- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-6600-1238/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01865-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Molderė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“
- Advokatai
- Rūta Malevskytė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo įsiskolinimo už nekilnojamąjį turtą išregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iki 2011 m. spalio 28 d. grynaisiais pinigais sumokėjęs 33 885,54 Eur (117 000 Lt), yra visiškai atsiskaitęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad:
1.1. Pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė 1/24 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 2139/50000 dalies negyvenamosios patalpos – požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Daiktai), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 3.1 papunktį, pareiškėjas Daiktus įsigijo už 117 000 Lt, kuriuos pareiškėjas buvo įsipareigojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti iki 2011 m. spalio 28 d., o iki bus visiškai atsiskaityta už įsigytus Daiktus, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos žymos „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
1.2. Pareiškėjas nustatytu terminu, sumokėjęs grynaisiais pinigais 117 000 Lt, visiškai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei atsiskaitymą grynaisiais pinigais patvirtinančio dokumento Pareiškėjui neišdavė, nei nekilnojamojo turto registre įregistruotų minėtų žymų neišregistravo.
1.3. Apie tai, kad nekilnojamojo turto registre žymos „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ vis dar yra įregistruotos ir informacijos, kad jos negaliotų arba būtų panaikintos, nėra, pareiškėjas sužinojo tik 2024 m. gruodžio mėnesį, kai nusprendė parduoti Daiktus. Pradėjus domėtis apie susidariusią situaciją, pareiškėjui tapo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“: 1) Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1794-436/2014 buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi skiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Administratorius); 2) Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1794-436/2014 pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 3) Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-846-436/2015 veikla pripažinta pasibaigusia. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. balandžio 2 d. išregistruota.
Atsiliepimas
1.4. Pareiškėjo atstovei susipažinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje esančia medžiaga, tapo žinoma, kad: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 10 d. atsiliepime civilinėje byloje Nr. B2-1794-436/2014 tarp skolininkų, kurie 2014 m. kovo 28 d. buvo skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas nėra nurodytas; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 31 d. balanse Nr. 2013-1-b informacijos apie pareiškėją, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininką, nėra; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje Nr. 2014-1-p informacijos apie Pareiškėją, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininką, nėra; 4) Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje, teikiamoje pirmajam kreditorių susirinkimui ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., dalies „Dėl įmonės sudarytų sandorių“ (lentelėje) 18 punkte nurodyta, kad sandoris „2011.09.29 V. Ž. Pirkimo-pardavimo sutartis (NT) 5“ buvo patikrintas, bet tos pačios ataskaitos dalyje „Dėl debetinių įsiskolinimų“ pareiškėjas kaip skolininkas nėra nurodytas.
1.5. Kartu su pareiškimu pateikiami įrodymai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Daiktus nustatytu terminu atsiskaitė, todėl pagrįstai jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko, nėra nei viename iš pridedamų dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus, atlikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir sandorių patikrinimą ataskaitoje nėra informacijos apie pareiškėją, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininką. Kitų dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas nustatytu terminu atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas neturi. Taip pat galimybės gauti dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjo atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktą, pareiškėjas neturi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Daiktų pirkimo-pardavimo sutartys ir buhalteriniai dokumentai, kaip ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, buvo saugomi 10 m. ir šiuo metu jau yra sunaikinti. Taigi pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2011 m. spalio 28 d. grynaisiais pinigais sumokėjęs 117.000,00 LT, yra visiškai atsiskaitęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo atstovė pareiškime nurodytas aplinkybes palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.
3. Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo pinigai buvo gauti, su įmone buvo pilnai atsiskaityta, įmonei bankrutuojant, pareiškėjo įsiskolinimo buhalterijoje registruota nebuvo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu toks būtų pareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė 1/24 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 2139/50000 dalies negyvenamosios patalpos-požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 3.1 papunktį pareiškėjas Daiktus įsigijo už 117 000 Lt, kuriuos pareiškėjas buvo įsipareigojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti iki 2011 m. spalio 28 d., o iki bus visiškai atsiskaityta už įsigytus Daiktus, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos žymos „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ (e. b. l. 7–17).
8. Į bylą pateiktas Kauno miesto savivaldybės 2025 m. sausio 14 d. dokumentų naikinimo aktas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009–2015 m. baigtų trumpai saugomų bylų (bylų indeksas 7-16) sąrašas, pasibaigus saugojimo terminui, buvo atrinktas naikinti (e. b. l. 34). Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 10 d. atsiliepimo civilinėje byloje Nr. B2-1794-436/2014 matyti, kad pareiškėjas nėra nurodytas tarp skolininkų, kurie 2014 m. kovo 28 d. buvo skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 42–43). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 31 d. balanso Nr. 2013-1-b matyti, kad informacijos apie pareiškėją, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininką, nėra (e. b. l. 44). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitos Nr. 2014-1-p matyti, kad informacijos apie pareiškėją, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininką, nėra (e b. l. 51–52). Iš Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos teikiamos pirmajam kreditorių susirinkimui ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad dalies „Dėl įmonės sudarytų sandorių“ (lentelėje) 18 punkte nurodyta, kad sandoris „2011.09.29 V. Ž. Pirkimo-pardavimo sutartis (NT) 5“ buvo patikrintas, bet tos pačios ataskaitos dalyje „Dėl debetinių įsiskolinimų“ pareiškėjas kaip skolininkas nėra nurodytas (e. b. l. 53–59).
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).
12. Juridinę reikšmę turinčiam (atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjas įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Daiktus (1/24 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 2139/50000 dalį negyvenamosios patalpos – požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) ir už juos yra atsiskaitęs.
13. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).
14. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1/24 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 2139/50000 ir dalį negyvenamosios patalpos-požeminio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre pagal minėtą sutartį nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. įregistruotos žymos „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo pinigai buvo gauti, su įmone buvo pilnai atsiskaityta, įmonei bankrutuojant, pareiškėjo įsiskolinimo buhalterijoje registruota nebuvo.
15. Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teise laisvai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, kurio tikslas Nekilnojamojo turto registre panaikinti esančias žymas „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Šiuo atveju atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjo turimų dokumentų nepakanka valstybės įmonės Registrų centrui patvirtinti žymos apie įsiskolinimą pasibaigimą, tačiau jų pakanka šiam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad dokumentas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nekilnojamą turtą (1/24 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)ir 2139/50000 dalį negyvenamosios patalpos – požeminio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas yra atsiskaitęs, nėra išlikęs. Pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarasto dokumento – apmokėjimo kvito. Įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, teismas vertina, jog pareiškėjas pagrindė, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nekilnojamą turtą –1/24 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)ir 2139/50000 dalį negyvenamosios patalpos – požeminio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nes jokių įrodymų, paneigiančių atsiskaitymo faktą, byloje nėra, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui įgyvendinti nuosavybės teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre panaikinti esančias žymas „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjamoje byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. spalio 28 d. grynaisiais pinigais sumokėjęs 117 000 Lt (vieną šimtą septyniolika tūkstančių litų), yra visiškai atsiskaitęs su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3338, už nekilnojamąjį turtą – 1/24 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 2139/50000 dalį negyvenamosios patalpos – požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre panaikinti esančias žymas „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.