Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) ATPK 126 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2016 m. gruodžio 1 d., 23 val. 20 min., Raseinių r., Viduklės mstl., Šilo g. vairavo automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 126 straipsnio 5 dalyje.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas. Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė (LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d.). Perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas (LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). V. V. padaryta veika atitinka ir administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ANK) 422 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes V. V. veika kvalifikuotina pagal ANK 422 str. 6 d. ir vadovaujantis minėto įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi išnagrinėtina pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

V. V. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 1 d., 23 val. 20 min., vairuodamas transporto priemonę Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nebuvo. Narkotinių medžiagų jis buvo vartojęs laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 20-23 d. Jį sustabdę pareigūnai nusivedė į tarnybinį automobilį ir patikrino jo blaivumą, nustatę, kad jis blaivus pradėjo tikrinti automobilį ir pas jo draugą rado 4 tabletes narkotinių medžiagų, todėl pristatė jį į VšĮ Raseinių ligoninę tyrimams. Paėmus šlapimo tyrimą jis buvo teigiamas, todėl pareigūnai nusivežė jį į policijos komisariatą ir ten surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jokio paaiškinimo jam pareigūnai rašyti nesiūlė, davė tik pasirašyti ant protokolo. Įrašo, jog gailisi padaręs pažeidimą, pasirašydamas ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, nematė, jis pareigūnams nesakė, kad gailisi padaręs pažeidimą. Narkotinių medžiagų nuolat nevartoja, tai įvyko vieną kartą Kaune, naktiniame klube. Prieš maždaug 7-10 d. įsigijo narkotinių medžiagų, tuomet jas ir vartojo. Manė, kad praėjus tiek laiko, narkotinių medžiagų pėdsakų organizme neliks, todėl ir vairavo automobilį, apsvaigęs nesijautė.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 1 d. į VšĮ Raseinių ligoninę buvo pristatytas V. V. medicininiams tyrimams atlikti. Atlikus šlapimo tyrimą jo rezultatus įvedė į sistemą. Apsvaigimo akto apsvaigimui nustatyti tą kartą policija neprašė, todėl tyrimo apsvaigimui nustatyti jis neatliko, buvo atliktas tik šlapimo tyrimas. Su V. V. nebendravo, todėl, kokia buvo jo būsena tyrimo metu, pasakyti negali. Iš šlapimo tyrimo galima pasakyti, kad narkotinės medžiagos buvo vartotos, tačiau ar V. V. buvo apsvaigęs tyrimo atlikimo bei vairavimo metu, pasakyti negali. Šlapimo tyrimas nustatytų narkotinių medžiagų kiekio neparodo, tik parodo, kad narkotinės medžiagos buvo vartotos.

Liudytojas S. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su V. V. yra pažįstami. 2016 m. gruodžio 1 d. juos sustabdė policijos pareigūnai ir rado pas jį psichotropinių medžiagų, todėl nuvežė į Raseinius atlikti šlapimo tyrimus, paskui jį nuvežė į Kelmę, kur jis buvo sulaikytas dviem parom. Tą dieną V. V. neatrodė apsvaigęs, vairavo saugiai. Pareigūnams įtarimą galėjo sukelti ne V. V., o jo elgesys, tačiau tiksliai nežino.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, patruliuojant su kolega K. R. sustabdė automobilį, priėjus prie vairuotojo paprašė parodyti dokumentus ir iš karto suprato, kad kažkas yra ne taip, nes vairuotojo veiksmai buvo nekoordinuoti, jis visas buvo kaip guminis, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę. Iš pradžių pamanė, kad vairuotojas neblaivus. Paprašė vairuotojo išlipti iš automobilio ir pasitikrinti blaivumą, tačiau vairuotojas buvo blaivus. Paklausus ar vartojo narkotines medžiagas, vairuotojas tai paneigė, kiek vėliau nurodė, kad per pietus parūkė „žolės“. Patikrinus tiek vairuotoją, tiek keleivį buvo rastos keturios tabletės psichotropinių medžiagų. Tarnybiniame pranešime šių aplinkybių nenurodė, nes pamiršo, kadangi ilgai užtruko kol buvo atlikti tyrimai ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Abu asmenis pristatė tyrimams nustatyti apsvaigimą, nes jie akivaizdžiai buvo apsvaigę. Jie tikrai nebuvo išsigandę, jų būsena buvo kitokia, jie iš pradžių pasirodė neblaivūs, tačiau keista, kad iš automobilio salono nesklido alkoholio kvapas, o patikrinus blaivumą alkotesteriu tiek vairuotojas, tiek keleivis buvo blaivūs.

Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d., nakties metu dirbo su kolega M. G. ir patruliuojant Viduklės mstl., Šilo gatvėje pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį Peugeot, kuris staiga sulėtino greitį, todėl su kolega nusprendė patikrinti automobilį. Kolega nuėjęs prie automobilio pasikvietė ir jį. Išlaipinus vairuotoją iš automobilio, jis atrodė galimai apsvaigęs, tačiau patikrinus alkotesteriu nustatyta, kad jis blaivus. Tuomet jie patikrino automobilį, kartu ir keleivį, pas kurį rado keturias tabletes su narkotinėmis medžiagomis. Apsvaigimo būsenos nustatyti VšĮ Raseinių ligoninėje neprašė, nes tai buvo pirmas toks atvejis, todėl tiksliai nežinojo, kokius tyrimus reikia atlikti. Mano, kad tyrimas apsvaigimui nustatyti yra reikalingas, vėliau dėl šių duomenų į ligoninę nesikreipė. Asmenis vežė tyrimams, nes jie atrodė apsvaigę. Iš pradžių jie nurodė, kad alkoholio nevartojo, tačiau per pietus rūkė kanapių. Pas abu šlapime rasta vienodų medžiagų. Paskui kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išėjus iš komisariato patalpų, jie abu nurodė, kad tą dieną suvartojo po vieną tabletę su narkotinėmis medžiagomis.

Teismas remiasi ir kitais administracinio teisės nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), siuntimu atlikti medicininę apžiūrą (b. l. 4), laboratorinių tyrimų rezultatais, iš kurių matyti, kad Ekstazi, Metamfetamino ir Amfetamino tyrimų rezultatai teigiami (b. l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 6), tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 8), VĮ Regitra pažyma, iš kurios matyti, kad transporto priemonės savininkė R. K. (b. l. 9). ĮKNR pažyma, iš kurios matyti, kad V. V. teistas (b. l. 10). Žinias apie asmenį patvirtina pažyma apie asmens baustumą (b. l. 8) iš kurios matyti, kad V. V. turi galiojančią administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys <....> užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų o ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Kaip matyti iš bylos duomenų toks tyrimas iš viso nebuvo atliktas ir nebuvo suformuluota išvada ar V. V. vairuodamas transporto priemonę buvo apsvaigęs, ar ne.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai, radę V. V. vairuojamame automobilyje, pas keleivį S. D., galimai narkotinių medžiagų, bei kilus įtarimui, jog V. V. vairavo automobilį apsvaigęs, kreipėsi į VšĮ Raseinių ligoninę 2016-12-02, 00.25 val. pristatydami administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atlikti medicininę apžiūrą. Gydytojas V. K. bendro asmens būklės vertinimo, iš kurio būtų galima spręsti apie V. V. būklę tyrimo metu, neatliko ir išvados ar V. V. pagal savo būseną galėjo vairuoti, ar ne, nepateikė. Buvo paimtas tik biologinės terpės – šlapimo – bandinys, iš kurio matyti, kad V. V. šlapime rasta ekstazi, metamfetamino ir amfetamino. Apklaustas teismo posėdžio metu gydytojas V. K. paaiškino, kad tyrimo apsvaigimo būsenai nustatyti pareigūnai neprašė, o tai, kad tyrimas buvo pažymėtas siuntime atlikti medicininę apžiūrą nepastebėjo. Su pačiu tiriamuoju nebendravo, todėl, kokia buvo jo būsena tyrimo metu, pasakyti negalėjo. Pareigūnai, apklausti teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašė gydytojo atlikti tyrimo asmens apsvaigimo būsenai nustatyti, nes toks atvejis jų darbo praktikoje retas, todėl tiksliai nežinojo, kokius tyrimus reikia atlikti, vėliau dėl šių duomenų į ligoninę nesikreipė. Mano, kad šis tyrimas yra reikalingas.

Liudytojų M. G. ir K. R. teisme teikti paaiškinimai prieštarauja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojo S. D. parodymams. Policijos pareigūnas M. G. teisme parodė, kad sustabdžius automobilį patikrinimui ir priėjus prie vairuotojo iš karto kilo įtarimas, kad kažkas yra ne taip. Asmens judesiai, elgesys kėlė įtarimų, vyzdžiai buvo išsiplėtę, todėl patikrino jo girtumą, bet vairuotojas buvo blaivus. Atlikus paiešką ir radus narkotinių medžiagų pas keleivį S. D., abejonių dėl apsvaigimo nekilo, todėl asmenys medicininei apžiūrai buvo pristatyti į VšĮ Raseinių ligoninę. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas K. R.. Be to, patys pareigūnai pripažino, kad tyrimas asmens apsvaigimui nustatyti šiuo atveju yra reikalingas, kodėl jo neatliko, aiškiai nurodyti negalėjo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo principai. Teismas laiko, jog svarbu tai, kad šlapimo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, vien policijos pareigūnų parodymų nepakanka patvirtinti faktui, jog V. V. 2016 m. gruodžio 1 d., 23 val. 20 min., Raseinių r., Viduklės mstl., Šilo g. vairavo automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats V. V. neneigė prieš maždaug 7-10 dienų vartojęs narkotines medžiagas, kurias įsigijo naktiniame Kauno klube, tačiau akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimą transporto priemonės vairavimo metu nenustatyta, nes atliekant V. V. medicininę apžiūrą nebuvo vadovautasi neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodika, nebuvo atliktas tyrimas dėl bendros V. V. būklės vertinimo jo apsvaigimui nustatyti, taip pat nepateikta išvada ar asmuo pagal savo būseną galėjo vairuoti transporto priemonę, ar ne. Tik šlapimo tyrimo pagalba nustatyta, jog V. V. organizme rasta narkotinių medžiagų ekstazi, metamfetamino ir amfetamino, tačiau šios aplinkybės neįrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo transporto priemonės vairavimo metu. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, jog inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog V. V. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, požymių, todėl administracinio teisės nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d., 1 p., 635 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

V. V. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant padarytoje veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.