Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. S., jo atstovei advokatei E. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2014-04-27 apie 05.05 val. Kaune, Šv. Gertrūdos g. 7, vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,47 promilių girtumas, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

E. S. su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad su draugais buvo klube. Išėję iš klubo, paskambino kitam draugui, kad juos parvežtų namo. Atvažiavus draugui, pamatė, kad tarp jo dviejų draugų ir kitų asmenų vyksta konfliktas. Priėjo prie konfliktuojančių asmenų, bandė juos išskirti, tačiau nepavyko. Norėdamas save išgelbėti bei apsaugoti draugą, greitai įsėdo į automobilį ir nuvažiavo.

E. S. atstovė advokatė E. G. paaiškino, kad jos atstovaujamasis kaltės neneigia. ATPK numato atvejį, kai tam tikros situacijos yra ir siekiant pašalinti pavojų yra padaromas kitas teisės pažeidimas. Ši situacija vadinama būtinojo reikalingumo situacija. Teismų praktikoje būtinais reikalingumas yra apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antrajam. LVAT yra suformulavęs 3 sąlygas, kurioms atitikus galima konstatuoti, kad buvo būtinas reikalingumas. Pirmoji sąlyga yra ta, kad pavojus turi būti realus, žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams. Kaip paaiškino E. S. bei liudytojas, realiai tą naktį vyko konfliktas, ko pasekoje iškilo reali grėsmė ne tik pačiam E. S., bet ir liudytojui. Jie buvo išsigandę, įvyko konfliktas, buvo patirti tam tikri sužalojimai. Antra sąlyga, kuri yra būtina, kad pavojus yra neišvengiamas. Asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimo. Kaip paaiškino E. S., nebuvo kitos galimybės kaip tik sėsti už vairo, kad buvo išvengta reali žala, t.y. sunkesni sveikatos sutrikimai, galbūt net ir gyvybės atėmimas kažkuriam iš asmenų. Dėl tos priežasties akivaizdu, kad S., darydamas pažeidimą, pasirinko būtent šitą pažeidimą, įvertindamas realią grėsmę, kokia galėjo kilti šiuo konkrečiu atveju. Trečia sąlyga ta, kad daroma žala turi būti ne didesnė už gresiančią žalą. Grėsmė buvo iškilusi dviejų asmenų sveikatai. E. S. duodami parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, jie visiškai neprieštaraujantys nei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, nei liudytojo parodymams. Prašo būtinojo reikalingumo pagrindu nutraukti teisės pažeidimo bylą. Jei teismas pripažins, kad nėra pagrindo nutraukti bylą, prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Byloje nėra sunkinančių aplinkybių, yra lengvinančios aplinkybės, t.y. E. S. pripažįsta, kad padarė šį administracinį pažeidimą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Byloje esančios pažymos apie E. S. baustumą patvirtina faktą, kad E. S. nėra linkęs daryti tokio pobūdžio administracinių pažeidimus. Jis nėra baustas už vairavimą išgėrus ar už vairavimą be teisių, jam yra skirtos nuobaudos už menkaverčius pažeidimus, t.y. kelių ženklinimo nesilaikymą ir pan. Taigi akivaizdu, kad jis neturi paskatų daryti tokio pobūdžio administracinius pažeidimus. Įrodymai patvirtina faktą , kad E. S. yra įdarbintas kaip profesionalus karys – paramedikas. Vienas iš jo pareiginių nuostatų reikalavimų yra B kategorijos vairuotojo pažymėjimo turėjimas. Šiuo atveju akivaizdu, jog praradus vairuotojo pažymėjimą nors ir terminuotam laikui, jis praras galimybę dirbti. Šiuo atveju galima konstatuoti, kad yra nustatytas visas kompleksas aplinkybių, ko pasekoje galėtų būti netaikoma administracinė nuobauda – vairuotojo pažymėjimo atėmimas.

Liudytojas A. J. parodė, kad konfliktas prasidėjo, išėjus iš klubo. Jis su E. S. bandė išskirti, vėliau išsigandę sėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiavo automobiliu, nes bijojo , kad juos gali sumušti. Didelių sužalojimų nebuvo, todėl į medicinos įstaigą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. faktas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2014-04-27 05.07 val. E. S. nustatytas 1,47 promilių girtumas (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8), bei kita bylos medžiaga.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad E. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad pažeidėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teigiamai charakterizuojamas. Lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – minimalia bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo situacijos, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Tačiau, išnagrinėjus bei įvertinus byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju E. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam, kuris vairavo automobilį neblaivus , būtų padaryta didesnė žala, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 17 straipsnio nuostatas. Liudytojo A. J. parodymai nėra patikimi ir nepagrįsti kitų įrodymų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30 ² str., 31 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str. teismas,

nutaria:

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą išsiųsti vykdymui Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.