Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant pareiškėjui V. L., jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui, suinteresuoto asmens AB „Kauno energija“ atstovei J. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. L., akcinei bendrovei „Kauno energija“, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Turto bankui, Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. L. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis Šilumos tinklo atšaką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , besitęsiančią nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), su uždaromąja armatūra, esančia šiluminėje kameroje Nr. 188B, nuosavybės teisėmis įgijo pagal įgyjamąją senatį.

2. Nurodė, kad ieškovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra Inžineriniai statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini) – Šilumos tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo pat 1978 m. yra užvaldęs ir iki šiol nuolat, nepertraukiamai valdo, rūpinasi, naudojasi 46,25 m ilgio Šilumos tinklo atšaka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besitęsiančia nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), su uždaromąja armatūra, esančia šiluminėje kameroje Nr. 188B (toliau – Šilumos tinklo atšaka), į šiuos Inžinerinius statinius investavo/investuoja kaip į savo daiktą. Jokių tiesioginių statybą patvirtinančių dokumentų ar kieno nors nuosavybės teisę į Inžinerinius statinius patvirtinančių dokumentų nėra. Yra išlikę tik Techninės sąlygos Nr. 1/921 (duomenys neskelbtini) g. Šilumos tinklo pastatymui, Č. S. pareiškimas leisti jam, kaip inžinieriui, projektuoti pagal Technines sąlygas Nr. 1/921 Šilumos tinklus (duomenys neskelbtini)., paruošto Č. S. projekto suderinimo protokolas Nr. 445, kas tiesiog rodo, jog Šilumos tinklai yra pastatyti esant atitinkamų institucijų leidimams, suderinus, yra teisėti ir ši dalis Šilumos tinklų yra oficialiai prijungta prie miesto Šilumos tinklų. Tačiau Šilumos tinklų niekas nėra įgijęs nuosavybės teisėmis, niekas šiais Šilumos tinklais nesirūpino, jų neprižiūrėjo, neužvaldė, Šilumos tinklai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kieno nors vardu. Kadangi jokių kitų jo nuosavybės teises į Šilumos tinklo atšaką patvirtinančių dokumentų nėra, VĮ „Registrų centras“ taip pat atsisako registruoti jo nuosavybės teises, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įgyjamosios senaties pagrindu.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl prašė pašalinti jį iš šios civilinės bylos, o prašymo netenkinus, bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nėra tiesiogiai susijęs su Kauno miesto savivaldybės teisėmis ir pareigomis, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo N. L. atsiliepimu sutiko su pareiškimu.

6. Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomos rekonstrukcijos faktiškai įvykdytos nebuvo – 2010 m. rekonstrukcijai Šilumos tinklo atšakoje nėra išduotas statybos leidimas, nėra išduotos projektavimo sąlygos, taip pat nebuvo atlikta rekonstrukcija ir 2009 m., taip pat hidrauliniai bandymai, nei viename pateiktų dokumentų nėra minimas pareiškėjas kaip užsakęs, vykdęs ar organizavęs tokių darbų atlikimą. AB „Kauno energija“ atlieka privalomus hidraulinius šilumos tinklo bandymus įstatymų nustatyta tvarka, šilumos tinklus prižiūri ir juos eksploatuoja. Šilumos perdavimo tinklas yra sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, skirta šilumai perduoti vartotojams, taigi, Šilumos tinklo atšaka yra būtina AB „Kauno energija“ veiklos vykdymui ir šilumos tiekimui. Pareiškėjas, kaip šilumos vartotojas, iki šiol perkantis šilumą, tiekiamą Šilumos tinklo atšaka iš AB „Kauno energija“, nėra savaime laikomas tuo pačiu ir šios Šilumos tinklo atšakos naudotoju ar valdytoju. Šiluminė kamera Nr. 188B, į kurią pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę, yra tiesiogiai susijusi su šilumos tiekimo vartotojams užtikrinimu - nuo Šiluminės kameros Nr. 188B šiluma yra iki šiol tiekiama ne tik pareiškėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ir vartotojams, gyvenantiems gretimoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl to asmenine nuosavybės teise priklausyti pareiškėjui taip pat negali.

