Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) 2019 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (2 500 Eur) bauda, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2 metams uždrausta naudotis specialia teise ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas. 2019 m. gegužės 20 d. bauda išieškota. 2021 m. vasario 1 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro;

2) 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų arešto bausmė; baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, konfiskuotino turto vertės išieškojimas. 2020 m. liepos 24 d. atliko arešto bausmę, 2022 m. vasario 28 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro;

3) 2024 m. gegužės 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 22 parų areštu; skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 4 metams naudotis teise vairuoti transporto priemones ir automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. 2024 m. liepos 19 d. atliko arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui fizinį skausmą, t. y .2024 m. balandžio 2 d., apie 15.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo artimoje aplinkoje savo šeimos nario – tėvo M. T. V., atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam M. T. V. į kairįjį skruostą, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. T. V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu. Gyvena vienas. Jo tėvas M. T. V. gyvena atskirame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp jų namų yra apie 60 m. Jo brolis A. V. taip pat gyvena atskirai nuo jų, jo namo numeris galimai (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2024 m. balandžio 2 d. apie 16.45 val., jį sulaikė policijos pareigūnai, dėl to, kad jis apie 15.40 val., konflikto metu panaudojo smurtą savo tėvo M. T. V. atžvilgiu. Visų įvykio aplinkybių jis nepamena, kadangi tą dieną buvo neblaivus, be to alkoholinius gėrimus vartojo nuo šių metų kovo 31 d., bet pripažįsta, kad galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Galėjo konflikto metu vieną kartą suduoti tėvui į veido sritį, nes kai yra neblaivus jį lengvai išprovokuoti konfliktui. Nuoširdžiai gailisi, kad viskas taip įvyko. Tėvo M. T. V. atsiprašė, tėvas jam atleido. Ar tą dieną tėvas vartojo alkoholinius gėrimus, nežino. Dėl ko tą dieną tėvas atėjo pas jį į namus, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas, pasakyti negali, nepamena. Kaip ir minėjo, gyvena atskirame nuo tėvo name, todėl gali pilnai nuo tėvo atsiriboti ir su juo nebendrauti. Daugiau apie šį faktą pasakyti nieko negali (el. b. t. 1, 2 b. l. 108–111; 5–8).

