- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- N-62-6569-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. už tai, kad jis 2010 m. birželio 23 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,77 promilių neblaivumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutarimu R. V. pripažino kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skyrė 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Teismas konstatavo, kad byloje esančiais ir vieni kitus patvirtinančiais įrodymais – sertifikuoto alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARYE-0406 rodmenimis bei po valandos laiko medicinos įstaigoje nustatytu asmens neblaivumo laipsniu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad pareigūnai, prieš patikrindami R. V. blaivumą, pirma pastebėjo aiškius išorinius fizinius vairuotojo neblaivumo požymius, įrodyta, kad R. V. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad R. V. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjo, bei tai, kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo motyvus ir pavojingumą visuomenei, bei R. V. asmenybę – neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir anksčiau niekuomet nebuvo baustas už analogišką pažeidimą
III.
Apeliaciniu skundu R. V. prašo iš naujo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Paaiškina, kad iš vakaro buvo gėręs alkoholio, tačiau jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį. Su policijos pareigūnų nustatytu neblaivumu nesutiko, nes vartoja vaistus, todėl buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti. Dėl padaryto pažeidimo labai apgailestauja. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi policijos pareigūnų nustatytu neblaivumu, nelaukdamas specialisto išvados dėl jo kraujo tyrimo. Nurodo, kad tarnavo Afganistane, daug kartų buvo sužeistas, vartoja daug vaistų, nes serga astma, cukriniu diabetu, taip pat vartoja vaistus dėl didelio kraujospūdžio ir širdies ritmo sutrikimo. Teigia, kad policijos pareigūnams nustačius 1,77 promilių neblaivumą, vairuotas automobilis buvo nuvarytas pas seserį, apie 200 metrų nuo sustabdymo vietos. Tačiau atlikus medicininę apžiūrą, policijos pareigūnai jį parvežė į sesers namus ir iškvietė techninę pagalbą nutemti automobilį iš kiemo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010 m. birželio 23 d. 16 val. 18 min. policijos pareigūnai R. V. ir V. D., dirbdami kelyje Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys, sustabdė automobilį VW Jetta, vadybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios (b. l. 7, 8). Patikrinus vairuotojo R. V. neblaivumą alkoholio matuokliu Alcotest 6810, nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b. l. 9). Patikros sertifikatas Nr. 0649171 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis Alcotest 6810 Nr. ARYR-0406 buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti (b. l. 16). Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 1,7 proc.) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad R. V. neblaivumas aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą ir buvo vidutinio laipsnio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais.
R. V. nesutiko su policijos pareigūnų nustatytu neblaivumu, teigdamas, kad vartoja vaistus nuo astmos, todėl policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatė į Panevėžio apskrities ligoninę medicininei apžiūrai atlikti (b. l. 7, 8). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 43 padaryta išvada, kad R. V. neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 10).
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Metodikos 11.1 punkte numatyta, jog gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Taigi medicininės apžiūros akto išvada formuluojama tik gavus specialisto išvadą dėl ištirtų medžiagų (kraujo ir/ar šlapimo). Nagrinėjamu atveju iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 43 matyti, kad iš R. V. 17 val. 30 min. buvo paimta 9 ml kraujo (b. l. 10). Tačiau akte nėra įrašytas tyrimo rezultatas ir byloje nėra Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertų išvados dėl ištirtų medžiagų. Kita vertus, atliekant R. V. medicininę apžiūrą, 17 val. 20 min. alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1,74 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, 17 val. 35 min. – 1,76 promilių koncentracija iškvėptame ore (b. l. 10). Šie alkoholio rodmenys ir bendro asmens būklės vertinimo metu nustatyti požymiai leido apžiūrą atlikusiam gydytojai konstatuoti vidutinį neblaivumo laipsnį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad R. V. neblaivumas neabejotinai įrodytas byloje esančia medžiaga, t. y. tai, kad jis 2010 m. birželio 23 d. vairavo automobilį būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 8), alkoholio matuoklio Alcotest 6810 rodmenys (b. l. 9) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 43 (b. l. 10).
Dėl apeliantui priklausančios transporto priemonės priverstinio nuvežimo, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.). Nesutikdamas su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vadovaujantis ATPK 271 straipsniu, jam pritaikytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę galėjo apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, R. V. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Padarytu pažeidimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sudarė rimtą pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, tačiau jo atsakomybę lengvina gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei tai, kad jis yra neįgalus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). R. V. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobaudos švelninimui nėra įstatymo numatytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.