- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-804-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00735-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- R. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. J. ir R. J. (toliau kartu – pareiškėjai) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
3. Teismas, nustatęs, kad tiek pareiškėjas R. J., tiek pareiškėja R. J. negyvena Lietuvoje, abu yra deklaravę išvykimą į Vokietiją, padarė išvadą, kad pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir Reglamentas „Briuselis II bis“) 3 straipsnio 1 dalies a punkte išvardyti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Esant minėtoms aplinkybėms (pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje) ir įstatyminiam reglamentavimui, pareiškėjams nepateikus įrodymų, kad turi Lietuvos pilietybę, teismas konstatavo, jog pareiškėjų prašymas neteismingas Lietuvos teismams, todėl atsisakė jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas,784 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punktu, nesirėmė CPK 784 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktu. Be to, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis Lietuvos Respublikos piliečiams, Lietuvos Respublikoje neturintiems gyvenamosios vietos ir turto, suteikia teisę pareiškimą dėl santuokos nutraukimo paduoti bet kuriam apylinkės teismui savo pasirinkimu. Iš pareiškėjų santuokos liudijimo ir prie pareiškimo pridėtų asmens dokumentų matyti, jog abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Jeigu teismui kilo abejonių dėl pareiškėjų pilietybės, jis turėjo teisę pritaikyti trūkumų šalinimo institutą, tačiau tai savaime nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamoji byla turi tarptautinį elementą, todėl teismas turi patikrinti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
9. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams.
10. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalį bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų kelių jurisdikcijos pagrindų nėra hierarchijos, t. y. visi paminėto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvūs kriterijai yra alternatyvūs. Tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis išimtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismą pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas sutuoktiniai turi alternatyvią galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo į teismą valstybės narės, kurios pilietybę abu turi.
11. Pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šiuo metu gyvena Vokietijoje, tačiau kartu pateikė įrodymus, jog abu yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas, jog abiejų sutuoktinių buvimas Lietuvos Respublikos piliečiais yra pakankamas pagrindas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją priskirti Lietuvos Respublikos teismams, yra pagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis suteikia Lietuvos Respublikos piliečiams, neturintiems Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, teisę pareiškimą dėl santuokos nutraukimo paduoti bet kuriam apylinkės teismui savo pasirinkimu, todėl pareiškėjai turėjo teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduoti Marijampolės apylinkės teismui pagal paskutinę žinomą pareiškėjo R. J. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
12. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina. Ieškinio (šiuo atveju – prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio (prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme). Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų R. J. ir R. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.