Kaltinamojo V. V. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. T. V. parodė, kad prieš dvi dienas, t. y. 2024 m. kovo 31 d. pas juos atvyko policija, kuri išrašė orderį jo sūnui, dėl kurio jis negalėjo artintis prie jo. Šiandien, t. y. 2024 m. balandžio 2 d., konfliktas įvyko dėl to, kad jis dirbo teritorijoje, ir prie namo, kur gyvena jo sūnus (priešais jo namą, (duomenys neskelbtini) namas), jis pajuto dūmų kvapą, dėl to nusprendė užeiti į namą. Užėjus į namą pamatė savo sūnų, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis jam pasakė: „Klausyk, V., tu girtas miegi, sudeginsi namą taip“, o V. pradėjo reikšti ir sakyti jo atžvilgiu keiksmažodžius. Dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tada jo akivaizdžiai neblaivus sūnus, V. V., gim. (duomenys neskelbtini), savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į kairės pusės veido sritį (skruostą), dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Tokiais veiksmais V. V. sukėlė jam fizinį skausmą. Jis pradėjo gintis ir pradėjo eiti link savo namo, o V. nuėjo atgal į (duomenys neskelbtini) namą. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Jo sūnus V. fiziškai smurtauja prieš jį pirmą kartą. Ankščiau turėjo konfliktų, tačiau tik žodinių. V. nepriklauso nuo jo finansiškai, jis jam kartais duoda ant cigarečių. Kiek žino, V. gauna pašalpą, bet kokią, nežino. V. dirbo iki Naujųjų 2024 metų, bet vėliau jį policijos pareigūnai pagavo už vairo girtą, dėl to jis ir prarado darbą. V., kai būna girtas, visada būna konfliktiškas. M. T. V. prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Civilinį ieškinį šiuo metu atsisako reikšti. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad 2024 m. balandžio 2 d., apie 15.40 val., kilusio konflikto metu jo neblaivus sūnus V. V. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairės pusės veido sritį (skruostą). Neišlaikęs pusiausvyros, M. T. V. nukrito ant žemės (žolės). Nukritęs nesusižalojo ir skausmo nepajuto. Daugiau sūnus jo atžvilgiu nesmurtavo. Konflikto metu sūnus buvo pasiėmęs į rankas plastikinį kibiriuką, kuris stovėjo šalia jų. Kibiriuku jis jam nesudavė, metė jį į šoną. Nuo smūgio į veidą pajuto skausmą, kuris buvo momentinis ir dėl jo realiai rimtų sveikatos pasekmių jam nekilo. Materialinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio sūnui nereiškia. Po minėto įvykio į medikus ir medikų ekspertus jis nesikreipė ir nesikreips. Vėliau sūnus V. jo atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų jam neturi (el. b. t. 1, b. l. 38–41, 168–171).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2024 m. balandžio 2 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir apie 15.40 val. pro antro aukšto langą pamatė, kad jo tėvas M. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gulėjo ant žolės, o tiksliau prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jis iškart pagalvojo, kad jo tėčiui pasidarė bloga, todėl pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir skambino bendrajam pagalbos centrui, kad tėčiui iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau pamatė, kad jo tėtis M. T. V. atsistojo ir šalia jo pamatė savo brolį V. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris savo kairėje rankoje laikė kibirą. Tuomet, bendraudamas telefonu su pagalbos centru, paprašė darbuotoją, kad iškviestų policijos pareigūnus, kadangi jo brolis V. V. vartojo alkoholinius gėrimus tris dienas iš eilės, todėl pagalvojo, kad jis vėl pradėjo konfliktuoti. Tuomet pamatė, kad V. V. užsimojo kibiru į tėčio M. T. V. galvos sritį, tačiau, ar brolis V. sudavė kibiru tėvui, jis nežino. Tuomet jis išėjo iš namų ir nuėjo prie tėčio, o jo brolis V. V. nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), A. V., priėjęs prie tėčio, kartu laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Kai kartu stovėjo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, jam tėvas pasakė, kad tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas dėl namuose esančių dūmų, o tiksliau jam paaiškino, kad pamatė adresu (duomenys neskelbtini), namuose dūmus, todėl nuėjo pas V. patikrinti. Po to V. savo tėvą M. T. išvijo iš namų į lauką ir vieną kartą sudavė savo tėvui į kairės pusės veido sritį, į skruostą. Nori pabrėžti, kad žodiniai konfliktai su V. V. vyksta nuolatos. Jo brolis vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną (el. b. t. 1, b. l. 65–68).

2024 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos Beatos Aidukonytės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini) apie 15.40 val., akivaizdžiai neblaivus V. V., gim. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, savo dešinės rankos kumščiu, sudavė vieną kartą į kairės pusės veido sritį (skruostą) savo tėvui M. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), po ko M. T. V. pajuto fizinį skausmą. Tokiais V. V. savo veiksmais, sukėlė savo artimam šeimos nariui – M. T. V., fizinį skausmą ( el. b. t. 1, b. l. 1–7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Arūno Blažio tarnybiniame pranešime dėl pristatyto asmens užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 2 d., 17.19 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių pagal ROIK 0124000191745 buvo pristatytas V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pasitikrinti blaivumą kategoriškai atsisakė (buvo siūloma kelis kartus), iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (el. b. t. 1, b. l. 85).

2024 m. liepos 20 d. perklausus bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino vyras, prisistatęs A. V., kuris prašė iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sūnus, V. V., smurtauja prieš tėvą. Nurodo, kad užvakar buvo kviesta policija, nes jie pastoviai geria ir mušasi (el. b. t. 1, b. l. 150– 153).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties V. V. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam fizinį skausmą sukėlė V. V.; liudytojo A. V. parodymai, kurie patvirtina, kad V. V. smurtavo savo tėvo atžvilgiu, BPC pateiktame garso įraše užfiksuoti duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. V., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė M. T. V. fizinį skausmą.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. T. V. yra kaltinamojo tėvas, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – tėvui M. T. V..

Pranešus V. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 9–12). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. V. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tą, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. t. 1, b. l. 132–139), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (el. b. t. 1, b. l. 140–145), nedirbantis (el. b. t. 1, b. l. 1– 2). Byloje nėra duomenų apie V. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. V. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 ( vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalį), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

V. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 72² straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo tėvą, V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į V. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 2 d. 16.25 val. iki 2024 m. balandžio 3 d. 12.43 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ( el. b. t. 1, b. l. 8–12;118-120).

V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. (V.) V., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. (V. V.), paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į V. V. (V. V.), paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 2 d. 16.25 val. iki 2024 m. balandžio 3 d. 12.43 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, V. V. (V. V.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. V. (V. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.