7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir jo atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės, nustatytos pagal pateiktus įrodymus, kad Šilumos tinklo atšaka pradėta ir pabaigta statyti 1978 m., kad ji buvo projektuojama individualiems gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 4, 6, 10, 12, 14, 16, 18, 20, 22, (duomenys neskelbtini) g. 24, (duomenys neskelbtini) g. 31, (duomenys neskelbtini), kad trasą statė (duomenys neskelbtini) g. gyventojai ūkio būdu, dėjosi pinigus ir naudojosi trasa, paneigia pareiškėjo teiginį, jog jis vienas nuo pat 1978 m. yra užvaldęs ir iki šiol nuolat, nepertraukiamai valdo, rūpinasi, naudojasi Šilumos tinklo atšaka.

10. Teismo vertinimu, atlikti rekonstravimo darbai ir juos patvirtinantys dokumentai: Kompleksinė išvada Nr. 22-60, 2008 m. rugpjūčio 21 d. statybos leidimas Nr. 38-5IT 327-303, 2010-04-20 statybos leidimas Nr. LNS-21-100420-00325, 2010 m. rugsėjo 14 d. Šilumos tinklų įvado į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), rekonstravimo pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 172 yra susiję su pareiškėjo Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruota šilumos tiekimo linija – šilumos tinklais iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Kompleksinėje išvadoje Nr. 22-60 nustatytas aplinkybių vertinimas, kad pagal 2010 m. koreguotą techninį projektą faktiškai atlikti darbai laikytini statinio - šilumos tinklo, kol jis buvo vienas statinys, pastatyto 1979 m. nuo uždaromosios armatūros šiluminėje kameroje 188B, kuri yra (duomenys neskelbtini), priešais namą (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (buvusi - (duomenys neskelbtini).), (duomenys neskelbtini) – rekonstravimo darbais, negali būti aiškinama plečiamai įgyjamosios senaties instituto prasme. Be to, suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ rašte Dėl informacijos pateikimo ir papildomų rašytinių paaiškinimų (2023-01-05 DOK-835) nurodė, kad pareiškėjas su pareiškimu pridėjo UAB „Magistralė“ vamzdyno montažo kokybės pažymą bei 2009 m. lapkričio 18 d. šilumos tinklų praplovimo aktą (pareiškimo priedai Nr. 22-23), kuriuose nurodyta, jog darbai vykdomi atliekant tinklų įvado į gyvenamąjį namą rekonstravimą, todėl pareiškėjo teikti įrodymai yra susiję su įvado į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), rekonstravimu ir paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis 2009 m. rekonstravo šilumos tinklus, atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

11. Teismas nusprendė pareiškimą atmesti, nenustačius visų nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties tvarka sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškimą arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo sprendimas neatitinka ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis), bet ir daikto naudojimo efektyvumo, racionalumo bei teisinių santykių stabilumo principų. AB „Kauno energija“ visiškai nepagrįstai bei deklaratyviai pareiškė, kad Šilumos tinklo atšaka neva tai rūpinosi, valdė, naudojo ir kt. kaip savo, nors į bylą nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kad (duomenys neskelbtini) 1978 m. statė Šilumos tinklo atšaką, ją nuo tada prižiūrėjo, rekonstravo, rūpinosi jos išlikimu, kad tai yra jos nuosavybė.

