- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e1-1805-409/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38153-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- A. Š.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja A. K., išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro G. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis Statybininkų (duomenys neskelbtini), (deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini)), teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-08-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirta bausmė - 40 parų areštu; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė - 60 (šešiasdešimt) parų areštas; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atlikęs 2016-08-02, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - motinai Z. Š., būtent: 2020-09-22, apie 20. 20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia įspyrė vieną kartą nukentėjusiajai Z. Š. į kairiąją koją, taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Š. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena su savo motina Z. Š., adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-22, apie 13.00 val., motina jam pradėjo priekaištauti, kad jis grįžo neblaivus į namus. Anksčiau ji konfliktuodavo su jo jau mirusiu tėvu, o dabar tą patį daro su juo, nuolat pyksta, kad jis geria, nes ji pati yra visiškai negerianti. Vakare, apie 20.20 val., motinai būnant virtuvėje jai spyrė į koją. Kiek pamena, pataikė į apatinę jos kojos dalį, galėjo būti, kad pataikė į blauzdą. Buvo apsiavęs guminėmis šlepetėmis. Mano, kad motinai spirdamas sukėlė fizinį skausmą. Kai jai įspyrė, jis buvo neblaivus, būdamas blaivus nesmurtautų. Motina buvo blaivi. Ji jam policiją kviečia jau ne pirmą kartą. Prieš kelis metus yra smurtavęs buvo smurtavęs prieš motiną, buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Supranta, kad pasielgė labai blogai. Ar buvo konfliktas su mama dėl grybų, jis nepamena. Kiek pamena, kai jai įspyrė jis nuėjo dar pažiūrėti televizoriaus, o po to užmigo. Nemanė, kad motina jam iškvies policiją. Tikrai labai gailisi kas nutiko, po įvykio pas motiną neina, pas ją negyvena, laikosi jam paskirtų apribojimų. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dirbti viešuosius darbus, jeigu bus paskirti. (b. l. 73-76, 81-84).
Nukentėjusioji Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo sūnui A. Š. yra leidusi gyventi savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese. 2020-09-22, apie 12.00 val., į namus parėjo neblaivus sūnus A. Š. ir jis pasigedo savo telefono, pradėjo jos klausti, kur jo telefonas. Ji jam atsakė, kad ką ji žino, kur jo telefonas. Jis atrodė konfliktiškai nusiteikęs. Tuomet jis vėl išėjo iš namų, po to vėl parėjo. Grįžo į namus apie 12.30-13.00 val., parsinešė alaus. Jis pradėjo prie jos kabinėtis, sakė: „tu šiokia tokia, tu padla, kada tu nudvėsi?“, bei panašiai, ją vadino įžeidžiančiais žodžiais, bet negrasino. Ji stengėsi su juo nekonfliktuoti. Po to abu buvo namuose. Matė, kad vakare, tikslaus laiko nepamena, jis užsikaitė virti grybus, o kai grybai išvirė, ji įsidėjo į lėkštę grybų, nes norėjo paragauti, o tai pamatęs, sūnus jai pradėjo priekaištauti dėl tų grybų, kad ji neina į mišką ir nerenka. Tuomet ji padėjo lėkštę su grybais, jis jai atnešė vėl tą lėkštę į miegamąjį kambarį, sakė: „tai valgyk, valgyk, kad įsidėjai“. Po to, jau galėjo būti apie 20.20 val., kai ji buvo virtuvėje, pamena, kad lauke jau buvo tamsu, jai būnant prie spintelės, sūnus priėjo prie jos, ir jai vieną kartą įspyrė į kairės kojos blauzdą, ties keliu. Jis jai įspyrė iš toliau. Kiek pamena jis buvo su guminėmis tapkėmis. Kai jis jai įspyrė, ji juto fizinį skausmą kairėje kojoje. Po jo spyrio ji išlėkė į lauką su savo telefonu ir paskambino į policiją, ji matė, kad jis jau nebeaprims, jis atrodė agresyviai nusiteikęs, ji jo pasisaugoja, nes praeityje yra smurtavęs, jis yra ją sumušęs, sėdėjo kalėjime už jos sumušimą. Kai jis jai įspyrė, tarp jų buvo kažkur metro atstumas, mano, jei jis būtų buvęs arti jos, ir būtų spyręs jai iš arti, smūgis būtų buvęs dar stipresnis. Visgi yra senas žmogus, jaučia skausmą. Kai jis jai įspyrė, jis šūkavo, mano, kad jis įspyrė tyčia. Ji pati priešais jį nešūkavo, jam nieko nedarė, nes jo bijojo. Po įvykio į medikus nesikreipė ir neketina kreiptis, nes juto trumpalaikį fizinį skausmą, vėliau jai kojos nebeskaudėjo, mėlynė neatsirado. Sūnus yra ir anksčiau smurtavęs. Po vyro mirties sūnus tapo agresyvus. Po tų įvykių, kai jis prieš ją smurtavo, ji jį buvo išregistravusi, tačiau kai praėjo keli metai, ji jį įsileido, visgi jis jos sūnus. Mano, kad viskas vyksta dėl sūnaus gėrimo, prašo, kad sūnui būtų paskirtas gydymasis nuo alkoholizmo, nes kai gauna pašalpą, jis visus pinigus prageria. Įvykio metu namuose jie buvo dviese. Po įvykio su dukra A. B. telefonu kalbėjosi 2020-09-23 rytą, sakė jai, kad iškvietė policiją dėl sūnaus triukšmo, ką dar su ja kalbėjo, nepamena, ar sakė apie smurtą, nepamena. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, ji ieškinio nereikš, nes turtinė žala jai nebuvo padaryta. (b. l. 13-16).
