Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. J. 3 752,37 Eur dalį draudimo išmokos; 140,20 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas šiais ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. 2016 m. vasario 3 d. Lenkijoje, Gdansko mieste, eismo įvykio metu buvo padaryta žala T. D. priklausančiam automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalota T. D. ir T. D. sveikata. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo S. J., kuris vairavo transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. Ieškovė ir atsakovas buvo sudarę šios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo iš viso 15 009,47 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią apskaičiavo pagal draudimo bendrovės WARTA pateiktą informaciją apie įvykį ir dokumentus. Atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.1 punktą, kuriame numatyta, jog draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių ar krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais (už Lietuvos ribų), nes naudojo apdraustą transporto priemonę mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais, nors draudimo sutartimi šalys susitarė, kad transporto priemonė šiai veiklai nebus naudojama. Taip pat buvo pažeistas draudimo sutarties 1.5.3 punktas, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką, nes atsakovas nepranešė ieškovei per sutartyje numatytus terminus apie draudimo rizikos pasikeitimą, t. y. kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais. Taip pat atsakovas pažeidė draudimo sutarties 2.5.5 punktą, įpareigojantį draudėją per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, nes atsakovas nepranešė ieškovei per sutartyje nustatytus terminus apie eismo įvykį, dėl kurio sukėlimo atsakovas buvo pripažintas kaltu. Atsakovas taip pat nebendradarbiavo su ieškove žalos sureguliavimo procese, neteikė prašomos informacijos, nes ieškovė 2016-02-12 siuntė raštą atsakovui dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriuo prašė atsakyti į klausimus, svarbius tiriant eismo įvykio aplinkybes, o atsakovas paaiškinimus ieškovei dėl eismo įvykio pateikė tik gavęs pirmąją pretenziją dėl išmokos išieškojimo. Aplinkybė, kuria remiasi atsakovas atsiliepime į ieškinį, kad draudimo bendrovė WARTA pateikė informaciją AB „Lietuvos draudimui“ apie eismo įvykio faktą, neeliminuoja atsakovo pareigos pranešti apie įvykį draudikui sutartyje ir įstatyme nustatytais terminais ir tvarka. Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas. Įstatymo 12 str. numato draudėjo pareigą pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių” 60.3 p. numatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, - iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 62 ir 62.2 punktuose nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui buvo siųsta pretenzija, reikalaujant atlyginti ieškovui 20 procentų jo išmokėtos draudimo išmokos, tačiau reiškiant ieškinį paaiškėjo naujos aplinkybės dėl draudimo sutarties pažeidimo, todėl ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 25 procentus išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 3 752,37 Eur. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, nes tokia prievolė yra piniginė ir jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir kompensuojamosios palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kai prievolės įvykdymo terminas neapibrėžtas, tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti, todėl palūkanas paskaičiavimo nuo pretenzijų atsakovui pateikimo dienos. Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė iš atsakovo prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato paslaugas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais atsiliepime, triplike ir teismo posėdyje atsakovo atstovės išdėstytais argumentais. Draudimo sutarties 1.5.2 punkte šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė Draudimo sutarties 1.5.2.1 punktą, kuriuo draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių ar krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais (už Lietuvos ribų), taip pat ieškovas nurodė, kad buvo pažeistas draudimo sutarties 1.5.3 punktas, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas per sutartyje nustatytą terminą, tačiau atsakovas pažymi, kad draudimo sutartyje nėra 1.5.2.1 punkto ir šalys nesusitarė dėl ieškovo nurodomos sąlygos. Todėl atsakovas jokiais savo veiksmais nepadarė nurodyto sutarties pažeidimo. Kadangi Sutarties 1.5.3 punkte nurodytas pranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą, tačiau 1.5.2.1 punkto draudimo rizika draudimo sutartyje nenumatyta, tai ji ir negalėjo padidėti, o atsakovas neturėjo pareigos pranešti apie jokį draudimo rizikos padidėjimą. Atsakovas nepažeidė draudimo sutarties 1.5.2.1 punkto, ieškovui dėl to nepadidėjo nei draudimo rizika, nei dėl eismo įvykio apskaičiuoti nuostoliai, todėl su tuo susiję ieškinio argumentai atmestini. