Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-06 · Administracinė byla Nr. I-2110-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
I-2110-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00123-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2110-331/2017Proceso Nr. 3-61-3-00123-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjai A. S.,atsakovės atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. rugpjūčio 4 d. nurodymu Nr. (23.31-08)467-141314 (toliau – ir Nurodymas) nurodė nurašyti 6639,91 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos (b. l. 3).

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-141314 nurašyti mokestinę nepriemoką bendrai 6639,91 Eur sumai iš pareiškėjos banko sąskaitos/sąskaitų (b. l. 1-2).

Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 2 d. pareiškėjai buvo įteiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-647. Pareiškėja nepraleisdama įstatymų nustatyto termino pateikė skundą dėl minėto sprendimo, kurį Kauno AVMI 2015 m. lapkričio 19 d. patvirtino kaip gautą. Pareiškėjai atsakymas į jos skundą nebuvo įteiktas, joks tolesnis bendradarbiavimas nevyko, o 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškėjos paskyroje „Mano VMI“ buvo gautas skundžiamas Nurodymas.

Mokestinio patikrinimo metu pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo įsigaliojęs, nes buvo apskųstas, todėl nebuvo pagrindo jį priverstinai vykdyti. Pareiškėja apie priimtą sprendimą dėl jos skundo mokestinėje byloje nebuvo informuota, nors mokesčių administratorius turėjo visas galimybes pranešti apie jį. Ji negalėjo pasinaudoti teise į gynybą. Pareiškėja nėra ir nebuvo gavusi mokesčių administratoriaus raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką iki Nurodymo gavimo dienos. Dėl šių priežasčių pagrindo mokestinei nepriemokai nurašyti nebuvo.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus. Paaiškino, kad pasikeitė jos adresas, apie adreso pasikeitimą nei mokesčio administratoriaus, nei teismo neinformavo.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 26–28) paaiškino, kad Nurodymas buvo automatiškai sugeneruotas Mokesčių apskaitos informacinės sistemos. Nurodymas pareiškėjai paštu nebuvo siųstas. Pareiškėjos paskyroje „Mano VMI“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. automatiškai atsirado pranešimas apie priimtą Nurodymą. Minėtą pranešimą pareiškėja perskaitė 2016 m. gruodžio 13 d.

2015 metais pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir 2015 m. birželio 26 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (13.2) FR0680-482. 2015 m. spalio 7 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-647 pareiškėjai buvo apskaičiuota 6 355,02 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nepriemoka. 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškėja dėl VMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimo pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą patvirtinti 2015 m. spalio 7 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-647. 2016 m. sausio 28 d. sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu jos skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu taip pat buvo vykdomas susirašinėjimas derinant susitarimą dėl mokestinės nepriemokos sumų dydžio, todėl galima daryti išvadą, kad visą korespondenciją siųstą minėtu adresu pareiškėja gavo ir turėjo galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą.

2016 m. sausio 28 d. sprendimas įsiteisėjo ir raginimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu laišku 2016 m. gegužės 12 d., adresu (duomenys neskelbtini). Taigi Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo išpildytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 straipsnyje numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos, ji laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VMI viršininko 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo nurašyti 6 639,91 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 3).

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1 punkte įtvirtina mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinė prievolė yra apibrėžta kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 str. 20 d.).

Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (MAĮ 81 str. 1 d.). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.). Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas - po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 2 d.). MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos.

Nustatyta, kad Kauno AVMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimu iš dalies patvirtino 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-482, kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 4 418,73 Eur GPM, patvirtino 1 494,29 Eur delspinigių, skyrė 442 Eur GPM baudą (b. l. 29-48).

Pareiškėja 2015 m. lapkričio 19 d. pateikė VMI pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, tačiau VMI nesutiko pasirašyti susitarimo su mokesčių mokėtoja (b. l. 49).

VMI 2016 m. sausio 28 d. sprendimu pagal pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. skundą atnaujino pareiškėjos skundo nagrinėjimą, patvirtino Kauno AVMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimą ir 2016 m. sausio 28 d. registruotu laišku sprendimą išsiuntė pareiškėjos nurodytu adresu (b. l. 50-60).

