- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 2A-470/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- R. G., Vilniaus
- Atsakovas
- E. G., K. G.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo apeliacine tvarka nagrinėtinoje civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ir trečiojo asmens R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3771-104/2011 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams E. G. , K. G. ir kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, tretieji asmenys R. G. , Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro notarė A. A. ir Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarė V. S. – M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. G. 2009 m. vasario 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1999 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių - tvoros, kiemo aikštelės; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turto), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarės V. S. – M., registro Nr. 2-13282, dalį, susijusią su sutarties šalimi (pirkėju), nustatant, kad žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių pirkėjai yra I. G. ir R. G. ; 2) pripažinti, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė I. G. ir R. G. nuosavybė; 3) pripažinti negaliojančia atsakovei E. G. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį dėl ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių – tvoros, kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovės E. G. vardu atliktą ½ dalies nekilnojamojo turto teisinę registraciją; 5) pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro notarės A. A., kurio pagrindu įkeistas ginčo turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovės prašymu areštavo ginčo turtą (t. 1, b. l. 21-22), o, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 4, b. l. 103-107).
Šalies argumentai
Ieškovė I. G. ir tretysis asmuo R. G. padavė apeliacinius skundus (t. 4, b. l. 115-131, 160-169). Tretysis asmuo R. G. taip pat pateikė prašymą dėl naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 4, b. l. 181-182).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi (t. 4, b. l. 188-190) trečiojo asmens R. G. prašymą dėl naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo sustabdė antstolio R. V. pradėtus išieškojimo iš hipoteka (lakšto kodas 01/1/2009/0002994) įkeisto ginčo turto veiksmus.
Šalies argumentai
Atsakovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (t. 4, b. l. 196-197), prašydamas įpareigoti tretįjį asmenį R. G. per 7 d. įmokėti 442 780,32 Lt į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Prašymą grindžia tuo, kad kredito unija verčiasi išimtinai indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taigi nuolat vyksta grąžintinų lėšų civilinė apyvarta. Sustabdžius išieškojimą pagal hipoteka užtikrintus reikalavimus, kredito unija netenka savo verslo priemonės - piniginių lėšų, kurias galėtų paskolinti, bus apsunkinta atsakovo galimybė vykdyti savo įsipareigojimus klientams (indėlininkams). Kredito unijos piniginiai srautai tikslai apskaičiuoti, t. y. pinigų srautai nuo grąžinamų paskolų atitinka pinigų srautus, skirtus atsiskaityti su indėlininkais. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo) šie srautai išsibalansuoja, blogėja kredito unijos kapitalo pakankamumo rodikliai. Lietuvos banko valdyba 2009 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 38 patvirtino Kredito unijų minimalius paskolų vertinimo reikalavimus (toliau - Reikalavimai). Reikalavimų 16.1.5. punktas numato, kad jeigu paskolos grąžinimo terminai pradelsti daugiau kaip 180 kalendorinių dienų, paskola priskiriama V rizikos grupei, t. y. nuostolinga. Reikalavimų 23 punkte nurodyta, kad 100 % tikėtina, kad nebus atgauta paskolos apskaitinės vertės dalis (t. y. paskolos vertė sumažės). Atsakovas jau dabar neteko pajamų, taigi metų pabaigoje dėl užsitęsusio bylinėjimosi negaus dalies pelno. Kredito unijos nuostoliai sudaro 442 780,32 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė I. G. atsiliepimu į kredito unijos prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Teigia, kad kredito unija nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį, o tik nurodė atsakovo K. G. negrąžintų lėšų pagal paskolos sutartį dydį, dėl ko kredito unijos nurodytas nuostolių dydis yra nepagrįstas. Taip pat kredito unija nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, jog nėra galimybės skolą išieškoti iš skolininkui K. G. priklausančio kito turto. Be to, 2009 m. vasario 23 d., t. y. praėjus 5 kalendorinėms dienoms nuo paskolos sutarties sudarymo dienos, kredito unija žinojo apie šios bylos nagrinėjimą bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovės prašymu pritaikytas kitos rūšies laikinąsias apsaugos priemones (ginčo turto areštą), dėl ko turėjo būti atsargus ir pareikalauti iš atsakovo K. G. papildomos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės ar sustabdyti paskolos išmokėjimą. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paskolos suma padidinta nuo 350 000 Lt iki 442 780,32 Lt. Tokiu atveju visa riziką dėl paskolos negrąžinimo ir negalėjimo išieškoti skolą privalo prisiimti pati kredito unija. Galiausiai pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko įpareigojimas mokėti didžiulę pinigų sumą prieštarautų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principams, nepagrįstai suvaržytų jo galimybes ginti savo pažeistas teises.
