Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 2009 m. gruodžio 15 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 135 str. 2 d. 1 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. sunkiai sužalojo mažametį.

G. P. 2009 m. gegužės 11 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), Z. P. priklausančio buto kambaryje, dėl mažareikšmio preteksto – priekaištaudamas dėl neišpainiotų žvejybinių tinklų, atsineštu iešmu dūrė į dešinįjį petį ne mažiau kaip tris kartus ant lovos sėdinčiam mažamečiam nukentėjusiajam S. P., gim. 1995-10-24, sukeldamas fizinį skausmą bei tuo pačiu iešmu dėl tos pačios priežasties tyčia dūrė vieną kartą S. P. į kairę akį, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą – kairės akies kleros (odenos) prasiskverbiančią žaizdą su stiklakūnio ir krumplyno iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, dėl to S. P. neteko regėjimo šia akimi ir taip prarado didelę dalį (daugiau nei 30 proc. ) bendro darbingumo.

Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino iš dalies.

Jis parodė, kad su nukentėjusiuoju yra kaimynai, gyvena tame pačiame name. 2009 m. gegužės 11 d. dienos metu jis su nukentėjusiuoju S. P. ir jo broliu A. P. sode šalia namo kepė šašlykus, alkoholinių gėrimų negėrė. Pavalgę išsiskirstė. Pavakary jis nuėjo į butą pas A. P., norėdamas grąžinti iešmą, ir ėmė kalbėtis su nukentėjusiuoju S. P.. S. P. sėdėjo ant lovos, o jis – ant fotelio, stovėjusio šalia S. P. dešinėje pusėje. Jie kalbėjosi apie žvejybinių tinklų išpainiojimą, tačiau nesipyko. S. P. žadėjo eiti tinklus painioti vėliau. Kalbėdamas jis iešmo rankena, laikydamas iešmą kaire ranka per vidurį, kelis kartus palietė S. P. dešinįjį petį, po to abu su S. P. kartu stojosi ir G. P., norėdamas pažiūrėti į įėjusį A. P. sukosi ir taip netyčia iešmo smaigaliu įdūrė S. P. į kairiąją akį. Tyčia S. P. įdurti ar sukelti skausmą jis nenorėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2009 m. gegužės 11 d., grįžęs iš mokyklos kartu su kaltinamuoju ir savo broliu Artūru kepė ir valgė sode šašlykus, po to jis parėjo namo ir žiūrėjo televizorių. Apie 17 val. ieškoti brolio atėjo G. P., rankoje laikydamas metalinį iešmą. Jie sėdėdami kalbėjosi, kad reikia išpainioti žvejybinius tinklus, G. P. jam iešmu tris kartus baksnojo į dešinį petį, jis juto skausmą, todėl suėmęs ranka G. P. laikomą iešmą, ji nuo savęs atstūmė ir atsistojo. G. P. vis klausinėjo, ar jis eis painioti tinklų. Kai jis atsakė, kad neis, tada G. P. jam stovinčiam metalinio iešmo smaigaliu tyčia dūrė į kairę akį.

Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis S. P. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodydamas, kad G. P. jam tyčia dūrė stovinčiam metaliniu iešmu į akį (b. 1. 21).

Šiuos savo parodymus S. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. 1. 22–25).

M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 1739/09(03) nurodyta, jog S. P. padaryta kairės akies kleros (odenos) prasiskverbianti žaizda su stiklakūnio ir krumplyno iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą. Dėl nurodyto kairiosios akies sužalojimo S. P. neteko regėjimo, t. y. prarado didelę dalį (daugiau nei 30 proc.) bendro darbingumo – jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32–33).

Liudytoja Z. P. parodė, kad 2009 m. gegužės 11 d. vakare iš sūnaus Artūro sužinojo, kad jos sūnui S. P. yra sužalota akis, bėga kraujas ir jis vežamas į Šilutės ligoninę. Po to S. P. nedelsiant buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Vėliau sūnus papasakojo, kad G. P., priekaištaudamas dėl neišpainiotų žvejybos tinklų, iešmu baksnojo į petį, o paskui tyčia durdamas iešmu sužalojo akį.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Šilutės r., Kintų sen., Staniškių k., Z. P. gyvenamosios patalpos, buto kambarys, kur buvo sužalotas S. P. (b. 1.10–12).

Iš daiktų apžiūros protokolo matosi, kad metalinis iešmas, kurį pateikė Z. P., yra smailiu galu (b. 1. 60).

Nors kaltinamasis teigia, jog akį išdūrė ir taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį netyčia, kai stojosi nuo fotelio, o nukentėjusysis nuo sofos, ant kurios sėdėjo, tai paneigta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad G. P. dūrė į akį iešmu tyčia, supykęs dėl to, kad jis nesutiko eiti išpainioti žvejybinių tinklų, tuo metu, kai jis jau stovėjo atsirėmęs į sieną. Taip nukentėjusysis aiškino po įvykio ir savo motinai liudytojai Z. P., parodydamas, kad G. P. jam supykęs įdūrė į akį tyčia.