Įsiteisėjus VMI 2016 m. sausio 28 d. sprendimui (pareiškėja jo neskundė), daugiau nei po keturių mėnesių, t. y. 2016 m. gegužės 2 d. Raginimu, vadovaudamasi MAĮ 89 straipsniu, VMI ragino pareiškėją per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į VMI sąskaitą 6 518,59 Eur nesumokėtų mokesčių, raginimą registruotu laišku nurodytų adresu išsiuntė pareiškėjai (b. l. 61-65).

Tačiau pareiškėja nurodytų mokesčių gera valia nesumokėjo, todėl VMI viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2016 m. rugpjūčio 4 d. priėmė Nurodymą išieškoti 6 639,91 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos (b. l. 3). Šis Nurodymas buvo automatiškai sugeneruotas Mokesčių apskaitos informacinės sistemos, pareiškėjai paštu nebuvo siųstas, jis buvo 2016 m. rugpjūčio 5 d. patalpintas pareiškėjos paskyroje „Mano VMI“, pranešimą pareiškėja perskaitė 2016 m. gruodžio 13 d.

Pareiškėja teigia, kad Kauno AVMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo gavo, jį apskundė VMI, tačiau joks tolesnis bendradarbiavimas nevyko, o 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškėjos paskyroje „Mano VMI“ buvo gautas skundžiamas Nurodymas. Mano, jog sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo įsigaliojęs, nes jis buvo apskųstas, todėl nebuvo pagrindo jį priverstinai vykdyti. Pareiškėja negalėjo pasinaudoti teise į gynybą, nes nebuvo gavusi mokesčių administratoriaus raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką iki Nurodymo gavimo dienos.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, teigdama, kad pareiškėjai sprendimai buvo siunčiami registruotu laišku jos skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), minėtu adresu taip pat buvo vykdomas susirašinėjimas derinant susitarimą dėl mokestinės nepriemokos sumų dydžio, todėl visą korespondenciją siųstą minėtu adresu pareiškėja gavo ir turėjo galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą. Pažymėjo, jog VMI 2016 m. sausio 28 d. sprendimas įsiteisėjo, raginimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu laišku 2016 m. gegužės 12 d., adresu (duomenys neskelbtini). VMI turėjo teisę priimti Nurodymą, nes buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnyje numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos.

Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, palaiko atsakovės poziciją, nes mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą reglamentuojama MAĮ 105 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Remiantis MAĮ 81 straipsnio 2 dalimi sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas terminas buvo nurodytas Kauno AVMI 2015 m. spalio 7 d. sprendime, VMI 2016 m. sausio 28 d. sprendime, VMI 2016 m. gegužės 2 d. Raginime (b. l. 29-48, 50-57, 61-62).

Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

MAĮ 89 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas: 1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis; 4) mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.

Pareiškėja teigia, kad mokestinio ginčo teisme neinicijavo, negalėjo pasinaudoti teise į gynybą, nes nebuvo gavusi mokesčių administratoriaus sprendimo ir raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką iki Nurodymo gavimo dienos.

Teismas su pareiškėjos argumentais sutikti negali, nes pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Taigi Inspekcijos sprendimo įteikimo pareiškėjai diena laikytina penkta darbo diena, einanti po 2016-01-29, t. y. 2016-02-03. T. I. 2016-01-28 sprendimui Nr. 68-13 apskųsti skaičiuojamas nuo 2016-02-03 ir pasibaigia 2016-02-23 (imtinai).