Liudytoja A. B. parodė, kad A. Š. yra jos brolis. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), mama Z. Š. ir brolis A. Š. gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-22 ji bendravo su mama ryte, gal apie kokią 09.00 val., per telefoną, nebuvo jokios kalbos apie brolį, ar apie tai, kad mamai kas nors būtų nutikę, tą dieną jos daugiau su ja nebekalbėjo. 2020-09-23 jai paskambino mama ir pasakė, kad išvežė jos brolį į policiją. Klausė jos, dėl ko, ji atsakė, kad dėl to, jog tarp jų įvyko konfliktas, kad brolis buvo agresyviai nusiteikęs. Apie sumušimą, ar kaip ji buvo galimai sumušta, ji jai nieko nesakė. Ji mamai nieko nesakė taip pat, pradėjo kalbėti su mama kita tema, apie grybavimą, apie brolį jos daugiau nebekalbėjo. Nebenorėjo kalbėti apie brolį, nes jai buvo nemalonu apie tai kalbėti. Tai mamos ir brolio reikalai, kas ten nutiko. Kaip suprato, policiją mama iškvietė broliui dėl konflikto, nes jai yra žinoma, kad brolis yra naudojęs smurtą mamos atžvilgiu praeityje. Tačiau ji į tai nesigilino, nes gyvena atskirai. Jai žinoma, kad brolis mėgdavo vartoti alkoholį, tačiau kaip yra dabar, ji nežino, su broliu ji beveik nebendrauja, bendrauja tik su mama. Mama alkoholio niekada nevartoja, nemano, kad ji kviestų policiją be reikalo, ar kad meluotų policijai.(b. l. 53-56).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti užfiksuoti pirminiai duomenys įvykio vietoje – 2020-09-22 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus A. Š. smurtavo prieš nukentėjusiąją Z. Š. – spyrė vieną sykį iš kojos į kairę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. (b. l. 7-10).
2020-10-02 apžiūros protokole užfiksuotas ir aprašytas nukentėjusiosios pokalbis su BPC operatoriumi, t. y. nukentėjusioji Z. Š. pranešė, jog jos sūnus smurtavo prieš ją namuose. (b. l. 26-27).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 45-50).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Z. Š. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. (b. l. 40).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta.
Kaltinamojo A. Š. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir kaltinamajam A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį 2 dalį skirti viešuosius darbus 9 mėnesių terminui, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, bei galutinę bausmę skirti viešuosius darbus 6 mėnesių terminui, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamasis A. Š. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. (b. l. 120-122).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. A. Š. teistas 4 kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, tačiau teistumas yra išnykęs. Jis ne pirmą kartą smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu (b. l. 110-114), baustas administracine tvarka (b. l. 101-109), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 99, 100). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai. Kadangi A. Š. kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, A. Š. į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 21.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 16.00 val. (viena para) (b. l. 64-66, 67-68), ir laikytina, kad jis yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš artimą šeimos narį – motiną, bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą.
Kaltinamajam A. Š. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 91-92) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 88-90), paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktiniai įrodymai – kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę A. Š. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Bausmės pradžią A. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, A. Š. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 21.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 16.00 val. (vieną parą), ir laikyti, kad jis yra atlikęs 6 (šešias) viešųjų darbų valandas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. Š. kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktinius įrodymus – kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.