokia jų paskirties, negali suvokti finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, todėl šiose srityse, kurios yra aktualios kasdieniniame gyvenime, jis pripažintinas neveiksnia, kad jos interesus užtikrintų ir teises įgyvendintų globėjas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 282 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Pripažinti O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), Lazdijų r . sav., neveiksnia šiose srityse:
- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;
- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.