- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 2-201/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Atsakovas
- A. M., D. L.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-850-265/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. M. ir D. L. (L. G. ) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. M. ir D. L. (L. G. ) ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 145 000 EUR skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Klaipėdos apygardos teismas, 2010 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą iš esmės, nutarė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2010 m. rugsėjo 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir sustabdyti civilinę bylą iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 312-2N/2009, pardavimo.
Teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas – kredito įstaiga – pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš skolininko ir už jį laidavusio asmens. Reikalavimas kildinamas iš kredito teisinių santykių, susiformavusių tarp ieškovo ir atsakovu patraukto kredito gavėjo, taip pat iš laidavimo teisinių santykių, susiformavusių tarp ieškovo ir už kredito gavėją laidavusio asmens. Ieškovas įrodinėja, kad kredito gavėjui ir laiduotojui, kaip solidariems bendraskoliams, per sutartą terminą negrąžinus kredito, jis įgijo teisę į reikalavimo pareiškimą ir jo patenkinimą. Kadangi hipotekos kreditorius pareiškė reikalavimą ir pagrindiniam skolininkui, ir už jį laidavusiam asmeniui, kaip solidariems bendraskoliams, tarp šių atsakovais patrauktų asmenų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.6 str., 6.81 str., CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Pasak teismo, reikšminga bylos faktinė aplinkybė yra ta, kad pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka. Ieškovas ypatingos teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, o hipotekos teisėjas priėmė nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių ir yra prasidėjęs išieškojimo iš šio turto procesas. Teismas pažymėjo, kad šis faktas neeliminuoja kreditoriaus teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl negrąžinto kredito priteisimo iš pagrindinio skolininko ir jo laiduotojo, nes teisė į teisminę gynybą procesine prasme yra absoliuti. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankui pradėjus įkeisto turto pardavimo procedūras CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka ir tuo pačiu metu iš tų pačių prievolių kildinamus reikalavimus pareiškus skolininkui bei laiduotojui, pirmiausia turi būti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedūros. Tik paaiškėjus, ar kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą, galima iš esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui (LAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-435/2008). Pasak teismo, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Teismas padarė išvadą, kad tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu.
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir civilinę byla toliau nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme ginčo teisenos tvarka.
1. Skolos likutis, gautas pardavus ieškovui įkeistą hipoteka turtą, nesukuria prejudicinio ryšio tarp bylų. Skolos suma yra pagrįsta konkrečiais civilinėje byloje dėl skolos priteisimo esančiais įrodymais, o realizavus įkeistą turtą jos eigoje skola tiesiog būtų mažinama, atitinkamai tikslinant ieškinį. Tačiau tai nereiškia, kad skola iš atsakovų yra priteistina tik realizavus ieškovo naudai įkeistą turtą (LAT 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).
2. Teismas padarė klaidingas išvadas dėl privalomo nagrinėjamos bylos sustabdymo. Užbaigus civilinę bylą, esančią Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, paaiškėtų likusios skolos dydis. Nenustatytos jokios aplinkybės, galinčios trukdyti teismui sprendimo priėmimui reikšmingus faktus nustatyti šioje byloje. Teigia, kad nėra būtinos privalomo sustabdymo sąlygos - negalimumo nagrinėti bylą, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad apygardos teisme nagrinėjama byla turi būti sustabdyta, kol nebus išnagrinėta byla apylinkės teisme.
Šalies argumentai
3. Siekdamas apginti savo pažeistas teises (CK 1.138 str.), kreditorius turi teisę kreiptis į teismą tiek pateikdamas pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CPK 558 str.), tiek ir pareikšdamas ieškinį (CPK 135 str.). CK 4.193 straipsnis nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vieną iš galimų teisių gynimo būdų ir neįpareigoja pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę būtinai iš įkeisto turto. Negalima teigti, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreditorius gali pasinaudoti tik pardavus įkeistą daiktą varžytinėse už mažesnę sumą, nei jam priklauso. Šie klausimai yra reikšmingi vykdymo eigai, o byloje dėl skolos priteisimo sprendžiamas klausimas, kurie asmenys pripažintini atsakingais už skolos grąžinimą. Priteisus skolą iš konkrečių asmenų, iš jų turto ir bus tenkinamas reikalavimas priverstine tvarka. Išieškojimo nukreipimo į konkretų turtą tvarką bei sąlygas numato CPK 662-666 straipsniai. CK 4.193 straipsnis taikytinas tik kreditoriui pasirinkus pasinaudoti savo, kaip privilegijuoto kreditoriaus, teise nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Ši norma netaikoma, kai kreditorius pasirenka reikalauti prievolės įvykdymo bendra tvarka, t.y. nepasinaudoja savo teise pirmiausiai nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą.