Tačiau pareiškėja Inspekcijos 2016-01-28 sprendimo Nr. 68-13, nei Mokestinių ginčų komisijai, nei teismui neskundė, neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, teigdama, kad nebuvo gavusi Inspekcijos 2016 m. sausio 28 sprendimo, todėl teismui svarbu įvertinti, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, ar pareiškėjos argumentai yra patikimi, ar jie atitinka faktines aplinkybes. Todėl turi būti atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar asmuo, išnykus minėtoms aplinkybėms, kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Taip pat svarbu įvertinti, ar pareiškėja buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Sąžiningumo sąvokos interpretaciją yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei nurodęs, kad „sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo - jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, suteikiančios galimybę laikyti pareiškėjos teiginius pagrįstais, nes iš bylos įrodymų matyti, jog Inspekcijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 68-13 pagal pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. skundą, adresuotą centriniam mokesčių administratoriui (buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)), buvo registruota pašto siunta Nr. RN145783725LT išsiųsta 2016-01-29 (Inspekcijos paštui perduotų siųsti siuntų sąrašas Nr. 1 su pašto datos spaudu, AB Lietuvos pašto registruotų siuntų sąrašas Nr. 57-53-3474, b. l. 58-60). Atitinkamai Inspekcijos 2016 m. gegužės 2 d. Raginimas Nr. (2.3-31-08) 464-561 (pareiškėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)), buvo registruota pašto siunta Nr. RN254445224LT išsiųsta 2016 m. gegužės 12 d. (Inspekcijos paštui perduotų siųsti siuntų sąrašas Nr. 20 su pašto datos spaudu, AB Lietuvos pašto registruotų siuntų sąrašas Nr. 1402-21-7806, b. l. 61-65). Be to pagal pareiškėjos 2015 m. lapkričio 19 d. prašymą sudaryti susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, VMI nesutiko pasirašyti susitarimo su mokesčių mokėtoja ir neregistruotu laišku pareiškėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pareiškėjai (b. l. 49).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas laiko, kad Inspekcijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 68-13 ir 2016 m. gegužės 2 d. Raginimas Nr. (2.3-31-08) 464-561 pagal aukščiau nurodytas MAĮ nuostatas minėtu adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėja gavo, turėjo pilną galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnyje numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos. Tačiau būtina įvertinti, ar pareiškėjos elgesys siekiant įgyvendinti savo teisę apskųsti Inspekcijos sprendimą neturi aplaidumo ar piktnaudžiavimo jai suteiktomis teisėmis požymių.

Pažymėtina, kad duomenų, jog pareiškėjos adresas mokestinį ginčą nagrinėjant centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje, taip pat teisme būtų pasikeitęs, byloje nėra, o pagal MAĮ 149 straipsnio, ABTĮ 76 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojas privalo pranešti mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai, taip pat teismui apie savo adreso pasikeitimą. Pareiškėja 2017 m. sausio 9 d. teigdama skundą teismui taip pat nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Tačiau teismui nepavykus įteikti pareiškėjai šaukimo, buvo nustatyta jos darbo vieta, įteiktas šaukimas atvykti į teismo posėdį. Tik teismo posėdyje 2017 m. kovo 23 d. pareiškėja pateikė prašymą visą korespondenciją jai siųsti adresu (duomenys neskelbtini), nes nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena (b. l. 71-78).

LVAT nuomone, administracinėje byloje esančių faktinių duomenų visiškai pakanka pagrįsti įmonės nesąžiningumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Teismo vertinimu pareiškėjos nesąžiningumą, nerūpestingumą, aplaidumą atskleidžia tokios aplinkybės, kaip nesidomėjimas mokestiniu ginču daugiau nei metus, nesiaiškinimas kaip buvo išnagrinėti jos (2015 m. lapkričio 16 d. ir 2015 m. lapkričio 19 d.) prašymai, neinformavimas apie adreso pasikeitimą. Pareiškėja 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė centriniam mokesčių administratoriui prašymą pasiekti taikų susitarimą dėl nesumokėtų mokesčių, o 2015 m. lapkričio 19 d. pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui skundą dėl Kauno AVMI sprendimo panaikinimo, tačiau jų išnagrinėjimu nesidomėjo. Visos šios ir kitos aplinkybės detalizuotos mokesčių administratoriaus atsiliepime, todėl teismas jų nebeatkartos. Pareiškėjos teikti argumentai, teismo vertinimu, yra labiau samprotavimai, neparemti objektyviais duomenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VMI teisėtai ir pagrįstai priėmė 2016 m. rugpjūčio 4 d. Nurodymą Nr. (23.31-08)-467-141314 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, mokesčių administratorius buvo įgijęs teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, nes pareiškėja nesumokėjo priskaičiuotų mokesčių gera valia po mokesčio administratoriaus raginimo, todėl mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos, o naikinti ginčijamą nurodymą, vadovaujantis pareiškėjos išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas