Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant antstolio R. Kudrausko atstovei padėjėjai I. Klungei, suinteresuotiems asmenims: skolininkui L. J. ir vadovei A. D., neatvykus išieškotojui A. V., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio R. Kudrausko pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuoti asmenys: UAB ,,Laimoza“ vadovė A. D., skolininkas L. J. ir išieškotojas A. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis savo reikalavimui pagrįsti pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Teismo posėdžio metu antstolio atstovė palaikė savo reikalavimą ir prašė teismo skirti A. D. piniginę baudą bei parenkant jos dydį teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad atsakingas asmuo antstolio pareikalautus dokumentus pateikė tik 2015-01-12.

Skolininkas L. J. atsiliepimo į antstolio pareiškimą irgi nepateikė. Tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad nevengė vykdyti antstolio patvarkymo. Ji vykdė ir nurodytus dokumentus antstoliui pateikė asmeniškai. Teigė, kad būtų pateikęs ir anksčiau, tačiau antstolis jį priėmė tik suradęs laisvo laiko. Mano, kad niekam nėra padaryta žala, iš jam priklausančių akcijų vis tiek negali būti vykdomas išieškojimas, nes jos yra įkeistos AB ,,Šiaulių bankas“.

Išieškotojas A. V. taip pat nepateikė teismui atsiliepimo į bylą, į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Analogiška norma apimanti antstolio veiksmų reikalavimo konkretumą skolininkui yra pateikta CPK 645 str. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 str. 3d., 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d., 645 str. 3d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 3 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.).

Išieškotojo prašymu pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-08 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios pagrindu antstolis pradėjo atlikti pradinius vykdymo veiksmus, siekta išsiaiškinti skolininko turtą ir turtines teises. Būtent minėto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis ir pradėjo vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu. Tai, kad skolininkas būtų kreipęsis į Šiaulių apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, jog pastarasis skolininko atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tokių duomenų nagrinėjamoje ir vykdomojoje byloje nėra.

Tokiu atveju pripažintina, kad skolininko darbdavys privalėjo vykdyti antstolio reikalavimus, kurie buvo atliekami išieškotojo naudai aukščiau nurodytos Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-08 nutarties ir vėlesniu antstolio 2014-08-14 priimto patvarkymo pagrindu.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. Tačiau skolininkas ir jo darbdavys nepateikė teismui įrodymų, kad jis negalėjo per antstolio nurodytą terminą įvykdyti pastarojo įpareigojimo. Nors antstolis jau 2014-08-14 irgi pagrįstai priėmė patvarkymą įpareigodamas skolininką ir jo darbdavį nekliudyti atlikti vykdymo veiksmus ir imtis priemonių bei pateikti jam reikalingus duomenis tolesniam vykdymo veiksmų atlikimui. Tačiau teismo posėdžio metu skolininkas ir jo darbdavys nenurodė teismui priežasčių kodėl tuomet vengė bendradarbiauti su antstoliu, kuomet jų atžvilgiu buvo priimtas patvarkymas dėl UAB ,,Laimoza“ akcijų. Bendrovės vadovė irgi nenurodė priežasčių, kodėl vengė savarankiškai vykdyti antstolio patvarkymą priimtą 2014-08-14, tai yra po to, kai jai Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-04 nutartimi jau buvo paskirta piniginė bauda už kito antstolio patvarkymo nevykdymą. Iš paminėto seka, kad antstolio veiksmai dėl priimto patvarkymo buvo racionalūs ir atitiko susidariusios situacijos įvertinimą. Tuo pačiu pripažintina, kad nuo 2014-08-14 iki 2015-01-12 nepasikeitė vykdymo proceso šalių teisinių santykių situacija, kuri turi įtakos sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininko vadovei A. D.. Tuo pačiu antstolio veiksmai per laikotarpį nuo 2014-08-14 iki 2015-01-12 laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-08 priimta nutartis kaip vykdytinas dokumentas įpareigojantis skolininką UAB ,,Laimoza“ atlikti kreditoriaus naudai tam tikrus veiksmus turėjo būti vykdoma (CPK 18 str.).

Bendrovės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir bendrovės vadovei A. D., kadangi jos analogiškai nurodytos ir Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ 37 str.). Šis teisės aktas, kartu yra svarbus teisės šaltinis nustatantis bendrovės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.

Kaip jau teismas yra nurodęs, antstolio R. Kudrausko kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. 98-1250/2014 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-08 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko L. J. atžvilgiu. Antstolis nustatęs, kokiu adresu yra įsikūrusi skolininko darbovietė, pagrįstai jau 2014-08-14 išsiuntė pastarosios vadovei tos pačios dienos patvarkymą, kuris atsakingai darbuotojai buvo įteiktas 2014-08-16, nurodydamas pateikti jame nurodytus duomenis iki 2014-08-20, bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Skolininko įgaliotas atstovas, veikiantis ir kaip valdymo organas, direktorė A. D. gavusi minėtą antstolio patvarkymą privalėjo pati atlikti ją įpareigojančius veiksmus tiek kiek ji galėjo veikti savarankiškai, o ne vien pasitikėti skolininku L. J.. Minėtu teismo procesiniu sprendimu bendrovės vadovas yra ne tik antstolio, bet ir teismo įpareigojamas atlikti nurodytus veiksmus arba pavyzdžiui, kreiptis į vykdymo proceso dalyvius dėl taikaus ginčo sureguliavimo. Todėl antstolis 2014-08-14 patvarkyme nurodytu laiku negavęs iš bendrovės vadovo ar jo įgalioto asmens pareikalautų duomenų pagrįstai 2015-01-05 kreipėsi į teismą su pareiškimu (11 b.l.).