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė draudimo sutarties 2.5.5 punktą, nes apie eismo įvykį nepranešė per 3 darbo dienas, tačiau atsakovas pažymi, kad apie eismo įvykį negalėjo pranešti dėl svarbių priežasčių, apie kurias ieškovui pranešė 2016-05-19 raštu. Po eismo įvykio atsakovas buvo sulaikytas Lenkijos pareigūnų, daugiau kaip parą išbuvo teisėsaugos žinioje, po sulaikymo iš atsakovo buvo paimti visi asmeniniai daiktai, tarp jų ir mobiliojo ryšio telefonas, todėl mažiausiai dvi dienas apskritai negalėjo niekam panešti apie savo buvimo vietą. Policijos pareigūnai jį patikino, kad apie įvykį tiek draudimo bendrovė, tiek artimieji bus informuoti ir atsakovas neturėtų tuo rūpintis. Policijos pareigūnams jis atidavė transporto priemonės draudimo liudijimą ir kitus dokumentus. Iš su ieškiniu pateikto Gdansko miesto policijos komendantūros 2016-02-15 informacinio pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad pranešimas skirtas Lenkijos draudimo bendrovei WARTA, nurodant bylos Nr. W201602040932-01, kas įrodo, kad draudimo bendrovėje WARTA žalos byla, susijusi su 2016-02-03 eismo įvykiu, buvo užvesta 2016-02-04, tai yra per 1 darbo dieną nuo eismo įvykio. Todėl ieškovui, kurio atstovas yra WARTA, taip pat buvo pranešta ir žinoma apie eismo įvykį jau 2016-02-04. Pats ieškovas žalos bylos neadministravo, o tik išmokėjo savo atstovo - draudimo WARTA, apskaičiuotas kompensacijas. Ieškovas dublike nurodė, kad apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką pagal draudimo bendrovės WARTA pateiktą informaciją apie įvykį ir dokumentus, tai yra pats patvirtino, kad ne ieškovas administravo žalos bylą, o jo atstovas WARTA, kuriam apie įvykį buvo žinoma sekančią dieną po įvykio. Tokiu būdu pats ieškovas patvirtino, kad netyrė įvykio aplinkybių, todėl nėra reikšmingos jo dėstomos prielaidos apie negalėjimą tirti avarijos aplinkybių, įsitikinti žalos dydžiu ir ar apskritai toks įvykis įvyko. Kadangi atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti Lenkijos policijos pareigūnais ir gavo patikinimą, kad draudimo bendrovė informuota apie eismo įvykį, atsakovo elgesys po eismo įvykio laikytinas tinkamu ir negali būti vertinamas kaip draudimo sutarties sąlygų pažeidimas. Ieškovas grynai formaliai taiko Draudimo sutarties 2.5.5 punktą, neatsižvelgia į atsakovo nurodytas svarbias nepranešimo apie eismo įvykį priežastis, kurios nepriklausė nuo atsakovo valios. Atsakovas pabrėžia ir tai, kad ieškovas neprarado galimybės ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, išsiaiškinti žalos dydį, nes žalos byla jau sekančią dieną po eismo įvykio buvo užvesta Lenkijos draudimo bendrovėje WARTA, 2016-02-08 jau buvo padarytos apgadinto automobilio Opel, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, o 2016-02-12 jau buvo pranešta raštu apie apskaičiuotą žalos dydį. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl atsakovo nepranešimo jis būtų patyręs papildomus kaštus ar turėjęs kitokių nepatogumų, kurie galėjo lemti kitokį ieškovo sprendimą dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 60.5 punktas nurodo, kad iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos draudikas neturi teisės už Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pareigų, įskaitant pranešimo apie eismo įvykį termino, pažeidimą reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Šiuo atvejus asmeninis atsakovo nepranešimas apie eismo įvykį neturėjo jokios įtakos ieškovo pareigai išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovui apie eismo įvykį jau buvo žinoma nuo 2016-02-04, ieškovui neatsirado jokių papildomų kaštų ar kitokių nepatogumų, todėl reikalavimas sumokėti net 25 proc. nuostolių dydžio kompensaciją yra aiškiai nepagrįstas, neteisėtas, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų ir pareikštas nesąžiningai siekiant susimažinti draudimo išlaidas atsakovo sąskaita. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas nebendradarbiavimo su draudiku žalos nustatymo procese, tačiau atsakovas nurodo, kad jokių ieškovo prašymų žalos sureguliavimo procese negavo. Ieškovas nesikreipė ir neprašė suteikti jokios reikšmingos informacijos, susijusios su eismo įvykio aplinkybių tyrimu, iki 2016 m. gegužės mėnesio, kai atsakovas gavo pirmąjį ieškovo pranešimą, susijusį su eismo įvykiu, kuriame buvo reikalaujama sumokėti 20 proc. nuostolio. Atsakovas 2016-05-19 draudikui pateikė atsakymą ir paaiškino svarbias priežastis, kurios sutrukdė atsakovui apie eismo įvykį pranešti per 3 darbo dienas. Daugiau jokių pranešimų ar pretenzijų iš ieškovo atsakovas negavo, išskyrus tai, kad po daugiau kaip metų nuo eismo įvykio atsakovas gavo AB „Lietuvos draudimas“ vyr. teisininko V. P. 2017-04-05 raštą, kuriame prašoma informuoti, ar transporto priemonė 2015-2016 m. buvo naudojama mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais. 2017-04-20 atsakovas išsiuntė ieškovui atsakymą, kad transporto priemonė nurodytu laikotarpiu nebuvo naudojama mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais. Atsakovas pažymi, kad su ieškovo dubliku pateikto AB „Lietuvos draudimas“ 2016-02-12 rašto nėra gavęs, o vien tik pateiktas ieškovo raštas neįrodo, kad ieškovas 2016-02-12 prašė atsakovo suteikti informaciją, kuri reikalinga įvykio administravimui, nes ieškovas nepateikė nei pašto siuntos kvito, nei kitokio dokumento, patvirtinančio, kad atsakovui toks raštas buvo išsiųstas ir įteiktas. Taisyklių 60.3 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudikui prašant nepadėjo aiškinti eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Tačiau ieškovo teiginiai, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu žalos sureguliavimo procese, neteikė prašomos informacijos yra nepagrįsti, nes tokios informacijos draudikas iki 2016-05-12 neprašė, o į šį prašymą ir į 2017-04-05 ieškovo raštą atsakovas atsakė. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė nei vienos sąlygos reikalavimui grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos pagrįsti, todėl atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Byloje nustatyta, kad draudėjas S. J. 2015-09-22 sudarė su draudiku AB „Lietuvos draudimas“ įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/224644302 (toliau - Draudimo sutartis), kuria draudikas apdraudė transporto priemonės Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomuoju draudimu 12 mėnesių laikotarpiui nuo 2015-10-19 (el. b. l. 43-44). 2016 m. vasario 3 d. Lenkijoje, Gdansko mieste, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė T. D. vairuojamas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir S. J. vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykį tyrė Gdansko miesto policijos komendantūros Kelių eismo nusikaltimų ir nusižengimų skyrius, kuris apie eismo įvykį pranešė Lenkijos draudimo bendrovei WARTA S.A., o dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas S. J. (el. b. l. 18, 30). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo savo atstovui Lenkijoje draudimo bendrovei „WARTA“ S.A. šios paskaičiuotą 15 009,47 Eur dydžio draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu nukentėjusiems T. D. ir T. D. padarytos žalos atluginimo (el. b. l. 2-32, 45-53). 2016-05-12 ieškovė išsiuntė atsakovui pirmąją pretenziją, kuria pareikalavo, kad atsakovas dėl nepranešimo apie eismo įvykį sumokėtų 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos (el. b. l. 42). Atsakovas 2016-05-19 pateikė ieškovei atsakymą į 2016-05-12 pretenziją ir paaiškino priežastis, kurios sutrukdė atsakovui apie eismo įvykį pranešti per 3 darbo dienas (el. b. l. 68-69). 2017-04-05 raštu ieškovė paprašė, kad atsakovas pateiktų informaciją, ar transporto priemonė Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-2016 m. buvo naudojama mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais (el. b. l. 70). Atsakovas 2017-04-20 išsiuntė ieškovei atsakymą į 2017-04-05 paklausimą, kad jo transporto priemonė nurodytu laikotarpiu nebuvo naudojama mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais (el. b. l. 71-72).