Paprašytas teismo akivaizdžiai parodyti kaip sužalojo nukentėjusįjį, kaltinamasis parodė, kad iešmą laikė kairėje rankoje už jo vidurio ir bukuoju galu ir sėdėdamas baksnojo nukentėjusiajam į dešinį petį, kaip stodamasis ir laikydamas kairėje rankoje iešmą galėjo sužaloti dešinę S. P. akį, detaliau nei paaiškinti, nei parodyti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nesakė, kad sužalojo nukentėjusįjį netyčia, teigė, kad sužalojimo aplinkybių paaiškinti negali, pripažino, kad į akį įdūrė, kai S. P. stovėjo (Įtariamojo apklausos protokolas b. l. 72). Visa tai įrodo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas tyčia duriant iešmu į akį, o kaltinamojo versija, jog nukentėjusįjį sužalojo netyčia, stodamasis nuo fotelio, yra išgalvota, siekiant sušvelninti jo baudžiamąją atsakomybę.

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis ir nukentėjusysis gyvena kaimynystėje, vienas kitą gerai pažįsta, kaltinamasis parodė žinojęs, kiek S. P. metų, kad jis yra mažametis. Kad kaltinamasis norėjo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, jog šis prarastų regėjimą viena akimi, nenustatyta, tačiau durdamas aštriu metaliniu iešmu nukentėjusiajam į akies sritį kaltinamasis tyčiniais veiksmais tokias sunkias pasekmes sukėlė. Kaltinamasis veikdamas netiesiogine tyčia sunkiai sužalojo mažametį asmenį. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 1 p. Pagal BK 140 str. 2 d. kaltinamojo veika nekvalifikuojama, nes tiek baksnodamas metaliniu iešmu į nukentėjusiojo petį, tiek durdamas į akį kaltinamasis veikė tuo pačiu metu ir bendra tyčia.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą – sunkiai sutrikdė mažamečio sveikatą, sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaus visą gyvenimą, nes neteko regėjimo viena akimi bei dalies darbingumo.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (Žinybinio registro pažyma, b. l. 90–91). 2009 m. gruodžio 15 d. yra nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. ir 180 str. 1 d. už veikas, padarytas po veikos, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos G. P. charakterizuojamas neigiamai. Charakteristikoje nurodyta, kad kaimynai ne kartą kreipėsi į seniūniją dėl šiurkštaus G. P. elgesio, polinkio pažeidinėti viešąją tvarką (b. l. 97). Kaip matosi iš pažymos, G. P. penkis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kai neturėdamas vairuotojo pažymėjimo vairavo transporto priemones būdamas neblaivus (b. l. 92–94). Tai G. P. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį girtauti bei pažeidinėti įstatymus, nors jis, kaip matosi iš UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažymos, psichikos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. 1. 96).

Bausmė švelninama atsižvelgiant į tai, kad G. P. yra jaunas, kaip jau minėta, nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau neteistas, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nors ir nedidelę dalį žalos, nukentėjusieji jam atleidžia, prašo griežtai nebausti.

CK 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Kadangi nustatyta, jog S. P. sužalojo kaltinamasis G. P., jis privalo atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą Z. P. kaltinamajam pareiškė 4 000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pateikė ieškinį pagrindžiančius dokumentus (b. l. 47–55). S. P. buvo gydomas Kauno klinikinėje ligoninėje, du kartus operuojamas, jo motina, gyvenanti Šilutės rajone, be abejonės, turėjo didelių išlaidų, nes turėjo vykti pas sūnų, pirkti jam maisto, vaistų, negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo. Kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta. Ieškinys priteistinas, jo dydis mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo motina 500 Lt, kaip pripažįsta ieškovė, jau atlygino.

Šilutės rajono vyriausiasis prokuroras, atstovaudamas mažamečio nukentėjusiojo S. P. interesus, pareiškė 100 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 57).

Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis, be abejonės, patyrė dideles fizines kančias bei nepatogumus. Jam buvo atliekamos operacijos, jis ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, neteko regėjimo viena akimi, gydomas ir šiuo metu.

Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir priteistinas. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (jokio vertingo turto neturi), tačiau yra jaunas ir darbingas, bei į nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą nuomonę, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 50 000 Lt.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 2 131,66 Lt S. P. gydymo išlaidų priteisimo (b. l. 36–39). Remiantis CK 6. 280 str., 6. 283 str. 1 d., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str., šios išlaidos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 1 p., ir nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2009 m. gruodžio 15 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę G. P. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš G. P. S. P. 50 000 Lt neturtinę žalą, Z. P. 3500 Lt turtinę žalą, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2 131,66 Lt S. P. gydymo išlaidas.

Metalinį iešmą, saugomą Šilutės rajono policijos komisariate (2009-11-04 kvitas B serija BBB Nr.007571), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Z. P..

Į bausmės laiką G. P. įskaityti 2 dienas, išbūtas suėmime nuo 2009-05-26 iki 2009-05-28.

Kardomąją priemonę G. P. pakeisti į suėmimą teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų, o kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.