12.2. Pareiškėjas negalėjo pateikti objektyviai nesančių įrodymų - statybos leidimo, kadangi šis reikalavimas yra iš esmės neįvykdomas. Šilumos tinklo atšaka pastatyta 1978 m., kai teisės aktais nebuvo nustatyta konkreti leidimų statyti išdavimo tvarka. Išvada – Šilumos tinklo atšaka, ją statant, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, statybą prižiūrinčios institucijos netaikė tuo metu galiojusio 1964 m. CK 114 straipsnyje nustatytų savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių ir pan. Taip pat 2009 m. rugsėjo 29 d. LR energetikos ministerijos Įsakyme Nr. 1-172 „Dėl Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“ nenurodoma, kad atliekant 7.3, 7.4 ir 7.5 punktuose numatytus šilumos perdavimo tinklų rekonstravimo darbus, tokiems darbams yra reikalingas projektas, statybos leidimas, kaip kad teigia AB „Kauno energija“. Tai, kad AB „Kauno energija“ visiškai neprižiūrėjo Šilumos tinklo atšakos rodo 2005 m. rugsėjo 23 d. jai pateiktas advokato pranešimas su pretenzijomis, ir AB „Kauno energijos“ 2005 m. spalio 24 d. raštas Nr. 7-P-4665 iš kurio matyti, kad Šilumos tinklo atšaka buvo atjungta, kad AB „Kauno energija“ Šilumos tinklo atšakos neprižiūrėjo, nesirūpino jos technine būkle, paliko ją sunykimui ir buvo tik šilumos tiekėjas.

12.3. Pareiškėjas AB „Kauno energijos“ teiginius, kad Šilumos tinklo atšaka, turėtų būti AB „Kauno energijos“, išgirdo teisminio proceso metu, todėl sąžiningai galvojo, kad niekas neturi daugiau teisių už jį į Šilumos tinklo atšaką, juo labiau, kai jis visus veiksmus atliko atvirai, nuo nieko neslėpdamas, netgi pats rašydavo AB „Kauno energija“ apie atliekamus darbus, o AB „Kauno energija“ jokių pretenzijų dėl to nereiškė, kadangi turtas nėra jos.

12.4. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymų visumą, turėjo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos ir pareiškimą tenkinti.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą, kaip teisėtą ir pagrįstą.

14. Kitų atsilipimų į apeliacinį skundą nėra pateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

15. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus: advokato 2005 m. rugsėjo 23 d. pranešimą siųstą AB „Kauno energija“, AB „Kauno energija“ 2005 m. spalio 24 d. raštą „Dėl šilumos įrenginių techninio stovio ir jų plombavimo“, kuriais grindžia apeliacinio skundo argumentus.

16. Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti minėta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir pagrįsti jį svariais argumentais dėl jam taikytinos išimties iš bendrosios taisyklės.

17. Apelianto pateiktas advokato 2005m. rugsėjo 23d. pranešimas AB „Kauno energija“, AB „Kauno energija“ 2005 m. spalio 24 d. raštas „Dėl šilumos įrenginių techninio stovio ir jų plombavimo“ apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dokumentai nepriimami.

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis patikrinimas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Prie CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme praktiškai nebuvo. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-308-823/2020, 27punktas).

19. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

20. Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga yra tai, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas pareiškėjo pareikštas reikalavimas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas šilumos tinklo atšaką unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besitęsiančią nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), su uždaromąja armatūra, esančia šiluminėje kameroje Nr. 188B, nuosavybės teisėmis įgijo pagal įgyjamąją senatį. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimo netenkino ir nenustatė pareiškėjo prašomo nustatyti juridinio fakto. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir jo pareiškimo patenkinimo, o suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ savo procesiniuose dokumentuose ginčija tokio fakto nustatymą ir įrodinėja, kad pareiškėjui toks faktas negali būti nustatytas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme AB „Kauno energija“ atstovė tokius savo argumentus palaikė.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai – V. M., J. B. ir A. B. taip pat prieštarauja pareiškėjo prašomam juridinio fakto nustatymui, teikdami, kad pareiškėjas savo lėšomis ir darbu 1978 metais vienas neįrengė šilumos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir jų priklausinio - šiluminės kameros Nr. 188B, o minėtą trasą bei kitus įrenginius įrengė visi šios gatvės gyventojai savo lėšomis, tačiau pastarieji į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti. Taigi, vertintina, kad nagrinėjant bylą buvo sprendžiama dėl nurodytų neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ir buvo pažeistas CPK 266 straipsnyje nustatyto draudimo nepaisymas, o tai yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizė tampa nereikalinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Kauno apygardos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.