Nors ieškovė teigia, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytos Draudimo sutarties 1.5.2.1. punktą, kuriame, pasak ieškovės, numatyta, jog „draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių ar krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais (už Lietuvos ribų), turint Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotą licenciją šiai veiklai ar neturint jos“, nes atsakovas naudojo apdraustą transporto priemonę mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais, tačiau šis ieškovės argumentas nepagrįstas jokiais į bylą pateiktais įrodymais.

Visų pirma pažymėtina, kad šalių sudaryta Draudimo sutartis iš viso neturi 1.5.2.1. punkto ir sutartyje nėra tokios sąlygos, kurios pažeidimu ieškovė kaltina atsakovą. Panaši į ieškovės nurodomą sutarties sąlygą ir tik Draudimo sutarties 1.5.2.2. punkte numatyta sąlyga, tačiau ji draudžia naudoti transporto priemonę tik mokamam keleivių, bet ne krovinių pervežimui. Tai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą pažeidus Draudimo sutarties sąlygą, dėl kurios šalys nesusitarė.

Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad eismo įvykio metu atsakovas vežė kokį nors krovinį. Kaip minėta, atsakovas 2017-04-20 išsiųstame ieškovei savo atsakyme dėl informacijos suteikimo nurodė, kad jo transporto priemonė nebuvo naudojama mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais, todėl ieškovė turi įrodyti šią atsakovo neigiamą aplinkybę (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Ieškinyje ir dublike nėra nurodyta kuo remiantis ieškovė padarė išvadą, kad atsakovas eismo įvykio metu vežė krovinį, o į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko ir šios aplinkybės papildomai nepaaiškino. Kartu su ieškiniu yra pateiktas skelbimas iš internetinio tinklapio www.lenta.lt, kuriame skelbiama: „2-vieciu traliuku vezu automobilius is vakaru Europos. Stasys +(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 35). Tačiau šis skelbimas savaime niekaip nepatvirtina ieškovės kaltinimo atsakovui, kad jis vežė krovinį eismo įvykio metu, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad tai yra būtent atsakovo paskelbtas skelbimas, taip pat neįrodė, kad skelbime nurodoma krovinių pervežimo paslauga teikiama būtent transporto priemone Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) net jei tai ir būtų atsakovo skelbimas. Be to, šis skelbimas paskelbtas 2017-04-03, o eismo įvykis įvyko dar 2016-02-03, t. y. prieš 10 mėnesių iki skelbimo paviešinimo, todėl ieškovė nepaaiškino kokį iš viso ryšį su eismo įvykiu ir šia byla turi šis skelbimas. Pažymėtina, kad eismo įvykis buvo tiriamas Lenkijos policijos pareigūnų, o žalos bylą administravo ieškovės atstovas draudimo bendrovė WARTA S.A., tačiau į bylą pateiktuose šių subjektų dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo automobiliu eismo įvykio metu buvo gabenamas krovinys. Taigi, ieškovės kaltinimai atsakovui, kad jis pažeisdamas Draudimo sutarties sąlygas vežė krovinį yra nepagrįsti jokiais patikimais ir pakankamais įrodymais.