4. Hipotekos objekto vertė šiai dienai yra žymiai mažesnė nei atsakovų visa skola AB DnB NORD bankui ir turi tendenciją mažėti, atsižvelgiant į bendrą kainų mažėjimą nekilnojamojo turto sektoriuje. Išieškojimas iš įkeisto turto užtrunka, o pats įkeisto turto realizavimas dar neužtikrina skolos kreditoriui grąžinimo. Kreditorius teisėtomis priemonėmis siekia, kad už skolą atsakytų visi atsakomybę prisiėmę asmenys.
5. Nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikytina, kadangi skiriasi minėtų bylų ir šios ratio decidendi.
6. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Atskirai pareikšti reikalavimai laiduotojui ir pagrindiniam skolininkui turi savarankiškus pagrindus. Paprastai nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą, kurioje reikalavimai pareikšti laiduotojui, kol bus išspręsti kreditoriaus ginčai ar užbaigta ne ginčo procedūra su pagrindiniu skolininku. Teigia, kad galėtų atsirasti pagrindas išskirti civilinę bylą į dvi (CPK 136 str. 3 d.) ir reikalavimus laiduotojai nagrinėti toliau.
7. Teigia, kad nėra aišku, ar įkeistas turtas iš viso kada nors bus parduotas, todėl akivaizdu, jog tokiu atveju iškiltų klausimas dėl 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties įgyvendinimo dalyje dėl civilinės bylos atnaujinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad hipoteka yra priverstinė. Nutartis neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo (CK 1.5 str.), proceso koncentracijos bei ekonomiškumo (CPK 7 str.) principų, o joje nurodytų aplinkybių bylos atnaujinimui gali iš viso nebūti, kas iš esmės pažeidžia kreditoriaus interesus.
8. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta konkrečiam terminui, todėl ir reikiami finansiniai resursai buvo pritraukti ir numatyti konkrečiam terminui. Sustabdant civilinę bylą neaiškiam laikotarpiui, bankas kiekvieną dieną turi pritraukti naujus finansinius resursus ir patiria papildomus nuostolius. Nutartis pažeidžia ieškovo interesus, teisės principus, prieštarauja teismų praktikai bei CPK numatytų teisės normų tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Šioje byloje kilo klausimas, ar gali būti sustabdyta byla, kurioje reikalavimai pareikšti tiek pagrindiniam skolininkui, tiek laiduotojui, tuo atveju, kai hipotekos teisėjas yra priėmęs nutartį dėl kreditoriui įkeisto turto pardavimo varžytynėse ir yra prasidėjęs išieškojimo iš tokio turto procesas.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 312-2N/2009, pardavimo, padaręs išvadą, kad pirmiausia turi būti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedūros ir tik paaiškėjus, ar kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą ir kokiu mastu, galima iš esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui.
Atskiruoju skundu ieškovas AB DnB NORD bankas teigia, kad nėra bylos sustabdymo pagrindų, kad atskirai pareikšti reikalavimai laiduotojui ir pagrindiniam skolininkui turi savarankiškus pagrindus ir kad, realizavus turtą, skola tiesiog būtų mažinama, tikslinant ieškinį. Su šiais apelianto argumentais nesutikti nėra pagrindo.
Ieškovas, kaip kreditorius, turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, saisto jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydis, bet nesaisto kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą sustabdė, padaręs išvadą, kad pirmiausia turi būti užbaigtos įkeisto turto priverstinio pardavimo procedūros, nes, pasak teismo, tik paaiškėjus, ar kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą ir kokiu mastu, galima iš esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui. Tačiau su tokia teismo išvada sutikti nėra pagrindo, kadangi teismas laiduotojo prievolę nepagrįstai susiejo su įkeisto turto pardavimo varžytynėse momentu. Taip iš esmės yra iškreipiama solidariosios prievolės samprata, be to, lieka neaišku, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, o, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad net ir vykstant įkeisto turto priverstinio pardavimo procedūroms, tuo atveju, kai ieškinys yra pareikštas ir pagrindiniam skolininkui, ir laiduotojui, civilinės bylos sustabdymas iki įkeisto turto pardavimo, nėra pateisinamas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Tad teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė, tinkamai neįvertinęs svarbių faktinių šios bylos aplinkybių, netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš esmės.