Tretysis asmuo R. G. atsiliepimu į kredito unijos prašymą prašymo nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad kredito unija neįrodė, jog nuostoliai, kuriuos ji gali patirti, yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sustabdymas neatima teisės tęsti išieškojimą vėliau, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Kredito unija neįrodinėja, kiek įtakos kapitalo pakankamumo rodiklių pokyčiams turi laikinosios apsaugos priemones ir kokias materialines pasekmes atsakovui sukeltų pakankamumo rodiklių pokytis. Kredito unijos prašomų pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių mastas ne tik nepagrįstas, bet ir būtų nepakeliama finansinė našta mažamečiam vaikui, neproporcingai varžanti jo procesines teises ginti savo interesus.
Prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 7 d. mirė ieškovės sutuoktinis R. G. (t. 1, b. l. 8). Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi išdavė leidimą pareiškėjoms I. G. ir D. Š. pagal antstolio sudarytą apyrašą (t. 1, b. l. 173-174) priimti R. G. palikimą įpėdinių L. G. , M. G. ir R. G. vardu (t. 1, b. l. 170-171). Tarp dalyvaujančių byloje asmenų kilo ginčas dėl velionio R. G. palikimo sudėties. Ieškovė ieškiniu siekia, jog dalis buvusio sutuoktinio R. G. tėvų (uošvių) E. G. ir V. G. (kuris mirė 2004 m. lapkričio 11 d., t. 1, b. l. 220) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikyto turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo ir namo priklausinių(t. 1, b. l. 9-11), būtų pripažinta ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio R. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kad jos ½ dalį būtų galima paveldėti.
Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir K. G. 2009 m. vasario 18 d. sudarė paskolos sutartį (t. 3, b. l. 13-15), o E. G. 2009 m. vasario 18 d. įkeitė kredito unijos naudai ginčo turtą, užtikrindama K. G. prievolių tinkamą įvykdymą (t. 3, b. l. 17-21). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 1 227 688 Lt. Ieškovė šių aplinkybių, nežinojo, todėl 2009 m. vasario 19 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo (CPK 148 str.) nenurodė (t. 1, b. l. 1-5).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas ginčo turtui taikė areštą, uždrausdamas jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, 2009 m. vasario 23 d. nutartimi. 2009 m. vasario 27 d. ieškinyje kredito unija patraukta dalyvauti byloje trečiojo asmens teisėmis (t. 1, b. l. 33-40). Ieškovė nurodė, kad iš antstolės, vykdžiusios teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto), pateikto hipotekos registro išrašo sužinojo, jog ginčo turtą atsakovė E. G. įkeitė kredito unijos naudai, užtikrindamas K. G. 350 000 Lt paskolos grąžinimą (t. 1, b. l. 128-130). Pagal priedą Nr. 1 prie paskolos sutarties (t. 1, b. l. 16) 350 000 Lt paskola K. G. turėjo būti išduota visa vienu metu (ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 25 d., kai turėjo būti mokama pirmoji palūkanų įmokų suma), o pagal K. G. sąskaitos išrašą (t. 3, b. l. 26) kredito unija 350 000 Lt paskolą išmokėjo dalimis laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2009 m. birželio 9 d. Iki nustatyto termino (2009 m. rugpjūčio 25 d.) K. G. paskolos negrąžino. Ieškovė patikslino ieškinį ir, be E. G. , atsakovais taip pat nurodė K. G. bei kredito uniją, o kredito unijai pradėjus priverstinį negrąžintos paskolos išieškojimą buvo taikytos dar vienos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolio vykdomi išieškojimo iš įkeisto ginčo turto veiksmai. Kredito unijos teigimu, dėl pastarųjų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria (patirs) 442 780,32 Lt nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo prašo iš R. G. mažamečio sūnaus trečiojo asmens R. G.
CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai (dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių) gali atsirasti, kai byloje yra duomenų, kad dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).
Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, nuostoliai, kurių atlyginimo užtikrinimo prašoma, pagal savo prigimtį turi būti tiesioginė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė ir šį priežastinį ryšį privalo įrodyti dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo besikreipiantis asmuo (CPK 178 str.). Tai, kad ginčo turto išieškojimo veiksmai sustabdyti, reiškia, jog laikinai negalima išieškoti negrąžintos paskolos iš įkeisto turto, kuris priklauso E. G. (CK 4.181, 4.195 str.), tačiau išieškoti galima iš kito pagrindinio skolininko (K. G. ) turto pasinaudojant nebe supaprastinta, o bendra tvarka.
Šalies argumentai
Kredito unija savo prašyme detaliai nepaaiškino nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo prašo, susidarymo mechanizmo, nei pagrindė nuostolių dydį. Išskyrus paskolos sutarties bendrąją ir specialiąją dalis, paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį (priedas Nr. 1 prie paskolos sutarties), sutartinės hipotekos lakštą, išrašų iš K. G. dviejų sąskaitų (t. 3, b. l. 13-26), daugiau byloje nėra įrodymų, susijusių su K. G. paskola. Teisėjų kolegija nesutinka, kad negrąžintos K. G. paskolos suma su palūkanomis ir papildomomis prievolėmis (pvz., netesybomis), apie kurių dydį byloje duomenų nėra, traktuotini kaip paskolos davėjo nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo veiksmų sustabdymo. Ginčo turto areštas ir išieškojimo veiksmų iš ginčo turto sustabdymas panašūs tuo, kad pirmu atveju draudžiama disponuoti ginčo turtu to turto savininkui, antru atveju – antstoliui turto savininko (atsakovės E. G. ) vardu. Galimybė disponuoti įkeistu areštuotu turtu atsiras, jei ieškinys (apeliaciniai skundai) bus atmesti, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos (CPK 150 str. 4 d.). Paskolos davėjo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laiku K. G. negrąžinamos paskolos (mutatis mutandis – galimybės išieškoti paskolą nebuvimo), paskolos gavėjas įsipareigojo atlyginti pats. Paskolos sutarties 6.6 ir 6.8 punktai nustato, kad paskolos gavėjas už suteiktą paskolą kredito unijai moka palūkanas, o už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną - delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos. Bendra įkeičiamų daiktų vertė daugiau nei 2 kartus viršija kredito davėjo deklaruotą nuostolių dydį (1 227 688 Lt ÷ 442 780,32 Lt). Vadinasi, jei ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais skundžiamas teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas, tai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, o K. G. pagrindinė ir papildoma skola kredito unijai bus išaugusi, bet esamu momentu šios prievolės ženkliai mažesnės už bendrą įkeistų daiktų vertę, tad kredito unijos turtiniai interesai yra visapusiškai apsaugoti.
Galiausiai teisėjų kolegija pritaria ieškovės ir trečiojo asmens R. G. atstovo pozicijai, kad pareigos mažamečiam vaikui nustatymas užtikrinti kredito unijos nuostolių, galinčių atsirasti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą būtų nesuderinamas su viešuoju interesu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nurodytų priežasčių kredito unijos prašymas užtikrinti nuostolių atlyginimą atmestinas kaip de jure ir de facto nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti bylos šalims ir trečiajam asmeniui R. G. (jų atstovams).