- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- A-1634-556/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00385-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su dar vienu asmeniu, kuriose tualetas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamojo ploto, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Dėl to pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimą, kitus nepatogumus.
3. Pareiškėjas taip pat skunde teigė, kad būnant Lukiškių TI-K, jam, kaip priskirtam paprastajai nuteistųjų grupei, nebuvo užtikrinta Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnyje numatyta teisė į 3 valandų pasivaikščiojimą gryname ore. Dėl tokio Lukiškių TI-K administracijos neveikimo pareiškėjas nurodė jautęs nervinę įtampą, diskomfortą ir kitus nepatogumus.
4. Nurodytos laikymo sąlygos, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė jo subjektinę teisę kalėti teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad tai, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, yra pripažįstama ir administracinių teismų praktikoje.
Atsiliepimas
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, prašė priteisti 1,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagą.
6. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracijos turimais duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. rugsėjo 5 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje), pareiškėjas tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 301, kurios plotas 8,03 kv. m (2 asmenys kameroje), 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus pataiso namus.
7. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, teigė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad ne nuo Lukiškių TI-K priklauso suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičius. Atsiliepime taip pat nurodė, kad kamerose tualetas nuo gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele, akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Atsiliepimas
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčo laikotarpiu nesikreipė. Pažymėjo, kad teismų praktikoje tinkamu pažeistų teisių apgynimu pripažįstamas konstatavimas, jog buvo pažeista asmens teisė ir ne visais atvejais turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, taip pat manė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodė patyręs Lukiškių TI-K.
11. Teismas vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendė, kad sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas, sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.
12. Dėl pareiškėjui neužtikrintos teisės į 3 valandų pasivaikščiojimą kasdien, teismas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punkte nustatyta norma, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas ir iš bylos rašytinių įrodymų nustatęs, kad pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, kilusias abejones dėl pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore realizavimo, vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo atžvilgiu privatumo ir teisės pasivaikščioti 3 valandas gryname ore pažeidimas truko tik 18 val., atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, jog pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai, sprendė, kad pareiškėjo teisės į teisės normomis garantuotas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Šalies argumentai
14. Teismas, pasisakęs, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
III.
15. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
16. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjas teigia, kad jis būdamas Lukiškių TI-K patyrė stiprius išgyvenimus, kurie, jo manymu, gali turėti neigiamos įtakos jo veiksmams ateityje.
Atsiliepimas
17. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės atkartojo savo poziciją pateiktą atsiliepime į pirminį skundą. Nurodo, jog su pareiškėjo pozicija nesutinka, vertina, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir įrodymus. Prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, jog su juo nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
20. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).
22. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tikrai nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais negalėjo būti priteistas.
23. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.