Antstolis 2014-12-15 pareiškime teismui nurodė, kad skolininko L. J. darbdavys UAB ,,Laimoza“ atstovė vadovė A. D. sąmoningai nevykdė antstolio 2014-08-14 priimto patvarkymo, kuris reikalingas dėl nurodyto teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Šių antstolio pareiškime įvardytų esminių aplinkybių skolininko atstovė A. D. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė, o tik nurodė, kad apie tai informavo patį skolininką.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, tame tarpe ir bendrovės vadovui už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d., 645 str. 3 d.). Tokie skolininko ir konkrečiai bendrovės vadovės direktorės A. D. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. Skolininkas ar jo atstovas vykdydamas antstolio patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį arba įgalioti už jį tai atlikti kitus bendrovės darbuotojus. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio patvarkymą, skolininkas turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo (kreditoriaus). Nors antstolis jau 2014-08-14 su patvarkymu kreipėsi į skolininko darbdavį, tačiau jo atstovas piktybiškai vengė vykdyti gautus įpareigojimus. Todėl skolininko teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog antstolis gerai žino jo turtinę padėtį, atmestini, nes antstolio reikalavimas turi būti įvykdomas tokia forma kokia jis yra pateiktas. Dėl to teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad skolininkas ir konkrečiai jo darbdavio atstovas bendrovės vadovė A. D. veikdama vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudama bei nebendradarbiaudama su antstoliu nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo 2014-08-14 patvarkymą, kad jam pateiktų juose nurodytus duomenis. Vengdama įvykdyti antstolio R. Kudrausko patvarkymą skolininko L. J. darbdavio vadovė A. D. nebuvo pakankamai apdairi ir atsakinga.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad bendrovės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi bendrovės administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik bendrovė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš bendrovės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bendrovės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmonės vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant bendrovės administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (kreditorius) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad bendrovės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui (kreditoriui) padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bendrovės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. bendrovės vyr. buhalterės neveikimas ar administratorės), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. vyr. buhalterės ar administratorės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. A. D. ne tik pažeidė antstolio patvarkyme nurodytą reikalavimą dėl duomenų pateikimo iki nurodytos datos, bet ir nenurodė objektyvių priežasčių dėl ko negali visiškai (iš dalies) įvykdyti antstolio pateikto procesinio dokumento, todėl teismas atsižvelgia į visus suinteresuoto asmens skolininko darbdavio atstovo (vadovės) veiksmus skirdamas jai baudą. Tuo pačiu atmestinas ir jos argumentas, kad apie gautą patvarkymą ji informavo patį skolininką, kadangi šis antstolio procesinis dokumentas pirmiausia, buvo skirtas jai, o tik po to jo kopija pateikta pačiam skolininkui. Teismas, vertindamas bendrovės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi teisę atsižvelgti ir į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, bendrovės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bendrovės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad bendrovės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais darbo metu. Bendrovės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių nenuginčijamų duomenų į bylą nepateikė nei UAB ,,Laimoza“, nei konkrečiai jos vadovė A. D.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo A. D. nepateikė tiek ir tokių įrodymų, pagrindžiančių jos neveikimo pagrįstumą, kas tuo pačiu sudarytų teisinį pagrindą atleisti ją ir nuo atsakomybės. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju R. Kudrausko pateiktą vykdytiną dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Laimoza“ direktore yra paskirta (išrinkta) A. D. (v/b, 44 b.l.). Taigi A. D. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 3 d., 645 str. 3d., numatytos priemonės. Nevykdydama nurodyto antstolio patvarkymo konkrečiai A. D. pažeidė CPK 585 str. 1 d., 645 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais A. D. skirtina 30 Eur bauda. Bauda skolininkei A. D. skirtina už laikotarpį nuo 2014-08-20 (patvarkymo įpareigojimo neįvykdymo momento) iki duomenų antstoliui pateikimo dienos (2015-01-12).

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas A. D. piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jai dar anksčiau 2014-08-04 už analogišką neveikimą irgi buvo skirta piniginė bauda.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama A. D. už jos veiksmus, susijusius su antstolio 2014-08-14 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog ji tuo pat metu yra ir buvo UAB ,,Laimoza“ direktorė. Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine A. D. prievole, nes nėra susijusi nei su jos šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jos atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta direktorei A. D. kaip bendrovės vadovei, tačiau baudą ji turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko L. J. darbdavio bendrovės atstovo vadovės A. D. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jai skyrimą. Pažymėtina, kad vadovė už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 1 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 645 str. 1d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui raštu pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą ar jo turtines teises.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti UAB ,,Laimoza“ direktorei A. D., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliai), 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2014-08-20 iki 2015-01-12 įskaitytinai.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,Laimoza“ direktorės A. D. asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui R. Kudrauskui, A. D., skolininkui L. J. ir išieškotojui A. V..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.