Nors Draudimo sutarties 1.5.3. punkte, kurio pažeidimu ieškovė kaltina atsakovą, yra numatyta draudėjo pareiga pranešti draudikui apie draudimo rizikos, numatytos Sutarties 1.5.1. – 1.5.2. punktuose, padidėjimą, tačiau šiuo atveju šalys Draudimo sutarties 1.5.1. – 1.5.2. punktuose draudimo rizikos nesiejo su krovinių pervežimu, todėl atsakovas neturėjo pareigos pranešti apie jokį draudimo rizikos, numatytos Draudimo sutartyje, padidėjimą, net jeigu ir būtų vežęs krovinį. Be to, kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas vežė kokį nors krovinį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė Draudimo sutarties 1.5.3. punktą.

Draudimo sutarties 2.5.5. punkte iš tiesų numatyta draudėjo pareiga per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, o atsakovas neginčija, kad per šį terminą ieškovei nepranešė apie nagrinėjamą eismo įvykį, tačiau tai ne reiškia, kad savaime vien dėl to ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Nurodyta Draudimo sutarties sąlyga atitinka Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVPD įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą draudėjo pareigą pranešti draudikui apie eismo įvykį, o TPSVPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš transporto priemonės valdytojo, jei jis nevykdė ar netinkamai vykdė TPSVPD įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPSVPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 60.5. punktas numato, kad tais atvejais, kai apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPSVPD įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Nurodytu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad draudikas laiku sužinotų apie draudiminį įvykį ir galėtų imtis priemonių padarytai žalai nustatyti ir teisingai ją apskaičiuoti, todėl transporto priemonės valdytoją įstatymas įpareigoja pranešti draudikui apie eismo įvykį. Tačiau tokios transporto priemonės valdytojo pareigos nevykdymas nėra absoliutus pagrindas draudikui besąlygiškai susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, nes apie eismo įvykį draudikas gali sužinoti ne tik iš apdraustos transporto priemonės valdytojo, bet ir iš kitų šaltinių. Todėl minėtame Taisyklių 60.5. punkte yra numatyta išimtis kai apdraustos transporto priemonės valdytojo nepranešimas apie eismo įvykį nesudaro pagrindo draudikui reikalauti grąžinti dalies išmokėtos draudimo išmokos, t. y. kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku, nors apie tai ir nepranešė apdraustos transporto priemonės valdytojas. Be to, Taisyklių 60.5. punkte numatyta ir dar viena išimtis kai apdraustos transporto priemonės valdytojas atleidžiamas nuo pareigos grąžinti draudikui dalį išmokėtos draudimo išmokos, t. y. kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, net jei draudikas laiku iš viso nesužino apie draudžiamąjį įvykį iš jokių šaltinių.

Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kuri atitinka abi Taisyklių 60.5. punkte numatytas išimtis, kurios atleidžia atsakovą nuo prievolės grąžinti ieškovei dalį išmokėtos draudimo išmokos. Iš ieškovės sprendimų dėl draudimo išmokos matyti, kad Lenkijos draudimo bendrovė „Warta“ S.A. yra ieškovės atstovas (el. b. l. 46-53), kuriam 2016-02-15 Gdansko miesto policijos komendantūros Kelių eismo nusikaltimų ir nusižengimų skyrius informaciniu pranešimu pranešė apie šį eismo įvykį, jo dalyvius ir apie atsakovo nubaudimą administracine tvarka (el. b. l. 18, 30). Šiame policijos informaciniame pranešime yra nurodomas draudimo bendrovėje „Warta“ S.A. užvestos bylos numeris W201602040932-01, kuris nurodomas ir draudimo bendrovės „WARTA“ S.A. prašymuose, pateiktuose ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, išmokėti paskaičiuotas sumas, susijusias su žalos administravimu Lenkijoje (el. b. l. 7-29). Iš draudimo bendrovės „WARTA“ S.A. žalos bylos numerio W201602040932 matyti, kad ši byla užvesta 2016-02-04, t. y. sekančią dieną po eismo įvykio. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad ieškovė, kaip jo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, apie eismo įvykį buvo informuota per ieškovės atstovą Lenkijoje jau sekančią dieną po eismo įvykio. Be to, ieškovės su ieškiniu pateiktos eismo įvykyje apgadinto automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos patvirtina, kad 2016-02-08, t. y. trečią darbo dieną po eismo įvykio, ieškovės atstovas jau buvo apžiūrėjęs eismo įvykyje apgadintą automobilį ir užfiksavęs apgadinimus, reikalingus žalos dydžiui nustatyti (el. b. l. 54-56). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, nors ir nepranešė ieškovei apie eismo įvykį per tris darbo dienas asmeniškai, tačiau nei eismo įvykio, nei jokių jo aplinkybių nenuslėpė, kadangi eismo įvykiui ištirti buvo iškviesta policija, kuriai atsakovas pateikė visus su civilinės atsakomybės draudimu susijusius dokumentus ir prašė apie eismo įvykį informuoti draudiką, kuris tokiomis aplinkybėmis ir be atsakovo pranešimo per tris darbo dienas sužinojo apie eismo įvykį per savo atstovą. Šioje situacijoje akivaizdu, kad atsakovo asmeninis nepranešimas draudikui apie eismo įvykį niekaip negalėjo sukliudyti ieškovei nei tirti įvykio aplinkybių, nei nustatyti žalos dydį, nes visas eismo įvykio aplinkybes užfiksavo ne eismo įvykio dalyviai, o policija ir jas galėjo ištirti draudiko atstovas Lenkijoje, kuris apie eismo įvykį sužinojo nedelsiant. Todėl ieškovės teiginiai, kad formaliai konstatuotas atsakovo nepranešimas apie eismo įvykį sukliudė jai apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus, ir dėl to, negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negalėjo įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo, yra nepagrįsti. Šiuo atveju yra įrodyta, kad apie draudžiamąjį įvykį ieškovė, kaip atsakingas draudikas, per savo atstovą Lenkijoje sužinojo laiku, o atsakovo nepranešimas asmeniškai apie draudžiamąjį įvykį neturėjo jokios įtakos ieškovės pareigai išmokėti draudimo išmoką, todėl atsakovas, remiantis Taisyklių 60.5. punkte numatytomis išimtimis, neprivalo grąžinti ieškovei dalies išmokėtos draudimo išmokos vien dėl to, kad asmeniškai nepranešė ieškovei apie eismo įvykį per tris darbo dienas.

Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą ir dėl nebendradarbiavimo žalos sureguliavimo procese, dėl reikšmingos informacijos nesuteikimo. Reikalaudama tokiu pagrindu grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos ieškovė pirmiausiai turi įrodyti, kad ji prašė pas atsakovą pateikti informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o atsakovas tokiu atveju turėtų įrodyti, kad ieškovės prašymą įvykdė. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų neatsakęs į kokį nors jos prašymą dėl informacijos pateikimo, kuris atsakovui buvo neabejotinai įteiktas. Ieškovė pateikė 2016-05-12 pirmąją pretenziją atsakovui, kuria pareikalavo sumokėti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos (el. b. l. 42), o atsakovas pateikė savo 2016-05-19 atsakymą į 2016-05-12 ieškovės pretenziją, kuriame ieškovei paaiškino priežastis, kurios sutrukdė apie eismo įvykį pranešti per 3 darbo dienas ir atsisakė grąžinti reikalaujamą sumą (el. b. l. 68-69). Ieškovė pateikė ir vėlesnes pretenzijas atsakovui dėl kitų draudimo išmokų dalies gražinimo (el. b. l. 37-40), į kurias atsakovas atsakymų nepateikinėjo, tačiau pabrėžtina, kad visose ieškovės pretenzijose reiškiamas tik reikalavimas grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, bet nereikalaujama pateikti jokios informacijos apie eismo įvykį ir jo aplinkybes. Todėl atsakovo neatsakinėjimas į kiekvieną vėlesnę pretenziją po pirmosios negali būti laikomas nebendradarbiavimu su draudiku ar informacijos apie eismo įvykį neteikimu, kadangi jokios informacijos šiomis pretenzijomis ieškovė neprašė, o savo poziciją dėl pareigos grąžinti dalį draudimo išmokos atsakovas išdėstė 2016-05-19 atsakyme į pirmąją ieškovės pretenziją. Vienintelis įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė prašė iš atsakovo informacijos, susijusios su eismo įvykio tyrimu, yra ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ vyr. teisininko V. P. 2017-04-05 raštas, kuriame pas atsakovą prašoma informuoti, ar transporto priemonė Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-2016 m. buvo naudojama mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais (el. b. l. 70). Tačiau atsakovas pateikė savo atsakymą ieškovei į jos 2017-04-05 paklausimą, kuriuo informavo, kad jo transporto priemonė nurodytu laikotarpiu nebuvo naudojama mokamam krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais (el. b. l. 712). Atsakovas pateikė ir apmokėtą AB „Lietuvos paštas“ siuntos kvitą, kuris patvirtina, kad atsakymas į ieškovės 2017-04-05 prašymą buvo išsiųstas ieškovei paštu 2017-04-20 (el. b. l. 72). Taigi, atsakovas įrodė, kad jis bendradarbiavo su ieškove žalos sureguliavimo procese ir suteikė iš jo prašomą informaciją.

Tuo tarpu ieškovė, nors kartu su dubliku ir pateikė savo 2016-02-12 raštą, kuriuo prašoma iš atsakovo suteikti informaciją, susijusią su eismo įvykiu (el. b. l. 79), tačiau neįrodė, kad šis raštas atsakovui buvo įteiktas ar bent jau išsiųstas. Atsakovas neigia, kad tokį raštą buvo gavęs, o iIeškovė nepateikė jokių papildomų įrodymų (nei pašto siuntos kvito, nei kitokio dokumento), patvirtinančių, kad atsakovui toks raštas buvo išsiųstas ir įteiktas. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neatsakė bent į vieną prašymą suteikti informaciją apie eismo įvykiui ištirti reikalingas aplinkybes, t. y. neįrodė, kad atsakovas nebendradarbiavo, nevykdė draudiko nurodymų, kas būtų pagrindas reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja bent viena iš jos ieškinyje nurodytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą pagrįstai reikalauti iš atsakovo grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, todėl ieškinys atmestinas.

Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys atmetamas, tai ieškovė neturi teisės gauti savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo, kurio naudai priimtas sprendimas, o pastarasis turi teisę savo patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiteisti iš ieškovės.

Atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 435,60 Eur (su PVM) išlaidos už advokatės teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį, ir 108,90 Eur (su PVM) už advokatės teisines paslaugas parengiant tripliką (viso 544,50 Eur), kurių dydį ir sumokėjimą patvirtina advokatės išrašyta sąskaita faktūra ir banko sąskaitos išrašas (el. b. l. 95-96). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovė surašė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, pripažintina, kad 544,50 Eur dydžio atsakovo advokatei sumokėtas honoraras neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2. ir 8.3. punktuose numatyto galimo priteisti maksimalaus dydžio vien tik už šias suteiktas teisines paslaugas, nes yra žymiai mažesnis nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną dydį už tokių paslaugų suteikimą. Be to, advokatė atstovavo atsakovą ir teismo posėdyje, į kurį atvyko iš kito miesto, todėl atsižvelgiant į teisinių paslaugų kompleksiškumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokatės darbo vieta, į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį bei advokato darbo laiko sąnaudas, pripažintina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti šioje byloje yra visiškai adekvačios advokatės suteiktoms paslaugoms ir priteistinos iš ieškovės.

Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nėra, nes jos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. J. atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.